Dvidešimt metų rajono savivaldybės Taryboje aktyviai besidarbavusį Konstantiną Skierų prisimena daugelis rajono gyventojų. Savo nuomonę visais klausimais turintį ir jos neslepiantį kretingiškį žino net ir jaunesnės kartos žmonės.
Prablaško parkai ir kelionės
Tačiau prieš trejus metus iš politikos pasitraukęs Kostas vis rečiau matomas mieste.
„Tapau namisėda, su žmona daugiau tvarkomės buityje. Viešumoje mane galima pamatyti vaikštantį nebent Pastauninko arba muziejaus parke. Per dieną nužingsniuoju po 6 – 7 kilometrus“, – pokalbiui prie pasiūlyto kavos puodelio prisėdome ant svetainės minkštasuolių.
Jis teigė, kad kasdienė jo apranga yra treningai, marškinėliai, ar megztukas. Kostiumą prisipažino vilkėjęs tik prieš trejus metus, kai šventė savo 70 – ties metų jubiliejų.
„Švarką nebent į teatrą eidamas apsivelku, bet tai atsitinka gana retai, nes dabar žmonių apranga, kaip ir Amerikoje, yra labiau kasdienė ir laisva“, – sakė K.Skierus.
Apie Ameriką jis žino ne iš televizijos laidų. Ten jau daugiau nei 20 metų gyvena jo dukra Vaida, kurią Skierai lanko du kartus per metus ir užjūryje praleidžia beveik po mėnesį.
Su jos šeima tėvai yra išmaišę visą Šiaurės Ameriką ir Karibų jūros šalis. Todėl kelionės – dar viena nuo darbo ir politikos atsijungusio ir dabar įgyvendinama dar viena K.Skieraus aistra.
Iki Tarybos pritrūko poros balsų
Kretingoje gerai žinomas K.Skierus į Tarybą be pertraukų buvo renkamas 20 metų iš eilės. Tačiau praėjusiuose savivaldos rinkimuose socialdemokratų sąraše liko už partijos gautų mandatų brūkšnio.
Nors Taryboje į Seimą išėjusią Violetą Turauskaitę pakeitusį Vladą Baltuonį nuo K.Skieraus skyrė vos vienas balsas.
„Jei kiek būčiau pasistengęs prieš rinkimus, gal ir būčiau sulaukęs daugiau kretingiškių simpatijų. Tačiau tuo metu buvau jau pervargęs nuo politikos ir rinkiminę kampaniją palikau savieigai“, – atviravo Kostas.
Jis prisipažino buvęs paveiktas praėjusią kadenciją patirto šiurkštaus ir viešo spaudimo.
„Kadencijos viduryje bandėme pažaboti A.Kalniaus savivaliavimą, subūrę daugumą mėginome apkarpyti jo politinio pasitikėjimo komandą, kuri, užuot dirbusi savivaldybei ir visam rajonui, rūpinosi tik mero geru įvaizdžiu.
Tačiau ginčas teisme buvo pralaimėtas. A.Kalniaus šalininkai atsiėmė daugumą ir prasidėjo atviras merą mėginusių tramdyti politikų persekiojimas“, – taip tuomet buvusių įvykių versiją šiandien mato K.Skierus.
Todėl iš pradžių, po ilgos pertraukos nepatekus į Tarybą, jis kokį pusmetį netgi džiaugėsi – galėjo nevaržomai pagyventi sau. Tačiau vėliau, vaikštinėjant po Kretingą buvusiam aktyviam politikui ėmė badyti akis matant, kad tas blogai padaryta, aną kitaip buvo galima išspręsti, kad žmonėms būtų patogiau, o šis darbas visai nereikalingas ir pinigai išleisti vėjais.
„Štai tokiais momentais norisi vėl grįžti į politiką ir bent jau pamėginti padaryti įtaką dėl geresnių sprendimų“, – atviravo Kostas.
Politikai turėtų tapti profesionalūs
Jo teigimu, kiekvienas žmogus gyvenime gerai gali atlikti tik du dalykus: „Jei susipina darbas, šeima ir politika, kažkas bus nukentėjęs. Mano atveju kentėjo šeima, nes viską atimdavo darbas ir pareigos Taryboje“.
K.Skieraus įsitikinimu, norint pareigingai dirbti Tarybos nariu ir sąžiningai tarnauti rajonui, gyventi žmonių rūpesčiais, spręsti jų problemas – porą trejetą dienų per mėnesį pasirodyti Tarybos ir komitetų posėdžiuose nepakanka.
Tikras Tarybos narys turėtų dirbti pilnu etatu, gaudamas politiko algą, kaip Seime. Kosto įsitikinimu, tuomet gyventojai aiškiai pamatytų, kas tikrai rūpinasi rajonu ir jo ateitimi ir už ką kituose rinkimuose reikia balsuoti, o kas tik „durnių volioja“.
„Valstybei tai labai brangiai nekainuotų. Prie dabar Tarybos nariams mokamų 700 – 800 eurų į rankas pridėtų dar antratiek ir už tokį atlyginimą būtų galima suburti kompetetingų specialistų ir protingų žmonių Tarybą“, – mano K.Skierus.
Prislėgė „čekiukų“ nuodėmė
Prieš trejus metus aktyviau siekti Tarybos nario mandato jį atstūmė ir K.Skierų užgulęs „čekiukų“ skandalas.
„Visi, kurie tuomet buvo Taryboje, supratome, kad tarybos nario veiklai skiriami pinigai yra faktinė alga už mūsų darbą, kurią tik sudėtingiau buvo galima pasiimti“, – mano Kostas.
Jei atsiskaitymai už išlaidas būtų griežtai kontroliuojami nuo pat pradžių, K.Skieraus manymu, viskas iš karto būtų stoję į savo vietas. O dabar kiek metų į tai buvo žiūrima pro pirštus, todėl visi politikai buvo supratę, kad norint gauti, neva, skirtą algą tereikia bet kaip pateisinti tariamas išlaidas.
Buvusio politiko manymu, jei nuo šios kadencijos valstybė nusprendė, kad savivaldybių tarybos nariai už savo darbą verti nustatyto atlyginimo be jokio atsiskaitymo, tai turėjo pripažinti, kad alga jiems priklausė ir anksčiau.
Tačiau prokurorai priskaičiavo, kad per kadenciją K.Skierus šitaip pasisavino apie 12 tūkst. eurų.
„Užpernai su prokuratūra sudarėme taikos sutartį, man priskyrė grąžinti 9 tūkst. išsimokėtinai per trejus metus ir tuo viskas baigėsi. Negražu, nors ir nesijaučiu ką nors apvogęs. Taryboje dirbau sąžiningai“, – sakė Kostas.
Jaunuolį paviliojo statybos
Nors ir gimęs, augęs Plungėje, o į Kretingą gyventi persikėlė tik prieš 45 metus, K.Skierus save laiko tikru kretingiškiu: „Aš ne šiaip gyvenu šiame rajone, aš dalyvavau jį kuriant ir statant“.
Plungėje 1970 metais baigęs vidurinę, Kostas iš karto žinojo, kad bus statybininku.
„Tuo metu Plungės mieste virė statybos. Mūsų vaikų akyse augo namai, įmonių pastatai. Vos ne vienintelė viešai matoma vyriška profesija buvo statybininkas, kurio darbo rezultatą mato ir juo džiaugiasi visi“, – savo vaikystę šitaip prisiminė K.Skierus.
Be jo dar du jaunesnius sūnus auginusios šeimos galva taip pat buvo prie statybų – tėvas dirbo vienoje statybinėje įmonėje stalių padalinio vadovu. Mama – dažytoja baldų įmonėje.
Todėl niekam nebuvo nuostabu, kad K.Skierus įstojo į tuometinį VISI, dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetą ir Miesto statybos fakultete įgijo inžinieriaus – statybininko specialybę.
Statė visame Kretingos rajone
Po studijų pavyko gauti paskyrimą į gimtąją Plungę – tarpkolūkinės statybos organizacijoje meistru. Po pusmečio tapo darbų vykdytoju. Dar po pusmečio paskyrė aikštelės viršininku.
Po keletos metų pasitaikė galimybė dirbti Kretingos tarpkolūkinės statybos organizacijoje vyr.inžinieriumi.
„Turėjau pasiūlymą dirbti Telšiuose, tačiau nusvėrė Kretinga. Visų pirma, man pasiūlė 4 kambarių butą, kuris labai viliojo – tuo metu jau buvau vedęs, auginome vieną dukrą, laukėme antros.
Be to, Kretinga – arti jūros, Palangos, į kurią kas antrą šeštadienį iš Plungės važiuodavome pirkti produktų, kurių Žemaitijoje trūkdavo. Šitaip savo gyvenimą susiejau su Kretinga“, – pasakojo Kostas.
Mūsų rajone jis vadovavo statant beveik visų rajonų kolūkių vaikų darželius, tuo metu populiarias valgyklas – parduotuves, kultūros namus.
„Labiausiai gaila išnykusių unikalių kultūros namų Darbėnuose. Šalia Palangos oro uosto esantys kultūros namai buvo suprojektuoti taip, kad kylant ar leidžiantis pro tą pusę lėktuvu, iš viršaus šių kultūros namų pastatas savo kontūrais priminė kylantį paukštį“, – prisimena Kostas.
Liko tik rūpestis šeima
Prieš 25 metus K.Skierus dar labiau suaugo su Kretinga, kai laimėjo savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ direktoriaus konkursą.
„Išvaikščiotas kiekvienas miesto kampelis, žinoma ne tik kiekviena gatvė, bet ir kokios komunikacijos yra po ja. Tokios 7 metus trukusios pažinties su Kretingos miestu mažai kas turi“, – savo darbu Kretingoje ir dabar didžiuojasi K.Skierus.
Vėliau 11 metų atiduota Palangai, kurioje taip pat vadovavo kurorto komunalininkams.
„Prieš 7 metus pajutau, kad šitaip lakstyti ir pergyventi kiekvieną dieną aš nebegaliu. Dėl sveikatos problemų pasinaudojau teise išeiti užtarnauto poilsio.
O po to, kai teko pasitraukti ir iš politikos, gyvenu sau ir šeimai. Jei sakiau, kad gerai žmogus gali atlikti tik du dalykus, tai dabar man liko tik vienas – rūpintis šeima.
Nors neretai, vaikštinėjant po Kretingą ir matant, kas vyksta aplinkui, taip norisi pasirūpinti ir kitais“, – su nostalgija apie darbą rajono Taryboje prisimena K.Skierus.
1,434 peržiūrų (-a)