Kaip skelbiama viešojoje erdvėje, tiek gyventojai, tiek verslo subjektai šį kartą sulaukė mažesnių sąskaitų nei ankstesniais metais, net ir atsiradus 9 proc. PVM šilumos energijai. Šis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas šildymui Lietuvoje buvo įvestas 2023 m. liepos 1 d., kai baigė galioti laikinoji 0 proc. PVM lengvata.
Nors energijos kainų svyravimai Europoje išlieka aktualūs, Lietuvoje šilumos gamybos sektorius atsigręžia į vietinius ir atsinaujinančius išteklius, o tai padeda mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro ir stabilizuoti kainas. Biokuras, sudaręs net iki 80 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos, ir švelnesnė nei įprastai žiema lėmė, kad vidutinė šilumos kaina šalyje buvo mažesnė nei ankstesniais trimis sezonais. Tačiau daugiabučių gyventojai skundžiasi, jog kainų skirtumo praktiškai nepajautė – jį „suvalgė“ infliacija.
Vidutinės centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kainos (be PVM) per pastaruosius kelis šildymo sezonus, remiantis https://www.statybunaujienos.lt, buvo tokios: 2022–2023 m.: apie 8,9 ct/kWh, 2023–2024 m.: apie 7,3 ct/kWh, 2024–2025 m.: apie 7,2 ct/kWh. Tai reiškia, kad 2024–2025 m. sezonas buvo pigesnis nei 2023–2024 m. (apie 1–2 proc.) ir žymiai pigesnis nei 2022–2023 m.
2024–2025 m. šildymo sezono metu apie 80–85 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos Lietuvoje buvo gaminama naudojant biokurą, daugiausia iš miško kirtimo liekanų. Biokuro kainos šį sezoną buvo stabilios ir mažesnės nei ankstesniais metais. Gamtinės dujos buvo ne tokios populiarios ir naudojamos mažesniu mastu, tačiau jų kaina 2025 m. sausio 1 d. buitiniams vartotojams padidėjo 17–18 proc.
Pigesnį 2024–2025 m. šildymo sezoną Lietuvoje, taip pat ir Kretingoje, lėmė keli pagrindiniai veiksniai. Biokuras sudarė apie 80 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos gamybos Lietuvoje. Per praėjusį sezoną biokuro kaina buvo gerokai mažesnė nei 2022–2023 m., kai rinkoje jautėsi karo Ukrainoje pasekmės ir tiekimo sutrikimai. Taip pat žymiai padidėjo biokuro pasiūla rinkoje – tiek vidaus gamyba, tiek importas stabilizavosi.
Remiantis Šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, 2022–2023 m. sezoną kainas kėlė energetinė krizė Europoje ir didelis gamtinių dujų kainų šuolis. Tuo tarpu lygiai prieš metus Europos energetikos rinka stabilizavosi, o gamtinių dujų kainos sumažėjo, nors jos ir sudarė tik mažesnę dalį šilumos gamybos.
Svarbiu faktoriumi laikoma tai, kad daugelyje savivaldybių atnaujinta infrastruktūra – modernizuoti katilai, diegti efektyvesni valdymo sprendimai. Ne paskutinį vaidmenį suvaidino ir daugiabučių renovacijos tempai. Visa tai mažino šilumos nuostolius tinkluose ir leido efektyviau naudoti tiek bio-, tiek iškastinį kurą. Prie sutaupymo prisidėjo ir motina gamta. 2024–2025 m. žiema Lietuvoje buvo švelnesnė nei 2022–2023 m., dėl to šilumos reikėjo mažiau. Be to, trumpesnis buvo ir pats šildymo sezonas, o tai leido automatiškai sumažinti šilumos poreikį bei sąnaudas.
Ne paskutinį vaidmenį suvaidino politiniai bei ekonominiai faktoriai. Nuo 2024 m. rudens gyventojams taikomas 9 proc. PVM tarifas šildymui. Tačiau nepaisant šio padidinimo, bendra kaina išliko žemesnė dėl sumažėjusių šilumos gamybos sąnaudų.
Kokia situacija susiklostė atskiruose regionuose? Pavyzdžiui, sostinėje šilumos kaina 2024 m. spalį siekė 5,83 ct/kWh be PVM – tai 27 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2023 m.
Klaipėdoje 2023–2024 m. šildymo sezonas buvo pigesnis nei 2022–2023 m. Vidutinė šilumos kaina siekė 6,79 ct/kWh be PVM – tai 19 proc. mažiau nei ankstesnį sezoną.
2025 m. vasario mėnesį Palangoje centralizuotai tiekiamos šilumos kaina buvo: vienanarė kaina – 8,34 ct/kWh (be PVM), o su 9 proc. PVM – 9,09 ct/kWh. Palyginimui, 2024 m. birželio 1 d. šilumos kaina Palangoje buvo tokia pati – 8,34 ct/kWh (be PVM). Kitaip tariant, šilumos kaina pagrindiniame šalies kurorte išliko stabili.
Šių metų vasario 1 d. centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Kretingoje buvo: vienanarė – 9,89 ct/kWh (be PVM), iš jų: pastovioji dedamoji – 5,05 ct/kWh, kintamoji dedamoji – 4,83 ct/kWh, papildoma dedamoji – 0,01 ct/kWh. Palyginimui, 2024 m. spalio 1 d. šilumos kaina buvo 9,62 ct/kWh (be PVM), o 2024 m. spalio mėn. duomenimis, Kretingos gyventojai už šildymą mokėjo 55 proc. daugiau nei Kauno gyventojai, kur kaina siekė 6,07 ct/kWh.
Šildymo sezono pabaigos laikas ugdymo įstaigose (darželiuose, mokyklose) nėra fiksuotas vienoda data – tai priklauso nuo oro temperatūros ir savivaldybių sprendimų, tačiau galioja bendrosios rekomendacijos. Šildymą savivaldybėje rekomenduojama išjungti, kai lauko oro temperatūra 3 paras iš eilės viršija +10 °C. Tai yra pagrindinis kriterijus, naudojamas tiek gyvenamiesiems namams, tiek įstaigoms. Savivaldybės administracija turi priimti sprendimą oficialiai baigti šildymo sezoną. Įstaigos vadovas gali teikti prašymą šilumos tiekėjui anksčiau arba vėliau nutraukti šildymą, jei tam yra poreikis (pvz., dėl vaikų komforto).
Galima sakyti, šildymo sezonas buvo trumpas ir nebrangus, tačiau dėl klimato kaitos ir ekonominio nestabilumo bei neapibrėžtumo pasaulinėse energijos išteklių rinkose ateinantis sezonas gali pateikti siurprizų. Todėl pats laikas galvoti ir apie alternatyvas. Puikus sprendimas – šildyti būstą elektra iš atsinaujinančių šaltinių (saulės, vėjo) su energijos kaupimu.
Visiškai nepanaudojami daugiabučių „plokšti“ stogai. Ten gali būti vieta saulės kolektoriams ir sistemoms šiltam vandeniui gaminti. Jei kartu įrengiami ir kaupikliai (akumuliatoriai), galima naudoti energiją net tada, kai ji natūraliai negaminama (pvz., naktį ar žiemą). Investicija į saulės elektrinę (ar vėjo jėgainę) su laiku atsiperka – Lietuvoje dažnai per 6–9 metus. Valstybinės paramos (APVA programos) dar labiau sutrumpina atsipirkimo laiką. Svarbiausia – jokių išmetamų teršalų ir visiškai žalia energija.
422 peržiūrų (-a)