Praėjo kiek daugiau nei metai ir Kretingos rajono meras Antanas Kalnius Darbėnų gimnazijos salėje vėl stovi prieš šios seniūnijos gyventojus, lydėdamas dar vieno šiuose kraštuose ketinamo įgyvendinti projekto pristatytojus.
Praėjęs kartas, kai rajono vadovas Darbėnų bendruomenei protegavo čia ketintą statyti vandenilio ir metanolio gamyklą, baigėsi visišku fiasko. Už Auksūdžio kaime numatytą chemijos pramonės gigantą vos ne galvą guldęs meras politine prasme čia tą galvą ir padėjo – metanolio gamyklos istorijoje A.Kalnius užsitraukė Darbėnų bendruomenės rūstybę, o taryboje nusvilo beviltiškai manipuliuodamas politinės daugumos rankomis stumiamais sprendimų projektais.
Galų gale, praėjusių metų kovo 8 dieną, atskubėjęs į Darbėnų gimnazijos salę žmonėms vis tiek buvo priverstas pranešti, kad metanolio gamykla čia statoma nebus. Nors A.Kalnius tai bandė pristatyti, kaip savo pasiekimą ir nuopelną, darbėniškių tai neapgavo, nes jie gerai žinojo, kodėl pavojingo projekto plėtotojai iš šios seniūnijos atsitraukė.
Metanolio gamyklos istorijoje rajono meras reputacinę nesėkmę patyrė dar ir dėl to, kad žmonėms taip ir nesugebėjo paaiškinti kokią naudą Darbėnai iš to būtų gavę?
Tarsi „susilydęs“ dėl 400 milijonų eurų žadamų investicijų sumos, susitikimo su gyventojais metu meras kažką aptakiai kalbėjo apie šalia gamyklos atsirasiančias mistines aptarnavimo įmones, „užsikursiantį verslą“, apie atsirasiančias darbo vietas. Nors jam jau tada turėjo būti žinoma, kad šioje gamykloje būtų dirbę vos 40 kvalifikuotų specialistų: chemikų, inžinierių. Ir tikrai ne iš Darbėnų, Lazdininkų, ar Vaineikių.
Dabar, į Darbėnų gimnaziją atvykęs su Energetikos ministerijos komanda A.Kalnius tokių komunikacinių klaidų nebedarė. Kaip prieš metus, nebebandė jis susitikimui „moderuoti“ ir pasitenkino tik svečių pristatymu, viceministrą įkyriai vadindamas ministru. Ir kartodamas ministerijos komandos susitikime su tarybos nariais jau išmėgintą primityvų juokelį, kad mero kalbos riktas viceministrui, esą, jam pranašaująs karjeros ateitį.
Nebedarė meras ir dar vienos klaidos. Susirinkusiems gyventojams suskubo pranešti iš šio projekto gautiną naudą – Darbėnų bendruomenei, per kurios seniūnijos teritoriją bus įrengiama jūros vėjo jėgainių parkuose pagamintos elektros energijos perdavimo infrastruktūra, žadama skirti išmokų dalis, kuri iki šiol buvo numatyta tik jūrinėms savivaldybėms.
Tiesa, meras dar negalėjo pasakyti nei kokios elektros energijos gamintojų kasmet išmokamos pinigų sumos darbėniškiai galėtų tikėtis, nei kada tai įvyks. A.Kalnius viešai dar nedrįso pripažinti, kad Vyriausybės nutarimo, kuris tam tikru atstumu nuo jūros jėgainių nutolusioms savivaldybėms numato kompensaciją, dar net nesiruošiama taisyti. Šiuo klausimu pačioje ministerijoje dar tik vyksta diskusijos ir dar net nėra pradėtas rengti Vyriausybės nutarimo pakeitimo projektas.
O jei šis nutarimas ir būtų pakeistas į jėgainių parko naudos gavėjų sąrašą įtraukiant ir Kretingos savivaldybę, energijos gamintojų ketinami išmokėti pirmieji pinigai rajono biudžetą geriausiu atveju pasiektų tik jūroje pastačius ir pradėjus veikti bent vienam vėjo jėgainių parkui. Tai yra, po ketverių ar penkerių metų. Įpusėjus tik kitai tarybos kadencijai, kai net ir A.Kalniaus mero kabinete gali nebebūti.
„Jau dabar galvokite, ko norėtumėt – sutvarkytų kelių ar aplinkelio“, – daugmaž šitaip pažadėtais pinigais darbėniškius susitikime džiugino meras. Tačiau jiems taip ir nepaaiškino, kokiu būdu nuo elektros energijos perdavimo infrastruktūros labiausiai nukentėjusi Darbėnų bendruomenė jai žadamą paramą iš rajono biudžeto gautų?
Juk į bendrą savivaldybės biudžeto katilą patekę, kad ir socialinėms reikmėms skirti pinigai, dar nebūtinai atitektų Darbėnams. Ar tam nereiktų rajono taryboje patvirtinti kokios sutarties su bendruomene, kuri garantuotų seniūnijos poreikių finansavimą? Kitu atveju Darbėnų sąskaita iškovotų išmokų likimas priklausytų tik nuo tuometės rajono valdžios valios.
568 peržiūrų (-a)