Lietuvos ūkininkų bendruomenė – vėl Vilniuje, prie Seimo

Protesto šūkis – „NE mokesčių buldozeriui“ – atspindi gilų visuomenės pasipiktinimą skubotais ir, anot ūkininkų, neapgalvotais mokesčių reformos planais. Tokie planai gali turėti pražūtingų pasekmių ne tik žemės ūkio sektoriui, šalies ekonomikai, bet ir paprastų piliečių psichologinei būsenai bei savivertei.
Lietuvos grūdų augintojų asociacija, palaikoma Lietuvos ūkininkų sąjungos ir Lietuvos žemės ūkio tarybos, protestuoja prieš Seime planuojamus mokesčių pakeitimus, kurie, jų teigimu, priimami buldozerio principu – skubotai, neatsižvelgiant į ūkininkų pastabas ir realias pasekmes. Ūkininkai pabrėžia, kad jų susitikimuose su ministerijomis ir Seimo frakcijomis išsakytos konkrečios pastabos apie mokesčių reformos poveikį buvo ignoruojamos.
Birželio 16 d. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas žurnalistams teigė: „Norime pasisakyti, kad esame nustebinti, šokiruoti, kad su mumis vėl nesikalbama. Teikėme pasiūlymus mokestinei sistemai, kalbėjomės su frakcijomis Seime, bet tai buvo tik kalbos.“
Toks keistas ir sunkiai suprantamas Seimo valdančiųjų skubėjimas kelia klausimų apie sprendimų priėmimo skaidrumą ir pagrįstumą. Ūkininkai teigia, kad mokesčių reforma, kuri neproporcingai apkrauna nedidelę visuomenės dalį, yra neteisinga ir netvaru. Jų teigimu, mokesčių naštos padidėjimas kai kuriems ūkininkams gali siekti ar net viršyti 100 proc., o tai ne tik kelia grėsmę jų pragyvenimo šaltiniui, bet ir destabilizuoja visą žemės ūkio sektorių. Kaip teigia Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir krikščioniškųjų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos narys Bronis Ropė, „ūkininkui apsimokės keisti veiklos statusą ir tapti juridiniu asmeniu“, tačiau toks sprendimas ne tik neatneš finansinės naudos valstybei, bet ir sukiršins visuomenę, priversdamas ūkininkus atsisakyti savo tradicinio statuso.
Ūkininkų pozicija dėl mokesčių reformos yra aiški ir pagrįsta. Jie siūlo konkrečius sprendimus, kurie, jų manymu, subalansuotų valstybės biudžeto poreikius ir sektoriaus stabilumą. 2025 m. birželio 16 d. paskelbtame pranešime ūkininkai akcentavo, kad siūlo GPM uždirbantiems nuo 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) didinti iki 20 proc., o ne iki 25 proc., kaip planuoja Vyriausybė. Taip pat siūloma pajamoms iki 60 VDU taikyti 15 proc. apmokestinimą, o GPM skaičiuoti atsižvelgiant į trejų metų apmokestinamų pajamų vidurkį, kadangi žemdirbių pajamos svyruoja dėl gamtos sąlygų ir rinkos pokyčių.
Žemę dirbantys žmonės pritaria Žemės ūkio ministerijos siūlymui, kuriam pritarė ir Seimo Kaimo reikalų komitetas, nustatyti progresinius GPM tarifus, atsižvelgiant į pajamas. Pavyzdžiui, iki 7200 eurų apmokestinamosios pajamos nebūtų apmokestinamos, o nuo 20 000 iki 35 000 eurų tarifas didėtų nuo 5 iki 15 proc. Svarbu, kad pajamos iš žemės ūkio veiklos būtų apmokestinamos atskirai, nesusiejant jų su kitomis asmens pajamomis, ir atsižvelgiant į trejų metų pajamų vidurkį.
Ūkininkai griežtai prieštarauja siūlymui prilyginti juos juridiniams asmenims mokesčių apskaičiavimo prasme. Jie teigia, kad toks pokytis reikalauja detalesnės analizės, nes kelia ne tik mokestinius, bet ir kitus teisinius bei atsakomybės klausimus. Skubotas sprendimas, anot jų, gali sukelti chaosą ir neigiamai paveikti skirtingas ūkininkų grupes. „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pabrėžė, kad Finansų ministerija turėtų atsakyti į ūkininkų keliamus klausimus, nes šiuo metu jiems trūksta aiškumo.
Žemdirbiai reikalauja išlaikyti lengvatas žemės ūkio sektoriui, nes siūlomi apmokestintų kelių tinklo plėtros ir taršos mokesčiai neproporcingai paveiktų regionų verslus, ypač žemės ūkį. Be to, 2025 m. birželio 9 d. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė išimčiai neapmokestinti pasėlių draudimo sutarčių, tačiau ūkininkai baiminasi, kad kiti draudimo mokesčiai, tokie kaip 10 proc. mokestis, vis tiek apsunkins jų padėtį.
Protesto dalyviai nori atkreipti dėmesį į tai, jog jie nenusiteię prieš mokesčių mokėjimą – jie sutinka prisidėti prie valstybės biudžeto, tačiau reikalauja proporcingumo ir teisingumo. Deja, valdžios abejingumas šiems siūlymams tik gilina konfliktą. Asociacijos „Atoveiksmis“ vadovas Raimondas Šimaitis, organizavęs protestus prieš NT mokestį, paskelbė, kad 2025 m. birželio 19 d. prisijungs prie ūkininkų piketo, siekdamas parodyti visuomenės grupių solidarumą. „Dabartinėje Lietuvoje labai matosi visuomenės grupių atsiskyrimas, todėl turime veikti išvien“, – teigė jis.
Ūkininkų protestas vyksta sudėtingu metu. Geopolitinė situacija, sutrikusios produkcijos realizavimo ir žaliavų rinkos, taip pat gamtos kataklizmai – nuo šalnų iki liūčių – jau dabar kelia didelių iššūkių. Seimo narė Aušrinė Norkienė pabrėžia, kad šių metų stichijos dar labiau išryškino būtinybę ūkininkams turėti prieigą prie draudimo, tačiau siūlymas apmokestinti draudimą 10 proc. mokesčiu tik dar labiau apsunkintų jų padėtį.
Žemės ūkio sektorius Lietuvoje sukuria apie 4 proc. BVP ir yra neatsiejama regionų ekonomikos dalis. Tačiau, užuot puoselėjusi šį sektorių, valdžia, anot ūkininkų ir LVŽKŠS frakcijos, renkasi kelią, kuris didina socialinę atskirtį ir skurdą. Bronis Ropė pabrėžia, kad prezidento metiniame pranešime akcentuota mintis – „netapsime saugesni, sviestą keisdami patrankomis“ – yra ypač aktuali. Maisto saugumas yra nacionalinio saugumo pagrindas, o mokesčių politika, kuri griauna šį sektorių, kelia grėsmę visos šalies stabilumui.
Protesto kontekstą papildo ir nerimas dėl Europos Sąjungos (ES) politikos. Bronis Ropė atkreipia dėmesį į siūlymą po 2027 m. sujungti ES paramos biudžetus į bendrą „katilą“, kas gali neigiamai paveikti Lietuvos ūkininkus. Jis pabrėžia, kad būtina išlaikyti atskirą Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžetą ir užtikrinti sąžiningas tiesiogines išmokas. Lietuvos ūkininkai aktyviai kovoja už savo interesus ES lygiu, tačiau be stiprios nacionalinės paramos jų balsas gali likti neišgirstas.
Žemdirbių protestas nėra tik reakcija į mokesčių reformą – tai atsakas į ilgalaikį valdžios abejingumą ir nesugebėjimą įsiklausyti į sektoriaus problemas. Simboliniai buldozeriai prie Seimo rūmų atspindi ne tik mokesčių politikos skubotumą, bet ir platesnį požiūrį, kai mažos visuomenės grupės interesai aukojami vardan „kilnių tikslų“. Ūkininkai teisūs teigdami, kad mokesčių našta neišvengiamai didins maisto kainas, nes mokesčiai yra produkcijos savikainos dalis. Tai reiškia, kad reforma palies ne tik ūkininkus, bet ir visus Lietuvos gyventojus.
Šio ketvirtadienio protestas yra šauksmas valdžiai sustoti ir peržiūrėti savo prioritetus. Žemės ūkis nėra tik verslas – tai Lietuvos regionų gyvybingumo, maisto saugumo ir kultūrinio paveldo pagrindas. Skubota mokesčių reforma, ignoruojanti ūkininkų balsą, rizikuoja ne tik sužlugdyti šį sektorių, bet ir sukelti platesnes ekonomines bei socialines pasekmes. Valdžia privalo įsiklausyti į ūkininkų siūlymus, kurie yra pagrįsti, konstruktyvūs ir orientuoti į ilgalaikį stabilumą. Priešingu atveju, buldozerio principas gali tapti ne tik mokesčių reformos, bet ir visos šalies ateities metafora.

 321 peržiūrų (-a)