Šis skandalas 2023 metais sukėlė plačią visuomenės ir teisėsaugos reakciją, vietos savivaldos lygmenyje buvo labai naudingas, nes atskleidė skaidrumo trūkumus bei paskatino teisėkūros iniciatyvas siekiant užkirsti kelią panašiems atvejams ateityje. Jonavos mero Mindaugo Sinkevičius išteisinimas Aukščiausiajame teisme padėjo savotišką tašką šiose savivaldybių tarybas sukrėtusioje istorijoje.
Istorija prasidėjo 2023 m., kai visuomenininkas Andrius Tapinas inicijavo tyrimą „Skaidrinam“, kurio metu buvo analizuojamos savivaldybių tarybų narių pateiktos ataskaitos apie kanceliarinių išmokų naudojimą. Tyrimas atskleidė, kad daugelis politikų galimai piktnaudžiavo šiomis lėšomis, pateikdami abejotinus čekius ir sąskaitas. Dėl to Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminius tyrimus 31 savivaldybėje, įskaitant Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio miestus bei daugelį rajonų savivaldybių. Remiantis 2025 m. vasario mėn. duomenimis, ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti 44-iose iš 60-ies šalies savivaldybių.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duomenimis, įtarimai buvo pareikšti 23-ims 2019–2023 metų kadencijoje dirbusiems savivaldybių tarybų nariams ir merams. Teismams jau buvo perduota 13 baudžiamųjų bylų, pirmosios instancijos teismuose nuteisti aštuoni politikai, o įsiteisėjusiais nuosprendžiais kaltais pripažinti taip pat aštuoni savivaldos politikai. Be to, dėl įtartinų išlaidų politikai grąžino savivaldybėms beveik 900 tūkst. eurų, o bendra grąžinta
Reaguojant į skandalą, Seime gimė iniciatyvos diferencijuoti atsakomybę už netinkamą lėšų naudojimą, atsižvelgiant į padarytą žalą, ir siauriau taikyti draudimą eiti pareigas. Tačiau Teisingumo ministerija neplanuoja teikti platesnių išvadų ar vertinimų dėl Baudžiamojo kodekso pataisų, susijusių su „čekiukų“ skandalais, palikdama šį klausimą Seimo diskusijoms.
Po skandalo savivaldybės susidūrė su finansiniais sunkumais. Nuo 2023 m. liepos mėn. tarybų nariai nebegavo kanceliarinių išmokų, vietoje to jiems buvo nustatytas fiksuotas atlyginimas, siekiantis penktadalį mero algos. Tai padidino savivaldybių išlaidas. Pavyzdžiui, Kretingos savivaldybė turėjo papildomai skirti apie 100 tūkst. eurų iki metų pabaigos, o 2024 m. biudžete numatyti dar 349 tūkst. eurų tarybos narių atlyginimams.
Prisiminkime didžiausią rezonansą visuomenėje sukėlusias „čekiukų“ bylas.
Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir turto pasisavinimo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažino jį kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir turto pasisavinimo, skirdami 12,5 tūkst. eurų baudą bei trejų metų draudimą eiti pareigas valstybės ir savivaldybės institucijose. Tačiau 2025 m. kovo 5 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) panaikino ankstesnius nuosprendžius ir nutraukė bylą. Teismas konstatavo, kad M. Sinkevičiaus veiksmai negalėjo užtraukti baudžiamosios atsakomybės, be to, jis grąžino pasisavintas lėšas. 2025 m. kovo 10 d. jis grįžo į Jonavos rajono savivaldybės mero pareigas.
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pareiškė, kad po LAT sprendimo M. Sinkevičius gali grįžti į partiją ir aktyvią politiką. Ji taip pat kėlė klausimą dėl žalos atlyginimo už patirtą žalą ir prarastas pajamas. LAT teisėjai pabrėžė, kad šis sprendimas yra specifinis M. Sinkevičiaus atvejui ir neturėtų būti taikomas visoms „čekiukų“ byloms. Kiekviena byla turėtų būti nagrinėjama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.
Politologai įžvelgia tokio išteisinimo ir gilesnes politines pasekmes, nes grįžęs į mero postą M. Sinkevičius kandidatuoja ir į Socialdemokratų partijos pirmininko postą. Jis jau dabar kvėpuoja ministrui Gintautui Paluckui į nugarą ir gali jį pakeisti, jei Vyriausybės vadovas taptų per daug savarankišku ir nevykdytų „giluminės valstybės“ nurodymų.
Atskiro paminėjimo taip pat vertas Seimo nario Andrius Bagdono atvejis. Šis politikas anksčiau ėjo Neringos savivaldybės tarybos nario pareigas, o prieš metus tapo vadinamosios „čekiukų“ bylos herojumi. Jam buvo pareikšti įtarimai dėl galimo sukčiavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo, siekiant neteisėtai gauti kompensacijas už darbinės veiklos išlaidas.
2024 m. gruodžio mėn. generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į ką tik susirinkusį naujosios kadencijos Seimą su prašymu panaikinti A. Bagdono teisinę neliečiamybę, kad būtų galima pateikti jam oficialius įtarimus. Seimas pritarė šiam prašymui, ir A. Bagdonui buvo panaikinta teisinė neliečiamybė. Šių metų sausio mėn. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) oficialiai pateikė A. Bagdonui įtarimus dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. Įtariama, kad jis, būdamas Neringos savivaldybės tarybos nariu 2019–2020 m., suklastojo penkias tarybos nario išlaidų ataskaitas ir taip neteisėtai įgijo 580 eurų.
Po įtarimų pateikimo A. Bagdonas pasitraukė iš Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nario pareigų. Jo vietą komisijoje užėmė Liberalų sąjūdžio frakcijos kolega Arminas Lydeka. Dėl šio įvykio atsirado įtarimų, kad tai gali būti naudinga „giluminei valstybei“, nes jeigu A. Bagdoną teismas pripažintų kaltu, į jo vietą Seime ateitų Raimondas Lopata, kuris išgarsėjo po to, kai verslininkas Arvydas Paukštys, „Teltonika“ įkūrėjas, Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) liudijo apie savo susitikimus su įtakingais politikais.
Šiuo metu A. Bagdono byla yra ikiteisminio tyrimo stadijoje, ir galutinis sprendimas dar nepriimtas. Teisinis procesas tęsiamas, siekiant nustatyti visas aplinkybes ir priimti atitinkamus sprendimus.
Seimo nario TS-LKD nario Andriaus Vyšniausko atvejis Čekiukų byloje sukėlė nerimo bangą buvusių valdančiųjų tarpe. Buvęs Seimo narys ir Marijampolės savivaldybės tarybos narys Andrius Vyšniauskas yra kaltinamas vadinamojoje „čekiukų“ byloje dėl galimo piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Prokurorų teigimu, jis galimai suklastojo 19 tarybos nario išlaidų ataskaitų, neteisėtai įgydamas daugiau nei 2,1 tūkst. eurų. A. Vyšniauskas iki šiol nepripažįsta kaltės ir teigia, kad byla grindžiama netikrais faktais bei interpretacijomis. Jo advokatas, remdamasis neseniai priimtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu, kuriuo buvo nutraukta panaši byla buvusiam Jonavos merui Mindaugui Sinkevičiui, prašo teismo nutraukti ir A. Vyšniausko bylą. Šiuo metu A. Vyšniausko byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme, tačiau galutinis sprendimas dar nepriimtas.
Neliko nuošalėje per „čekiukų“ istorijas ir Kretingos rajonas. Pasak žiniasklaidos, meras Antanas Kalnius tapo skandalo dalyviu dėl galimai netinkamo tarybos nariams skirtų lėšų naudojimo. 2024 m. balandžio mėn. jis į savivaldybės biudžetą grąžino daugiau nei 7,5 tūkst. eurų, pasirašęs taikos sutartį su Klaipėdos apygardos prokuratūra civiliniame ginče. Prieš tai, 2023 m. liepos mėn., Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo domėtis A. Kalniaus veikla, kai buvo pastebėta, jog jis galimai piktnaudžiavo tarybos nariams skirtomis lėšomis, pateikdamas abejotinus degalinių kvitus ir sąskaitas faktūras.
715 peržiūrų (-a)
BUS padėtas paskutinis taškas žmonių pasitikėjimui valdžia, jei liks nenubausti, kurie klastojant, naudojant surinktais ir nupirktais iš operatorių už 10 Eur to mėnesio nepažįstamų žmonių čekiukais, apeidinėjo valstybės tarnybos įstatymą, visus finansinius įstatymus. Ir dar vos ne aukomis save laiko. Kuo aplamai tikėti, ką turi galvoti jaunimas? Tapinui už šį darbą paminklą pastatyt reikėtų – už pradžią, kad įstatymus gerbti reikia, o ne landų ieškoti kaip apeiti. Ilgo kelio reikės, kad žmonės pradėtų nors kiek tikėti teisingumu
Kasčiūnas pasirašė kontraktą pirkti 27 vnt. “Boxer” už vieno kainą – 14 mln. Eur . Pasirašytas kontraktas pirkti 27 vnt. “Boxer” už 370 mln. Eur. KAM tinklapis. 2016 m. už 390 mln. nupirko 88 vnt. 1 Vnt- 4 mln. Dabar pirks Trigubai brangiau!!! Paauglių lygio žaisliukų. Auksinė afera ar ne? Du šimtai Milijonų daugiau. Kodėl? Ar Lietuviai nesupranta? Kodėl už kažkokį aštuonratį su patrankėle mokami už vieną 14 MILIJONŲ? Palyginimui- nauja 700 vietų mokykla Klaipėdoje kainavo – 20 milijonų. Ar 2 patrankėlės vertos Mokyklos? Ar taip leidžiami Lietuvos Biudžeto pinigai?