Nuo Darbėnų kilęs vienas iš garsiausių smėlio ir ledo skulptorių pasaulyje 49 metų Andrius Petkus su trenksmu įsiamžino ir Kretingoje. Jau daugiau nei dešimt dienų tūkstančiai žmonių traukia prie muziejaus apžiūrėti darbėniškio iš ledo sukurtų meno kūrinių.
Pirmą kartą apsilankė „Špitolėje“
Pokalbiui apie gyvenimą ir ateities planus iš anksto sutartas susitikimas su A.Petkumi prasidėjo netikėtu nesusipratimu.
Visa laimė, kad susitarę pasimatyti priešais Kretingos bažnyčią esančioje populiarioje arbatinėje „Špitolė“, dar prieš tai susiskambinome. Mat, Andrius buvo susiruošęs važiuoti į Palangą, pamanęs, kad kalbėjau apie kavinę, esančią šalia kurorto bažnyčios.
Netikėtai paaiškėjo, kad Kretingos rajone gimęs ir augęs, beveik pusę amžiaus sulaukęs menininkas dar nebuvo buvęs „Špitolėje“ ir apie tokios arbatinės egzistavimą net nežinojęs.
„Augau Pasertupio kaime, Darbėnų pakraštyje. Mokyklą lankiau Darbėnuose. Tuo metu važinėti į Kretingą nebuvo jokio reikalo. Jei ko prireikdavo, tėvams patogiau būdavo nuvažiuoti į Palangą, arba į Klaipėdą.
O kai būdamas 15 metų išvažiavau mokytis į Telšių dailės technikumą, vėliau – į Vilniaus dailės akademiją, užsukti į Kretingą visai neatsirasdavo progos“, – tarsi teisinosi garsus skulptorius.
Kretinga sustingusi laike
Anot A.Petkaus, Kretinga jo netraukdavo dar ir todėl, kad šis miestelis jam visada atrodydavo, kaip didelis kaimas.
„Teneįsižeidžia kretingiškiai, bet aš į miestą žvelgiu skulptoriaus akimis. Kretinga urbanistiškai nesikeičia: tie patys pastatai, kaip ir prieš keliasdešimt metų, nėra modernios architektūros.
Iš architektūrinės monotonijos gal kiek išsiskiria bibliotekos pastatas, bet tai ir viskas“, – savo požiūrį aiškino Andrius. Jo teigimu, vaikštant po Kretingą akis neužkliūna už įdomesnių objektų, nes jų tiesiog nėra.
Ko reiktų, kad Kretinga išlįstų iš provincijos šešėlio, priartėtų prie miesto, taip kaip jį supranta A.Petkus?
„Šiuolaikiško meno akcentų viešose erdvėse, kokios meno galerijos, didesnio novatoriškumo rekonstruojant senus pastatus“, – vardino menininkas, čia pat prisipažinęs, kad tai yra tik jo subjektyvus pojūtis.
Trūksta poreikio pokyčiams
Jo manymu, Kretingai trūksta vizualios bei dvasinės estetikos. Miesto dvasią suteikia ir bendra žmonių kultūra, kurią galima išugdyti tik per ilgą laiką.
Pavyzdžiui, panašaus dydžio Palangą nuo Kretingos skiria ten esanti didesnė intelektualų dalis. Vasarą kurortą užplūsta įvairių kultūrinių sluoksnių poilsiautojai, čia antruosius būstus yra įsigiję išsilavinę atvykėliai iš didmiesčių, kurie iki savo lygio patempia ir vietinius gyventojus.
„Šiuo atveju Kretinga pasmerkta virti savose sultyse. Nėra pramogų – nėra ir turistų. Į universitetus įstojęs gabesnis jaunimas į Kretingą nebegrįžta, nes neturi kur sugrįžti – nėra jo kvalifikaciją atitinkančių darbų.
Viskas susiję – į Kretingą neateina verslas, neatsiranda aukštesnių technologijų įmonių, nesiformuoja platesnis inteligentijos sluoksnis.
Dėl to visuomenėje neatsiranda poreikio labiau matomiems pokyčiams. Ima atrodyti, kad ko jau turime, to ir pakanka“, – savo nuomonę dėstė A.Petkus.
Nors pro Kretingą dažniausiai tik pravažiuojantis menininkas sako pastebįs ir gerų pokyčių: atnaujinamos gatvės, pastatytas sporto kompleksas su baseinu, iš tolo šviečia stadiono bėgimo takai.
Yra išmaišęs visą pasaulį
Kretingoje ryškesnių miesto požymių neįžvelgiantis ir visą pasaulį išmaišęs A.Petkus gali vertinti ir palyginti.
Daugiau nei 20 metų jis yra kviečiamas į smėlio ir ledo skulptūrų festivalius, tarptautinius konkursus, kurie vyksta įvairiuose žemynuose.
Atskirose šalyse A.Petkus yra lankęsis ne vieną dešimtį kartų. Dalyvaujant įvairiuose smėlio skulptūrų renginiuose pabuvota beveik visose JAV valstijose. Jei sudėti visą Japonijoje išbūtą laiką išeitų daugiau nei metai.
Pasaulyje smėlio skulptūras kuria apie porą šimtų menininkų, tačiau tik apie 30 elitinių smėlio skulptorių yra pageidaujami visuose festivaliuose ir konkursuose, nes jų dalyvių vardai šiems renginiams garantuoja sėkmę.
Ne vieną kartą pasaulio smėlio skulptūrų čempiono titulą pelnęs A.Petkus kasmet sulaukia po keliasdešimt kvietimų vykti į įvairiuose žemynuose organizuojamus festivalius ir konkursus. Kviečiamiems menininkams apmokamos kelionės, apgyvendinimo, maitinimo išlaidos, todėl A.Petkui belieka tik išsirinkti pageidaujamą šalį.
„Jei dalyvaučiau visur, kur esu kviečiamas, metus galėčiau važinėti po pasaulį net neužsukdamas į Lietuvą“, – sako vis tėvų namų pasiilgstantis šiuo metu Vilniuje gyvenantis menininkas.
Jo tėvai – 74 metų mama Stasė Petkuvienė ir 75 metų Vaclovas Petkus iki šiol gyvena Darbėnų pakraštyje buvusio Pasertupio kaimo ribose. Iš tolimų kelionių į Lietuvą sugrįžęs garsus skulptorius pirmiausia skuba aplankyti tėvus.
Smėlis ir ledas leidžia tobulėti
Paskutiniu metu A.Petkus sako atmetąs beveik visus kvietimus į skulptūrų festivalius ar konkursus.
Menininkas teigia jau viską sau įrodęs, visus titulus pasiekęs. Dabar jis jau darbuojasi, kaip amatininkas – yra kviečiamas po dvi savaites ar net mėnesį kurti interjerą ledo viešbučiuose, ledo galerijose Suomijos ir Norvegijos šiaurėje, smėlio skulptūrų šou kur nors Kinijoje ar Japonijoje.
Už darbą lietuvių skulptoriui jį kviečiantys organizatoriai sumoka po keletą šimtų eurų per dieną atskaičius mokesčius. Menininkas aprūpinamas nemokamu apgyvendinimu ir maitinimu.
Jis sakosi turįs keletą pamėgtų festivalių, kur nuvyksta, jei tam atranda laiko.
Kaip atsitiko, kad skulptoriaus diplomą turintis A.Petkus daugiau dirba su trumpaamžiu smėliu ir ledu? Ar negaila įdėti tiek daug darbo ir širdies į kūrinį, kuris per trumpą laiką išnyks?
„Aš kuriu ne vien iš ledo ir smėlio. Mano dirbtuvėse nerasite nei smėlio, nei juo labiau ledo. Šiuolaikinis menas neturi apibrėžtos medžiagos. Menininkas savo idėją gali realizuoti iš bet ko.
Man smėlis ir ledas labiau yra užsidirbti leidžiantis pomėgis. Ir didžiulė praktika. Skaptuodamas skulptūras iš ledo ar drožinėdamas smėlį aš tobulėju, kaip skulptorius.
Nedidelių darbų meistrui, taip vadinamam kameristui, užduok sukurti didelę skulptūrą ir jis to nepadarys. O aš iš ledo ir smėlio esu sukūręs keletos metrų aukščio skulptūras, todėl nebijau mastelio“, – teigė menininkas.
Palangoje – dideli planai
Kretingoje savo ledo skulptūras palikęs lietuvių skulptorius nuo praėjusio sekmadienio jau darbuojasi Norvegijoje, čia pasatytuose ledo viešbučiuose.
Po dviejų savaičių jis trumpam sugrįš į Lietuvą ir kovą skris į Japoniją – ten prasidės smėlio skulptūrų festivalis.
Turint vieną iš geriausių pasaulio skulptorių, keista kad smėlio ir ledo skulptūrų festivaliai nevyksta Lietuvoje. Juk turime ir smėlio paplūdimių, ir pajūrio kurortų, ir žiemos kartais būna šaltos.
„Organizuoti tokius pasaulinio masto renginius kainuoja nepigiai, o Lietuva yra pernelyg maža, kad iš menininkų sukurtų darbų demonstravimo organizatoriai ne tik padengtų visas išlaidas, bet ir užsidirbtų pelno“, – aiškino A.Petkus, kurį vis dažniau matysime Lietuvos pajūryje.
Menininkas planuoja persikelti gyventi į Palangą, nes čia realizuojamas jo gyvenimo projektas.
Palangos rytinėje dalyje, kartu su verslo partneriu A.Petkus per šiuos metus žadama sukurti nuolat veikiantį vieną didžiausių pasaulyje smėlio skulptūrų muziejų, kuriame savo meną pademonstruos geriausi planetos skulptoriai.
749 peržiūrų (-a)