Šiais laikais būtų neįsivaizduojama, jei didžiausios, 600 darbuotojų turinčios rajono įmonės direktoriaus postas būtų patikėtas vos prieš keletą metų aukštąją mokyklą baigusiam 26 metų jaunuoliui.
Dirbti norėjo likti Lietuvoje
Tačiau po karo praėjus tik 16 metų tai buvo realybė.
Tuomet respublikoje trūko specialistų. Įmonių vadovais neretai būdavo paskiriami ištikimi komunistų partijos darbuotojai, kuriems užtekdavo tik „vadovauti“ gamybos procesui. Nors apie tą gamybą tokie direktoriai neretai visiškai nieko neišmanydavo.
Ši situacija buvo pradėta taisyti, kai atsikūrę universitetai ir institutai įsibėgėjo ruošti įvairių sričių specialistus.
Kai nuo Biržų kilęs Albertas Gužauskas 1958 metais tuomečiame Kauno politechnikos instituto (KPI) Mechanikos fakultete įgijo pluoštinių medžiagų mechaninės technologijos specialybę, jaunuolis iš karto buvo paskirtas technikos skyriaus viršininku į Rokiškio rajone Juodupės miestelyje veikusį tekstilės fabriką „Nemunas“.
„Tai man buvo puiki praktika gamyboje, kuri man labai padėjo, kai Kretingoje teko stoti prie „Laisvės“ fabriko vairo“, – prisimena A.Gužauskas.
Mechanika jaunuolį traukė nuo pat vaikystės. Valuntiškių kaime augusio Alberto tėvas buvo mažažemis, tačiau auksinių rankų meistras. Prie ko jis prisiliesdavo, tą sutaisydavo.
Kai Albertas gimnaziją baigė sidabro medaliu, jam į aukštąją mokyklą kelias atsivėrė be stojamųjų egzaminių. Moksleivis buvo gundomas mechanikos studijuoti Maskvoje, tačiau Albertas greitai sumojo, kad pasirinkus lengvosios pramonės sritį, baigus jam bus garantuota darbo vieta Lietuvoje.
Pasiūlyto direktoriaus posto nepabūgo
Trejus metus padirbus „Nemune“, jaunuolis netikėtai sulaukė pasiūlymo vadovauti tokio paties profilio fabrikui Kretingoje.
„Kodėl tokiam jaunam ir tik 3 metų darbo stažą turinčiam iš karto pasiūlė direktoriauti?“, – perklausė A.Gužauskas, – „O iš kur respublikos pakraštyje gauti direktorių? KPI baigę kauniečiai žvalgėsi tik į Vilnių, Kauną, kur taip pat sparčiai kūrėsi pramonės įmonės. Toli nuo Kauno niekas važiuoti nenorėjo“.
Albertas pasakojo, kad Kretingos „Laisvei“ tuomet vadovavo su tekstilės pramone nieko bendro neturintis klaipėdietis, su kuriuo fabriko vyriausiasis inžinierius tiesiog nesusikalbėdavo.
Ar pernelyg jaunas specialistas nepabūgo atsakomybės iš karto vadovauti tokiai didžiulei įmonei? Apie tai Albertas galvojo mažiausiai.
„Ko nevažiuoti? Čia Palanga, jūra. Savarankiškas gyvenimas“, – tuomet šitaip mąstė A.Gužauskas. – „Gal ir būčiau išsigandęs, jei būčiau žinojęs, kas manęs laukia. O tuomet…
Žinote, kaip jaunimas imasi iššūkių. Truputį avantiūriškai, sau pasisakę – bus kaip bus. Tačiau iš to neretai kas nors ir pavyksta“.
Jauną vadovą siekė „pareguliuoti“
Didžiausia Kretingos įmonė, kurioje dirbo vos ne kas ketvirtos kretingiškių šeimos atstovas, 1961 metų sausio pabaigoje jauną direktorių pasitiko įtariai.
Palaikydami ryšius su giminingu „Nemuno“ fabriku Juodupėje, „laisviečiai“ jau žinojo, kad naujasis direktorius – reikalą išmanantis specialistas, reiklus, bet ne rėksnys.
Tačiau į atvykusį vadovauti jaunuolį iš aukšto žvelgė gamyklos partinė organizacija, kuriai, kaip kandidatas į partijos narius, direktorius priklausė.
„Partinės organizacijos vadovas, matyt, pagalvojo, kad per mane jis dabar vadovaus visai gamyklai. Kartą gavau tokį jo nurodymą – įpareigoti direktorių tą ir tą nubausti.
Užtarimo teko prašyti rajono partijos komitete, kur man pasakė – nekreipk tu į tą gamyklos komiteto sekretorių dėmesio ir ramiai dirbk savo darbą“, – tokią karjeros „Laisvėje“ pradžią prisimena A.Gužauskas.
Gamyba išaugo du kartus
Kretingos „Laisvė“ buvo svarbi lengvosios pramonės gamykla visoje Sovietų sąjungoje.
Kretingiškiai čia gamino pusvilnonius audinius kostiumams, baldų apmušalams, paltams, o „Laisvėje“ pagaminti audiniai siuvimo fabrikams buvo išvežami po visą Sovietų sąjungą nuo Kaliningrado iki Sachalino į rytus ir nuo Archangelsko iki Taškento į pietus.
„Laisvėje“ buvo atliekamas visas audinių gamybos procesas: maišoma vilna su sintetiniais, cheminiais bei dirbtiniais pluoštas, kurie buvo karšiami, verpiami, dažomi ir audžiami.
„Laisvėje“ gaminamų audinių poreikis tik augo. Albertui į gamyklą atėjus direktoriauti 1961 metais buvo iš viso pagaminta 1,1 mln. metrų 1,2 metro arba pusantro metro pločio įvairaus asortimento audinių.
Po 20 metų, kai A.Gužauskas pasitraukė iš direktoriaus posto, „Laisvėje“ dirbo jau tūkstantis darbuotojų, o fabrikas per 1981 metus pagamino 2,3 mln. metrų audinių.
Tai yra 2 tūkstančiai 300 kilometrų. Per tuos metus Kretingoje
pagamintais audiniais buvo galima iškloti atstumą nuo Vilniaus iki Italijos sostinės Romos.
Dėl streso sutriko sveikata
Kodėl dar tik 46 metų sulaukęs Albertas Gužauskas pasitraukė iš sėkmingai veikusios gamyklos direktoriaus posto?
„Tokiai didelei įmonei vadovauti reikėjo nemažai nervų. Sutrinka pluošto pristatymas, neatveža detalių sugedusiai įrangai, stringa gamyba, o kasmet reikalaujama pagaminti vis daugiau audinių.
Vadinasi, metų pabaigoje reikia suktis dar smarkiau, kad įvykdytume iš viršaus nuleistą planą. O kur suktis, jei ir taip dirbome trimis pamainomis“, – pasakojo A.Gužauskas.
Nuolatinis stresas paveikė dar jauną vyrą, kuris pradėjo jausti vis stiprėjančius skausmus pilvo ir krūtinės srityje. Gydytojai jį vis tyrinėjo, siuntinėjo po sanatorijas, tačiau skausmas neatlėgdavo.
Tuomet A.Gužauskas ir pasiprašė ramesnių pareigų. Iš pradžių jis dirbo Melioracijos statybos valdyboje, vėliau Šventojoje keletos žinybinių poilsinių vadovaujančiu darbuotoju.
„Beje, išėjus iš „Laisvės“ po kurio laiko ir skausmai pranyko“, – dabar šypsosi Albertas, kuris savo kailiu patyrė, ką žmogui atima nuolatinė nervinė įtampa.
Į pensiją A.Gužauskas 2000 metais buvo išlydėtas iš Kretingos komunalinių įmonių kombinato vyriausiojo inžinieriaus pareigų.
Garsi gamykla užgeso per 10 metų
Visą tą laiką jis nuolat stebėjo lėtą savo „Laisvės“ fabriko agoniją. Atėjus naujam direktoriui kažkada beveik visus kretingiškius maitinusi gamykla iš lėto geso, o audinių gamyba vis traukėsi.
Garsią ir net Sovietų sąjungos lengvojoje pramonėje kažkada reikšmingą įmonę galutinai pakirto po Nepriklausomybės atgavimo nutrauktos žaliavų tiekimo gijos, sustojęs produkcijos realizavimas.
Pradžioje gamykla kurį laiką dar dirbo iš sukauptų žaliavų. Dar buvo bandyta „Laisvėje“ pagamintus audinius realizuoti Vokietijoje, tačiau parduodami nedideli produkcijos kiekiai negelbėjo.
Po nepriklausomybės atgavimo 1991 metais „Laisvė“ dar gamino 1,5 mln. metrų audinių. Kitais metais produkcija sumažėjo iki milijono, 1993 m. – iki 621 tūkst. O 1998 metais įmonėje buvo pagaminta vos 260 tūkst. metrų audinių.
Dar po penkerių metų „Laisvė“ bankrutavo. Prieš tai gamyklą privatizavę Kauno „berniukai“ į metalo laužą ištampė visą įmonės turėtą įrangą ir kažkada iš Kretingos simbolio – „Laisvės“ fabriko liko tik apleistų pastatų griuvėsiai ir buvusių darbuotojų prisiminimai.
Tebegyvena buvusiame fabriko bute
Dabar 92 metų sulaukęs, bet vis dar žvalus, aiškaus proto ir stebėtinos atminties Albertas tvarko namuose sukauptą gausų „Laisvės“ fabriko archyvą ir krūvon vis dar surenka buvusius „Laisvės“ darbuotojus.
O vasaromis jis kapstosi savo darželyje prie namų.
„Žmonės vis dar pasišaipo iš manęs: ar daržovėms pinigų nebeturi? O man tas daržiukas yra vienintelė prievolė pajudėti. Esu atsakingas už namo aplinkos tvarkymą“, – savo kasdienius darbus vardino A.Gužauskas, kurio senoliu liežuvis nesiverčia pavadinti.
Tvarkytis Albertui sekasi neblogai – šešiabutis namas Klaipėdos gatvėje, kuriame jis gyvena, ne kartą buvo pripažintas, kaip pavyzdingai tvarkomas.
Šis daugiabutis, beje, buvęs žinybinis „Laisvės“ namas, skirtas įmonės specialistams apgyvendinti. Jame tuometis fabriko direktorius erdvesnį butą gavo 1965 metais, kai susituokė su 7 metais jaunesne suvalkiete Danute iš Kazlų Rūdos.
Pagal paskyrimą ji į „Laisvės“ fabriko vakarinę mokyklą atvyko mokytojauti. Jauna fizikos mokytoja krito į akį gamyklos direktoriui. Neužilgo 1966 metais gimė duktė, po trejų metų – sūnus.
Suaugę vaikai išsivažinėjo kas kur, o jokių didelių turtų neužgyvenęs A.Gužauskas su žmona ir po šiai dienai gyvena prieš 60 metų skirtame fabriko žinybiniame bute.
1,028 peržiūrų (-a)