Domėjimasis politika – lyg dantų valymas

Žinoma šalies menininkė Nomeda Marčėnaitė neseniai „Redakcijos“ televizijos pokalbių laidoje pasakė maždaug tokią mintį: „tai kas dabar vyksta Seime, tai yra atlygis visuomenei už jos apolitiškumą“.
Susiskaldžiusi valdančioji koalicija, valdžioje esančių politikų akivaizdus kenkimas Lietuvai, melu ir žmonių apgavystėmis grindžiama socialdemokratų politika, pajuokai pastatyta premjerė, dar neįpusėjus kadencijai jau svyruojanti koalicija, o kartu su ja – ir antroji Vyriausybė.
Ar bereikia dar vardinti priežastis, dėl kurių į Seimo rinkimus užpraėjusį rudenį neatėjusiai beveik pusei Lietuvos dabar turėtų būti labai gėda? Už tai, kad tos pusės namuose prasėdėjusių Lietuvos gyventojų vardu atėjusieji į rinkimus pasirinko tokius Seimo narius, kurie sudarė tokią valdančiąją koaliciją, kuri pasirinko tokius vyriausybių vadovus ir tokius ministrus.
O juk Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo aušroje šalies ateitis, valstybės valdžia tautai rūpėjo labiau. Štai 1990 metų Lietuvos Parlamentą rinkti atėjo 71.71 proc. rinkėjų. Po dviejų metų spalį Seimą rinko jau 72,25 proc. balsavimo teisę turėjusių Lietuvos piliečių. Visuotinėje apklausoje dėl Lietuvos Nepriklausomybės 1991 vasarį dalyvavo 84,52 proc. šalies gyventojų. Dėl sovietų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos 1992 birželį pasisakė beveik 76 proc. Lietuvos piliečių.
Tačiau jau į 1996 metų ir vėlesnius Seimo rinkimus ateidavo kiek daugiau nei 50 proc. balsavimo teisę turinčių gyventojų. Kai kuriuose rinkimuose prie balsadėžių nesusirinkdavo nė pusės Lietuvos piliečių. Praėjusiuose savivaldos rinkimuose 2023 metų kovą Kretingos rajono Tarybą rinko 48,39 proc. balsavimo teisę turinčių rajono gyventojų. O 2019 metais dar mažiau – vos 44,34 proc.
Kas atsitiko? Visko pasiekėme ir jau nebereikia ginti laisvės, nors visuomenės nebekontroliuojami politikai tą žmonių laisvę ir siekia suvaržyti? Pavargome nuo politikos ir mums nebeįdomu, kas bus mūsų atstovu valdžios institucijose?
Ar nepastebite, kad svarbiausiais gyvenimo klausimais už mus jau ima spręsti valdžia Seime, savivaldoje, nors pagal Lietuvos Konstitucijos 2 straipsnį Lietuvos valstybės suverenitetas priklauso Tautai, o pagal 4 Konstitucijos straipsnį – aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.
Vos pusės gyventojų rinkti Tautos atstovai it kokie nepančioti eržilai, paleisti nevaržomai laigyti pievomis. Ir juos sugausi tik po ketverių metų, kai tose pievose jau tiek bus pridaryta, kad nebeliks iš ko rinktis ir po tas pievas siausti teks paleisti tuos pačius arklius.
Nesidomėti politika dabar darosi madinga. Taip pasakę net pasijaučia esą šiuolaikiški, tokie viskam atsainūs.
Antai turguje savo išaugintomis daržovėmis prekiaujančiai moteriai kokie tarybos nariai yra, tokie ir gerai. Ji pasigiria, kad šeimoje apie politika nesišneka, nes niekam neįdomu.
Kitas „Pajūrio naujienų“ žurnalistų pakalbintas jaunas vyras negali įvardinti nė vieno rajono savivaldybės Tarybos nario. Jis savotiškai net pasididžiuoja, kad išvis nesidomi politika, nes esą įdomesnių dalykų. Jis iki šiol neidavęs į rinkimus ir, matyt, kad žurnalistas greičiau atstotų, abejodamas pažada, kad dabar gal reiks nueiti. Kaip į seniai atsidariusią, bet dar neaplankytą parduotuvę. Pasižiūrėti, ko ten yra gero.
Ir toks Lietuvos pilietis, kuriam išvis nepatinka politika, kuris nenutuokia, ką veikia politikai, rinks rajono Tarybą, balsuos už kurį nors rinkiminį sąrašą, mums visiems parinks būsimą merą.
Pagal ką? Pagal išvaizdą, amžių? Kurios nors partijos sąrašą pasirinks pagal kandidatų nuotraukas? Kuriame daugiau atras simpatiškesnių moterų? Ar kuriame pamatys kaimyną, klasioką?
Kad iš jo pasirinkto sąrašo į Tarybą patekę politikai ateinančius ketverius metus nulems viso rajono ateitį, šiam žurnalistų pakalbintam jaunam vyrui nerūpi, nes jam politika neįdomi.
Bet negi jam visiškai nesvarbu, kad šitaip išrinkti Tarybos nariai spręs, kur statyti vaikų darželį, o kurį reikės uždaryti, nes jame – per mažai vaikų? Kur bus investuojami mokesčių mokėtojų pinigai, kurios gatvės asfaltuojamos, kiek kainuos bilietai į muziejų, baseiną? Ta pati turguje prekiaujanti moteris už prekybos vietą moka tiek, kiek yra nustatę Tarybos nariai. Taryba sprendžia begalę su rajono gyventojų kasdienybe susijusių klausimų, apie kuriuos politika nesidomintys žurnalistų kalbinti rajono gyventojai nieko nežino.
Jie nenutuokia, kad Taryboje galėjo būti priimti geresni ir žmonėms palankesni sprendimai, jei jie, jų kaimynai, viso kvartalo ar seniūnijos gyventojai būtų atėję prie savivaldybės ir savo išrinktiems atstovams valdžioje garsiai pasakę, kad taip daryti, kaip jie yra sumanę, negalima. Pagal Konstituciją, aukščiausią suverenią galią turinti Tauta to daryti neleidžia.
Prieš kiek daugiau nei dvejus metus tai rajono valdžiai ryžosi pasakyti darbėniškiai, kurie po savo langais nepanoro matyti paskubomis jiems bruktą abejotino saugumo metanolio ir vandenilio gamyklą. Tai Darbėnų gyventojai padarė todėl, kad domėjosi politika.
Masiniai mitingai, viešai reiškiami protestai, aktyvus dalyvavimas rinkimuose, žinojimas už ką balsuojama yra visuomenės domėjimosi politika išraiška.
Kiekvienas aukščiausią suverenią galią turinčios Tautos atstovas privalo žinoti ir sekti, kokius sprendimus priiminėja į valdžią jo išrinktas atstovas. Kad laiku galėtų pareikšti savo nuomonę, garsiai pasakyti, kad taip negalima daryti. Jei taip manančių yra ir daugiau, jie išeis į mitingą ir taip valdžiai leis suprasti, kad su jos sprendimu nemaža dalis Tautos nesutinka.
Taip nuo metanolio gamyklos buvo apginti Darbėnai, taip nuo keisto ministro apginta šalies kultūra, taip dabar ginamas laisvas žodis. Taip veikia demokratija, pagaliau.
Todėl domėtis politika yra būtina. Šalies politiniu gyvenimu visiškai nesidomintis žmogus yra aklas. Jei toks ir ateina į rinkimus, jis balsuoja lyg užrištomis akimis. Jis renkasi patikusį, matytą, girdėtą, kažkieno patartą, tačiau nežino, ką jis žada, kaip kalba, kokie jo argumentai.
Todėl nesidomi ar patekęs į valdžią toks politikas daro, tai ką žadėjo, ar jis yra patikimas tavo išrinktas atstovas? O tuo nesidomint, ir po ketverių metų nežinosi ar jį galima pasirinkti vėl.
Domėjimasis politika yra privalomas lygiai taip pat, kaip ir kasdienis dantų valymas. Ar teko girdėti, kad kas viešai girtųsi ir net bravūriškai didžiuotųsi, kad jis nesivalo dantų? Nes tai nėra įdomu.