Skaidrumo nepasiekusi valdžia lieka ir be pasitikėjimo

„Pasitikėjimas per skaidrumą“ – su tokiu gražiu ir daug žadančiu šūkiu praėjusiuose savivaldos rinkimuose dalyvavo politinis komitetas „Kretingos kraštas“. Reikia manyti, kad toks skaidrumo pažadas taip pat darė įtaką rinkėjams, kurie „Kretingos kraštui“ suteikė dar neregėtą šūsnį tarybos narių mandatų – 11 iš 25.
Tačiau kuo ši kadencija tolyn, tuo labiau matosi, kad jokio kraštiečių žadėto skaidrumo nėra. O ir rajono gyventojų pasitikėjimas išrinktais šio komiteto politikais tirpsta, kaip sniegas pavasarį.
Šviežiausias nusivylimas – atkaklus muziejaus darbuotojų atlyginimų slėpimas. Visa tarybos dauguma su meru priešakyje savo krūtinėmis užstojo muziejaus finansinius užkulisius.
Kontrolės komitetas prašė tarybos įpareigoti savivaldybės kontrolierių atlikti muziejaus auditą, nes pagal įstatymą, tik taryba turi tokią teisę. Tačiau politinė dauguma, prieš tai gerokai išvelėjusi tokį prašymą pateikusį Kontrolės komiteto pirmininką Giedrių Petreikį, saliamoniškai nusprendė, kad tegu pats komitetas ir siūlo kontrolierei tokį auditą įtraukti į kitų metų veiklos planą.
Lyg kraštiečiai nežinotų, kad pasikeitęs įstatymas savivaldybių kontrolės ir audito tarnyboms suteikė daugiau savarankiškumo ir tarybų Kontrolės komitetų norai tėra rekomendacinio pobūdžio.
Kretingos muziejus yra rajono biudžeto lėšomis išlaikoma įstaiga. Todėl noras pasiaiškinti, kokia tvarka ir kokio dydžio atlyginimus gauna muziejaus vadovai ir darbuotojai, yra visiškai suprantamas. Juk algos muziejuje mokamos iš mokesčių mokėtojų pinigų ir iš muziejaus naudojamo savivaldybės turto uždirbamų lėšų. Ir informacijos apie atlyginimus teiraujasi ne bet kas, o rajono biudžetą skirstančios savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas. Kontrolės, kuriam pagal įstatymą ir privalu yra kontroliuoti, domėtis.
Tačiau muziejaus direktorius ir rajono mero favoritas Romandas Žiubrys suteikti tokią informaciją atsisakė ir atrėžė, kad knaisiotis muziejaus užkaboriuose ne kažkokio Kontrolės komiteto reikalas, nes, pagal muziejaus įstatus, įstaigos kontrolę atlieka meras.
Kontrolės komitetui pasikreipus į merą šis atšovė, kad pageidaujama informacija bus pateikta tik tuomet, jei bus nurodyta, kokiu tikslu to yra prašoma. Jei nori kažką tikrinti, iš pradžių paaiškink, ko ieškosi? Štai toks kraštiečių skaidrumas. Lyg A.Kalniui savivaldybė būtų ne gyventojų interesus užtikrinantis ir jiems pavaldus institutas, o vienasmeniškai jam priklausanti „Kalniaus duonos“ įmonė.
Žodžiu, apie muziejaus darbuotojų atlyginimus jiems tas algas mokantys gyventojai neturi teisės nieko žinoti, o muziejuje atlikti auditą Kontrolės komitetas tegu maldauja mero atrinktos savivaldybės kontrolierės.
Į Lietuvą aptemdžiusią „Nemuno aušrą“ vis atidžiau besižvalgantis Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Mindaugas Černeckis netgi pavirkavo, kad taip sėkmingai besidarbuojančiam muziejaus direktoriui vietoj padėkos norima užsiundyti auditą. Lyg tas auditas būtų kažkokia nelaimė, bausmė, o ne elementarus veiklos patikrinimas.
Tačiau R.Žiubrys jau yra patyręs, kad auditas gali virsti ir didele nelaime bei bausme. Prieš ketverius metus jo vadovautoje uostamiesčio įstaigoje „Klaipėdos šventės“ atliktas veiklos auditas rado tokių dalykėlių, kad vieną didžiausių šalies renginių „Jūros šventę“ organizuojančios įstaigos direktoriui pasipusčius padus teko sprukti kuo skubiau.
Po audito paaiškėjo, kad R.Žiubrio vadovavimo laikotarpiu nepagrįstai auga „Jūros šventės“ administravimo išlaidos, įstaigoje įdarbinta direktoriaus žmona ir jos brolis, kuriems kas mėnesį mokami nuo 30 iki 90 proc. siekiantys algos priedai už esą papildomą darbo krūvį, įtarimų sukėlė viešieji pirkimai.
Paties R.Žiubrio atlyginimas nuo darbo pradžios įstaigoje išaugo pustrečio karto ir 2019 metais siekė per 4,7 tūkst. eurų – daugiau nei tuomet uždirbdavo Klaipėdos meras ir kai kurie tuomečiai ministrai.
Įmonės realizuojami projektai buvo persipynę su kita R.Žiubrio įsteigta viešąją įstaiga „Klaipėdos publika“, kurioje jis pats dirbo. Jai vadovavo žmonos brolis, kuris R.Žiubrio pavaldiniu buvo „Klaipėdos šventėse“.
Beje, viešąją įstaigą „Klaipėdos publika“ be R.Žiubrio įsteigė dabar muziejaus atlyginimų patikrą aršiai gynusi tarybos narė Jolanta Girdvainė ir buvusi Klaipėdos žurnalistė Dalia Grikšaitė, kuri ir dabar atsirado šalia R.Žiubrio – vadovauja Kretingos muziejaus komunikacijos ir rinkodaros skyriui.
Auditui paskelbus tyrimo išvadas R.Žiubrys 2021 metų pradžioje iš pareigų netikėtai pasitraukė, tačiau vėliau dėl jo veiklos tyrimą atliko Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuri nustatė, kad buvęs direktorius pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas.
Atėjęs vadovauti Kretingos muziejui R.Žiubrys pirmučiausia pasirūpino savo atlyginimu. Tokio dydžio savivaldybės įstaigos vadovui įstatymas numatė nuo 9,3 iki 15,3 pareiginės algos pastovosios dalies koeficientą. Tačiau visų nuostabai, praėjusių metų liepos 13 dienos mero potvarkyje buvo nurodytas 18,36 koeficientas įskaitant ir 20 proc. priedą, dėl kurio dydžio sprendimą priima meras.
Negana to, dar nė nepradėjusiam dirbti įstaigos vadovui buvo numatyta 20 proc. dydžio pareiginės algos kintamoji dalis, kuri kasmet skiriama už darbo įvertinimą.
Taigi, iki mokesčių naujajam Kretingos muziejaus direktoriui rajono meras buvo numatęs mokėti 4,1 tūkst. eurų algą. Tokio dydžio darbo užmokestį tuomet gaudavo ne visų ministrų patarėjai.
Pasklidusi žinia apie R.Žiubriui skirtą atlyginimą visuomenėje prilygo sprogusiai bombai. Diskusijos dalyviai įrodinėjo, kad jam skirtas 18,36 bazinio dydžio pareiginės algos koeficientas yra neteisėtas, nes tokio lygmens savivaldybės įstaigos vadovui net ir su algos priedu koeficientas negali viršyti įstatymo nustatyto maksimalaus 15,3 bazinio dydžio.
Aktyviai dalyvaudamas diskusijoje pats direktorius tikino tokiam mero sprendimui, esą, neturėjęs jokios įtakos: „savivaldybių įstaigų darbuotojai neturėtų jaustis kalti, kad gauna deramą, įstatymais nustatytą atlyginimą“. Kilusias aistras dėl politiniui bendražygiui dosniai leidžiamų biudžeto lėšų ėmėsi gesinti pats meras A.Kalnius, kuris karštai įrodinėjo, kad R.Žiubriui algos dydis nustatytas teisėtai.
Netrukus paaiškėjo, kad abejonės mero potvarkio teisėtumu buvo pagrįstos. Po kelių dienų A.Kalnius pakeitė ankstesnį potvarkį ir R.Žiubriui pareiginės algos koeficientą, įskaitant priedą, sumažino iki 15,3 bazinio dydžio. Kaip atsitiko, kad per kelias dienas paskirtas atlyginimas sumažėjo beveik 700 eurų, tuomet R.Žiubrys rišliai paaiškinti negalėjo. Anot jo, į šį klausimą turėtų atsakyti meras, o apie tai jo neklausęs.
Tačiau panašu, kad šiandien direktorius yra susigrąžinęs ne tik nurėžtą algos dalį, bet ir ją pasididinęs. Jam paskyrus laikinai vadovauti Vyskupo M.Valančiaus muziejui, nuo 6 iki 8 valandų ryto papildomai „dirbdamas“ R.Žiubrys gauna už ketvirtį nemenkai įvertinto etato. Be to, mero potvarkiais jam mokami solidūs priedai už papildomą užimtumą po
darbo valandų ir laisvadieniais. Ar kelias dešimtis darbuotojų turinčio muziejaus direktoriui būtina savaitgaliais dalyvauti įstaigos renginiuose ir už tai gauti atlygį – atskiras klausimas.
Kiek papildomai gauna R.Žiubrys šalia paskirtos algos, ką abejotinais priedais vadovas pats pamalonina – tai ir norėjo išsiaiškinti Kontrolės komitetas, prašydamas informacijos apie atlyginimus. Pagrindo tam teikia R.Žiubrio veikla Klaipėdoje.
Tačiau, mero ir muziejaus direktoriaus susitarimą budriai saugo pasitikėjimo per skaidrumą siekiantis „Kretingos kraštas“.

 847 peržiūrų (-a)