Galima tik įsivaizduoti, kaip naujas sporto šakas į Olimpinių žaidynių programą, kad ir trumpam įtraukiantis Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) gali pakeisti žmogaus likimą.
Pavyzdžiui, nors kiek anksčiau, nors kelioms olimpiadoms TOK Generalinė asamblėja būtų pripažinusi ultrailgųjų distancijų bėgimą olimpine sporto šaka ir Kretinga neabejotinai turėtų savo olimpinį čempioną. Gal netgi daugkartinį.
Greičiausiai jo vardu Kretingoje būtų pavadinta gatvė, prie miesto stadiono gal stovėtų išlietas čempiono biustas.
Lietuvai nusipelniusiam bėgikui būtų paskirta didesnė valstybinė pensija ir dabar jis su žmona antrą mėnesį nesuktų galvos, iš kur gauti pusę tūkstančio eurų, kurie dabar reikalingi prieš mėnesį sugedusiai dujinei karšto vandens šildymo kolonėlei pakeisti.
Būtų nubėgęs iki Mėnulio
Taip sau mintijau grįždamas iš svečių pas visame pasaulyje unikalų bėgiką 84 metų kretingiškį Petrą Silkiną.
Tris kartus apibėgęs apie Lietuvą, kartą – apie Baltijos jūrą, prieš 23 metus – apie visą Europą. P.Silkinas yra nubėgęs daugiau kaip 300 maratonų (42 kilometrai 195 metrai).
Dukart 1000 mylių (1609,34 km) pasaulio čempionas. Australijoje 1998 metais kovo mėnesį pasiektas 1000 mylių bėgimo rekordas – 11 parų, 13 valandų, 54 minutės ir 58 sekundes, kuris nėra pagerintas iki šiol. Šis kretingiškio pasiekimas yra įrašytas net į Guinesso rekordų knygą.
Suskaičiavus visus per gyvenimą P.Silkino nubėgtus kilometrus jis jau 11 kartų būtų apsukęs aplink Žemės rutulį. Tai siekia beveik 450 tūkst. kilometrų. Tiek pakaktų nubėgti iki Mėnulio, iki kurio nuo Žemės yra apie 384,4 tūkst. kilometrų.
„Dabar jau iš Mėnulio grįžinėčiau atgal į Žemę“, – juokiasi per gyvenimą nubėgtos distancijos šį palyginimą išgirdęs P.Silkinas.
Sportuodavo kambaryje
Visą gyvenimą daugiausiai ristele judėjusį kretingiškį pristabdė ne amžius, o ligos. P. Silkino gimtadienio proga kiekvieną rugpjūčio 6 dieną Kretingos rajono savivaldybė Kretingoje organizuoja maratono bėgimą.
Pernai jau solidžią 84 metų sukaktį minėjęs bėgikas dar įveikė pusmaratonį – 21 kilometrą. Tačiau šiemet į jo garbei organizuojamą maratoną susirinkusiems bėgikams Petras galės palinkėti tik sėkmės.
Sausį, kai gatves užvertė sniegas, o lauke spaudė šalčiai, P.Silkinas sportuodavo kambaryje. Petro žmona Genovaitė atskleidė, kad vyras kasdien bėgiodavo aplink kambario viduryje pastatytą svetainės stalą.
Išmaniajam laikrodžiui fiksuojant įveiktą atstumą, P.Silkinas treniruotę baigdavo aplink stalą apibėgęs 10 kilometrų.
Neseniai bėgiką ištiko kirkšnies išvarža, teko gulti ant operacinio stalo. Be to, kelio sanaryje ėmė kauptis skystis. Žodžiu, bet kokius pasibėgiojimus griežtai uždraudė gydytojas. Negana to, kovo pradžioje kretingiškis vėl vyksta į ligoninę dar vienai operacijai.
Žodžiu, bėgiko karjera kaip ir baigta. „Jau nebegalėsiu grįžti iš Mėnulio“, – vėl juokauja Petras.
Lemiama pažintis draugų vestuvėse
Visą laiką smalsu buvo Petro paklausti, kodėl jis pasirinko ypatingai ilgas distancijas? Juk galėjo specializuotis, pavyzdžiui, tik maratono bėgime, kuris yra olimpinė lengvosios atletikos rungtis.
Pasirodo, kad ilgai bėgioti jis prisivertė bijodamas, kad jį paliks žmona Genovaitė, kurią P.Silkinas vedė prieš 55 metus.
Jiedu susipažino draugų vestuvėse. Genovaitė tuo metu dirbo Plungėje vyriausiaja buhaltere Skaičiavimo stotyje. Ten pat inžiniere dirbusi jos draugė Nijolė tekėjo už kretingiškio, kurio draugas buvo Petras. Jaunavedžiai savo draugus pakvietė būti santuokos liudytojais. Taip vadinama pirmąja pora.
„Man Petras pasipiršo jau pačią pirmą dieną. Tai išgirdusi juokiausi iki ašarų. Bet po vestuvių jis savo norų neužmiršo, pradėjo lankyti mane Plungėje ir jo pasiryžimas juoko jau nebekėlė. Po 7 – 8 mėnesius trukusios tokios pažinties ir susituokėme“, – pasakojo 77 metų Genovaitė.
Bet sukūrus šeimą paaiškėjo, kad jaunavedys yra mėgėjas išgerti. „Tada aš jam pasakiau: jei nenori gyventi, kaip žmogus, tada aš tave palieku“, – tą kartą Petrui nukirto žmona.
Anot Genovaitės, Petras jos iki šiol prisibijo, todėl nenorėdamas prarasti žmonos, P.Silkinas potraukį taurelei pradėjo malšinti bėgiodamas. Užtat taurelę į bėgimą iškeitęs kretingiškis alkoholio neragauja visus 55 metus.
Taip ir atsirado itin ilgos distancijos, kurios ilgainiui tapo būtinybe. Mat, Petrą kamuoja retas pulsas, todėl ilgas bėgiojimas padėdavo jį sureguliuoti.
Pavyzdžiui, šeimynai išsiruošus į Plungę pas Genovaitės tėvus, visi iš Kretingos išvykdavo autobusu, o Petras kiek anksčiau į Plungę išbėgdavo.
Tekėti už Petro nusprendusiai Genovaitei teko išgyventi jos tėvų priekaištus, kurie santuokai su rusų tautybės vyru nepritarė. Ypač tam prieštaravo moters tėvas, kurio brolį per karą nušovė rusų kareivis.
Bet laikui bėgant tėvai su dukters pasirinkimu susitaikė.
Kretingoje – nuo pokario
Su amžiumi garsųjį bėgiką yra ištikusi dar viena bėda – Petras sunkiai prigirdi, todėl į daugelį jam užduotų klausimų atsakydavo Genovaitė, kuri savo vyro gyvenimą žino, kaip savo penkis pirštus.
Jai uošvienė yra pasakojusi, kad tik prakutęs ir ant kojų atsistojęs Petras taip ir nėra vaikščioję – jis judėdavo tik ristele. Gal ir tai jam visam gyvenimui užkodavo bėgiojimą.
P.Silkinas gimė tik prasidėjus karui 1941 metų rugpjūtį Baltarusijoje, Vitebsko srityje Rudnevo kaime. Šiandien Petru vadinamas Piotras šeimoje buvo jauniausias vaikas. Be jo augo dešimčia metų vyresnis brolis Ivanas ir 5 metais vyresnė sesuo Tatjana.
Spalio mėnesį Petro tėvus su visais trimis vaikais vokiečiai išvežė darbams į Vokietiją. Ten jaunėlis sūnus iš karto susirgo ir paėmę jį gydyti vokiečiai tėvams sūnų grąžino tik po pusmečio.
Petro šeimą Vokietijoje 1945 metais išvadavo amerikiečiai. Tėvai nusprendė grįžti į savo namus Rudnevo kaime, tačiau paaiškėjo, kad jie jau yra užimti kitų žmonių.
Iš Vokietijos sugrįžusią šeimą vokiečių nacistų iškankinti tautiečiai sutiko įtariai. Šeimai teko glaustis išsikastoje žeminėje. Kurį laiką taip pagyvenusi Petro šeima persikėlė į Lietuvą. Bandė kabintis Rokiškyje. Kiek vėliau tėvams buvo pasiūlyta keltis į Kretingą, kur jie gavo darbą.
Kada tiksliai Silkinų šeima čia persikėlė, sunku atgaminti, tačiau Petras šešerių į mokyklą pradėjo eiti Kretingoje.
Tėvas mirė anksti, palaidotas Kretingoje. Dabar yra mirusi ir mama. Nebėra ir vyriausiojo brolio Ivano, kuris gyveno Ukrainoje. Užtat Kretingoje vis dar gyva greitai 90 metų sulauksianti sesuo Tatjana.
Ordinas už bėgimą aplink Europą
Prisimindamas bėgiko karjerą kretingiškis labiausiai didžiuojasi bėgimu aplink Europą 2003 metais. Per 160 dienų P.Silkinas apibėgo visas Europos šalis nuo Skandinavijos iki Turkijos, Airijos ir Portugalijos. Per beveik pusmetį jis nubėgo 13 tūkstančių 386 kilometrus.
Už šį Lietuvą garsinusį bėgimą tuomečio Lietuvos Prezidento Rolando Pakso jis kitais metais buvo apdovanotas LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
Prieš 25 metus už nuopelnus krašto sportui P.Silkinui suteiktas Kretingos rajono Garbės piliečio vardas.
„Tik kas jam dabar iš to“, – karčiai šypsosi Genovaitė.
Tuometis Seimo narys Dainius Kepenis P.Silkinui bandė išrūpinti Lietuvai nusipelniusio sportininko senatvės pensiją, kuri būtų buvusi šioks toks priedas prie dabar jo gaunamos pensijos.
Tam prieštaraujančių kaip ir nebuvo, tačiau lemiamą žodį prieš tarė Lietuvos olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, kuri pareiškė, kad P.Silkino pasiekimai – ne olimpinėje sporto šakoje.
„Dabar štai jau mėnuo kaip sugedo dujinė karšto vandens šildymo kolonėlė. Reikia naujos, kuriai pinigų dabar neturime. Prausiamės tik ant dujinės plytelės pašildytu vandeniu. Tad kas iš to Garbės piliečio“, – dūsavo Genovaitė.
Ji prisipažino, kad Silkinai seniai nesulaukia svečių. Vienintelį kartą dėmesys jam parodomas rugpjūčio mėnesį per Petro gimtadienį, kai jo garbei organizuojamas maratonas.
„Čia meras Antanas Kalnius Petro neužmiršta. Gal ir dėl to, kad jis mokėsi vienoje klasėje su Petro sūnumi Arkadijumi“, – pasakojo P.Silkino žmona.
Plungėje gyvena 49 metų Petro duktė Alina, o anūkė Augustė, kuri gimė P.Silkinui išbėgus aplink Europą, dabar studijuoja Klaipėdos universitete ir ruošiasi būti ikimoklynio vaikų ugdymo pedagoge.
1,241 peržiūrų (-a)