Kol visas pasaulis su nerimu stebėjo dramą Baltųjų rūmų Ovaliniame kabinete, o Kretingoje vietinis elitas džiaugėsi nesumedžioto briedžiuko puota, toli nuo akių, energetikos sektoriuje vyko siaubingi dalykai. Ir kas galėjo pagalvoti, kad Valstybės kontroliuojama energetikos milžinė „Ignitis grupė“ viešai pripažins, jog vystant pirmąjį 700 megavatų (MW) galios vėjo parką Baltijos jūroje gali kilti finansavimo sunkumų?
Ne, nepasigirdo. Toks pareiškimas nuaidėjo per visą sisteminę valdžiasklaidą, prie viso to negailint ir riebesnių pabarstukų, esą 2030 metais dabar numatyta komercinė pirmojo parko veiklos pradžia gali vėluoti. Žurnalistai ėmę plėtoti šią laikraštieną ir išbūrė, jog galimai tas pirmasis jūrinio vėjo parkas liks tik vaiduoklišku miražu, nes pagrindinis vystytojas neatsako į reporterių klausimus: kas toliau, o antrojo parko malūnai vaidensis kaip tie Naujieji Vasiukai iš Ilfo ir Petrovo komedijos „Aukso veršis“. Diplomatine ir viešųjų ryšių kalba toks pranešimas galėtų reikšti: nei pirmojo, nei antrojo parko jūroje prie Palangos ir/ar Šventosios greičiausiai nebus galimai ir po 2033 metų, nes esą kalti vokiečiai, kurių ekonomika, kaip ir pasaulinės tendencijos suka lauk iš to brangaus žaidimo, kuris vadinamas „žaliuoju kursu“ ir Darbėnai, kurie nenorėjo vandenilio gamyklos.
„Še tau, boba, ir devintinės“ užgavėnių sulaukus. O juk vietinis elitas jau trynė rankomis, lyg pakelės užeigoje užsisakę briedienos kepsnį su rauginta sula, kai pats briedis miške net nepasirodė, o knaipės kerdžius vietoj jo nukepė kūdą kiemo antį ir dar su plunksnomis. Panašu, kad naudos gavėjams iš pajūrio savivaldybių nei 2030-tais, nei 2033-iais, nei vėliau į kišenes neįkris nė vienas lūžęs centas, jau nekalbant apie svajones iš investuotojų biudžetų susilopyti apgailėtinos būklės kelius ar dovanoti dovanas bendruomenėms, kad avarijai atsitikus, visuomenei būtų užkištos burnos.
Greitų permainų epochoje niekur nereikia skubėti, ypač ką nors vertinti neataušusia galva. Nūdienos „melagienų“ kebeknė išsirovė pati. Nervinga dvasia Kretingos Savanorių mikrorajone priminė garsiąją citatą iš Davido Lyncho serialo Twin Peaks: „Pelėdos ne tai, kas atrodo“ („The owls are not what they seem“). Ši frazė pirmą kartą pasirodo antroje kino šedevro serijoje, kai agentas Dale‘as Cooperis pamato nykštuką Raudonajame kambaryje, po to pasivaidena klaikus milžinas. Tai simbolizuoja, jog realybė pasaulyje yra daug sudėtingesnė nei rajoninės vizijos ir/ar visuotinai privalomi vietinės valdžios naratyvai.
Pelėdos dažnai siejamos su antgamtinėmis jėgomis, Juoduoju magišku mišku ir paslaptingomis užgavėnių būtybėmis, veikiančiomis už žmonių suvokimo ribų. Tarkim kažkas įvyko po šventinio šėlsmo, kulinarinio paveldo padauginus, prisišokus prie laužo su dvasiomis. Tas nykštukas Raudoname kambaryje – niekam Visatoje nebeįdomūs rajoniniai kontrolierės vaiduokliai, virtę skundais instancijoms, o esmė – visai kitur.
Čia tiktų ir kita garsi frazė iš ne mažiau įdomesnio serialo „X failai“ – „Tiesa kažkur anapus“ („The Truth is Out There“). Šis šūkis pasirodydavo serialo pradžioje per įžanginį titrų montažą ir tapo pagrindine serijų tema – agentų Fokso Malderio ir Deinos Skali vykdomu paranormalių reiškinių tyrimu bei sąmokslo teorijomis apie ateivius.
Bet leiskimės iš debesų ant realios žemės ir kliaukimės ne mistika, o klasika: „Norit sužinoti tiesą, sekite pinigus“ („Follow the money“) – sparnuota, bet išmintinga fraze, siejama su Votergeito skandalu, kuris atskleidė JAV prezidento Richardo Nixono administracijos korupciją.
Na, o dabar dar labiau išsiblaivykime iš paralelinių pasaulių įtakos ir tūpkime ant gimtosios Žemės paviršiaus. „Ignitis grupė“ 2024-ųjų metiniame pranešime skelbia, kad Europoje ir Baltijos šalyse vėluojant didelės apimties elektrolizės (žaliojo vandenilio) projektų vystymui, sumažėjo galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis. Tai reiškia, jog Europa atsisako žaliojo vandenilio, nes tai yra žiauriai brangu ir tiesiogine prasme gali paskandinti didžiausias ekonomikas, kurios dabar ir taip nepateisinamai merdi, pavyzdžiui, Vokietiją. Energetikų mafijos bei vietinių naudos gavėjų akimis galimai kalti Darbėnai, „Achema“ ir visi tie, kurie trukdė ten pastatyti baisią chemikalų gamyklą? Tragiška dar ir tai, jog tokioms gamykloms reikia pigios elektros, o vėjo jėgainės jūroje gamina brangią.
Lietuviški energetikos apaštalai ir čionykščiai naudos gavėjai, svajodami apie vėjo jėgaines jūroje, galimai skaičiavo, jog neatvesdinto briedžio šonkaulius parduos vokiečiams. Tačiau Vokietija staiga iškrenta iš pardavimų vizijos ir nuotaka lieka be kraičio. Ilgą laiką buvusi Europos ekonomikos varikliu, pastaraisiais metais ji susiduria su rimtais iššūkiais. Pramonės gamyba ir investicijos mažėja, o Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja vos 0,8 proc. BVP augimą ateinančiais metais.
Šioje sudėtingoje situacijoje į valdžią atėjo Friedrichas Mercas, Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderis. Jo siūloma „Agenda 2030“ siekia atgaivinti Vokietijos ekonomiką per reikšmingus mokesčių pažinimus. Mercas taip pat ketina nutraukti investicijas į žaliąją energetiką, kuri nesveikai brangi, per trumpą laiką neatsiperka, o žmonėms valgyti reikia šiandien. Tai galimai ir galėjo nulemti valstybės valdomos energetikos įmonių grupės abejones tokio verslo perspektyvomis po 2030 metų.
Tokiu būdu viešai pripažįstama, jog pirmasis Lietuvos vėjo parkas Baltijos jūroje, pavadintas „Curonian Nord“ susiduria su finansavimo sunkumais, kurie gali atidėti planuotą komercinės veiklos pradžią 2030 metais, nes dėl vėluojančių didelės apimties elektrolizės projektų Europoje ir Baltijos šalyse, sumažėjo galimybės užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis. Be to, iššūkiai, susiję su jūrinio vėjo elektrinių komponentų tiekimo grandine, gali apsunkinti projekto finansavimą artėjant galutiniam investiciniam sprendimui 2027 metais.
Kalbant apie realią elektrolizės paklausą, verslo žiniasklaidoje trūksta konkrečių prognozių: ir iki 2027 metų, ir po 2030 metų. Neaiški ne tik didžiausios Europos ekonomikos – Vokietijos ateitis, bet ir karo pabaiga Ukrainoje, JAV Baltųjų rūmų šeimininko D.Trumpo tikslai, kuris pirmas nusisuko nuo žaliosios energetikos.
Norėtųsi paguosti vietinius naudos gavėjus ir patarti nesikarščiuoti: tai tikrai ne pasaulio pabaiga. Žmonės visais amžiais kariavo, nesutarė, pykosi, bet visi karai pasibaigdavo taika, o sunkūs laikai visada pasikeisdavo į geresnius. Taip bus ir dabar.
„Lėtas pykti yra geresnis už galiūną, ir tas, kuris valdo savo dvasią, pranašesnis už tą, kuris paima miestą.“
(Ekleziasto 7:9)
477 peržiūrų (-a)