Kas dar bepamena kokius tikslus buvo išsikėlęs praėjusią kadenciją rajonui su savo komanda vadovauti atėjęs meras Antanas Kalnius?
Beveik prieš šešerius metus miesto stadione susėdę ant suoliuko, viešai internetu transliuojamoje spaudos konferencijoje rajono vadovai atskleidė, kad didžiausias šios kadencijos uždavinys – tuoj tuoj prasidėsianti Rotušės aikštės rekonstrukcija. Na, dar ir stadiono modernizacija, kurią praėjusią kadenciją bent jau buvo žadama pradėti.
Stadiono aikštės ir bėgimų takų atnaujinimas vargais negalais buvo pradėtas tik įpusėjus antrajai kadencijai, tačiau žadėtos permainos Rotušės aikštėje – nė iš vietos.
Ir negali sakyti, kad A.Kalniui ant sprando yra užkrauti nepamatuoti buvusios valdžios pažadai. Meras – tas pats, pavaduotoja – ta pati, administracijos direktorė – paties A.Kalniaus pasirinkta, o buvusioji dabar – dešinioji mero ranka savivaldybės taryboje, kurioje vyrauja tas pats „Kretingos krašto“ branduolys.
Kai praėjusiame tarybos posėdyje opozicijos valandoje apie savivaldybės užmirštą pagrindinę miesto aikštę užsiminė žaliasis valstietis Giedrius Petreikis, savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė, tarsi nesuvokusi klausimo, paaiškino, kad aikštei buvęs numatytas žalinimui skirtas europinių lėšų milijonas eurų niekur nedingęs ir pinigai bus nukreipti į kitas miesto erdves.
Suprask, nepergyvenkite – lėšos bus įsisavintos. Dar nepamiršo papriekaištauti buvusiai rajono valdžiai, kurie 2014 metais organizavusi netinkamą Rotušės aikštės vizijos konkursą. Ir nė žodžio apie tolimesnę svarbiausios Kretingos aikštės ateitį.
Apie ją priminė kaimyniniame uostamiestyje praėjusią savaitę vykusi Klaipėdos mokslo ir visuomenininkų bendruomenės diskusiją apie Atgimimo aikštę. Nors, regis, diskutuoti lyg ir nebūtų dėl ko – projektai aiškūs, požeminė automobilių stovėjimo aikštelė numatyta, rangovai nupirkti, darbai jau prasidėję. Tik juos ilgam pristabdė po išrausta aikšte rasti karo laikų sprogmenys.
Tačiau vis vien, uostamiesčio mokslininkai, architektai, archeologai ir istorikai vis svarsto, ar nereikia atstatyti aikštės vietoje prieš karą buvusius statinius, kurių pamatai išniro nuėmus viršutinį žemės sluoksnį.
Diskusijos apie Rotušės aikštę Kretingoje vyko ir prieš daugiau nei 5 metus. Tuomet rajono biudžete net buvo numatyti kažkokie pinigai būsimo techninio projektavimo koncepcijai. Bet valdžios entuziazmas kažkaip greitai nugaravo ir prasidėjo trypčiojimai vietoje.
Savivaldybę, atrodytų, paskubino tik žalinimui Europos Sąjungos numatytas daugiau nei milijonas eurų, kuriuos ketinta panaudoti rekonstruojant Rotušės aikštę.
Praėjusių metų pabaigoje savivaldybė pradėjo suktis kaip vilkiukas – skubiai, neskelbiamų derybų būdu už 433 tūkst. eurų iš vieno rangovo buvo nuspręsta pirkti aikštės techninio projektavimo darbus. Už tokią sumą projektuoti aikštę buvo patikėta architektų įmonei „Pupa“. Ji 2014 metais buvo laimėjusi aikštės vizijos konkursą, kurios nugalėtojui buvo numatyta teisė be konkurso atlikti ir projektavimo darbus.
Tačiau įsibėgėjusią savivaldybę pristabdė Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri, atlikusi šio pirkimo vertinimą, nustatė, kad 2014 metais savivaldybės organizuotas aikštės vizijos konkursas jo nugalėtojui nesuteikė teisės be konkurso rengti ir techninį projektą, nes aikštės vizija buvo atrinkta vadovaujantis Lietuvos architektų sąjungos architektūrinių konkursų nuostatais, o ne Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.
Anot Viešųjų pirkimų tarnybos, pernai skelbdama techninio projekto parengimo pirkimą, rajono savivaldybės administracija privalėjo tinkamai įvertinti 2014 metais vykusio aikštės vizijos konkurso aplinkybes, o neskelbiamų derybų būdu iš vieno rangovo projektavimo paslaugą galėjo pirkti tik tuo atveju, jei prieš tai būtų paskelbusi atskirą techninio projektavimo konkursą.
Dar prieš pradedant projekto pirkimo procedūrą, šį neatitikimą teisės aktams privalėjo pastebėti savivaldybės teisininkai. Tačiau po Viešųjų pirkimų tarnybos išvadų galima teigti, kad tie teisininkai yra arba niekam tikę, arba nedrįsta prieštarauti įstatymą į savo pusę lankstantiems rajono vadovams.
Apie tai, kad teks organizuoti techninio projekto konkursą, savivaldybei tapo žinoma pernai gruodžio 5 dieną. Nuo tos dienos praėjo jau beveik 7 mėnesiai. Ar kas girdėjo, kad savivaldybė bent jau ruoštų būsimojo konkurso sąlygas? Bent jau V.Preibienė apie tai, regis, nieko nežino.
Prieš trejus metus atnaujintoje Rotušės aikštės vizijoje yra numatyta automobilių stovėjimo vietas iškelti į šiaurinę aikštės dalį, į aikštės centrą perkelti miesto įkūrėjo J.K. Chodkevičiaus paminklą ir įrengti grindinio fontaną.
Kaip ir Atgimimo aikštės Klaipėdoje atveju, savo vilčių dar nėra palaidoję ir Kretingos rotušės pastato atstatymo šalininkai. Į aikštės centrą ruošiantis perkelti J.K. Chodkevičiaus paminklą, jo vardu būtų tikslinga pervadinti ir pačią aikštę. Dabar jau 35 metus ji vadinama Rotušės vardu, bet kur gi pati rotušė?
Atnaujintoje vizijoje numatoma eksponuoti atkastus jos pamatus įgilinant aikštės dangą. Taip esą būtų sukurta jauki amfitiatrinė erdvė. Ar ketinami viešai demonstruoti pamatai būtų tinkamas pagrindas visą aikštę ir toliau vadinti Rotušės vardu?
Regis, niekam nekyla abejonių, kad Kretingoje atstačius rotušę, pati aikštė įgytų pagrindinį savo akcentą, o jos pavadinimas – prasmę. Ir atstatyti nebūtų itin sudėtinga – Latvijoje Bauskės mieste yra tokios rotušės analogas, o apie apie 80 mln. eurų biudžetą skirstanti rajono savivaldybė tikrai būtų pajėgi pastatyti keletos šimtų kvadratinių metrų ploto pastatą?
Tačiau tikrieji savivaldybės biudžeto šeimininkai – rajono gyventojai taip ir nėra aiškiai pasisakę, ar svarbiausioje Kretingos aikštėje būtinas pagrindinis miesto centro akcentas? Taip aiškiai, kad jų išrinktiems atstovams taryboje nekiltų jokių abejonių.
435 peržiūrų (-a)