Norisi tikėti, kad kretingiškiai dar neužmiršo prieš mėnesį socialiniuose tinkluose išplatintus tarybos nario ir įtakingo valdančiosios daugumos branduolį sudarančio „Kretingos krašto“ komiteto atstovo Viliaus Adomaičio papostringavimus apie šios kadencijos tarybos, bei savivaldybės administracijos darbą.
Tuomet „kraštietis“ įvertino ir tarybos opoziciją, kuri, anot jo, susidedanti iš dviejų dalių. Tai, cituojant V.Adomaitį, dvi valstiečių ir žaliųjų sąjungos personos, kurios tarybos bei savivaldybės darbe bando įvesti destrukciją, rimtų pasiūlymų neteikia ir išbalansuoja visą savivaldybės aparatą, kad žmonės tiesiog jų bijotų.
Ir likusi produktyvioji opozicija, kuri pasiūlanti gerų idėjų, tarybos sprendimų projektus pataisančių pastebėjimų. Tai, suprask, keturi socialdemokratai ir du konservatoriai.
„Kraštiečio“ reveransas gerajai opozicijai neliko nepastebėtas. Tai visu gražumu atsiskleidė socialdemokratės Jolantos Gedvilaitės vadovaujamos Antikorupcijos komisijos posėdyje, kuriame, pagal „blogosios“ opozicijos atstovo Giedriaus Petreikio prašymą, buvo nagrinėjamos V.Adomaičio iš savivaldybės biudžeto kompensuotų padangų pirkimo aplinkybės.
Iš tiesų, posėdyje, kuriam faktiškai vadovavo „gerasis“ socialdemokratų opozicionierius Tomas Abelkis, buvo visaip bandoma išsisukti nuo pirkimo aplinkybių tyrimo ir kuo greičiau „uždaryti klausimą“.
O klausimas buvo paprastas: 2020 metų pavasarį V.Adomaitis iš bendrovės „Žalioji aplinka“, kurią įsteigė ir tuomet vadovavo šią kadenciją tarybos nariu patapęs Laimonas Žemaitis, pirko 4 automobilio padangas, o sąskaitą faktūrą pateikė savivaldybės buhalterijai, kuri padangoms išleistus pinigus V.Adomaičiui sugrąžino.
Tai kad politiko nuosavo automobilio padangos buvo įtrauktos į tarybos nario veiklai numatytas transporto išlaidas – ankstesnių kadencijų rajono tarybos sąžinės reikalas. Tokia logika vadovaujantis, prisidengdami transporto išlaidomis, tarybos nariai galėjo susigrąžinti pinigus ir už dviratį ar paspirtuką.
Visa Antikorupcijos komisijos svarstomo klausimo esmė – ar šios nupirktos padangos iš viso buvo. Gal buvo, nes V.Adomaitis ir praėjus daugiau nei ketveriems metams grasinasi šias padangas (ko gero, dar nenudrožtas, kitaip būtų išmetęs) parodyti.
O gal jokių padangų ir nebuvo. Tokia abejonė įsimetė į destruktyvaus ir visiems baimę keliančio G.Petreikio galvą. Priežastys tokiai abejonei, iš pažiūros, svarios. „Žalioji aplinka“ užsiima išaugintų augalų prekyba ir su automobilio dalimis jokių reikalų neturėjo ir neturi. V.Adomaičio aiškinimu, netikėtoje vietoje padangas jis suradęs dėl to, kad ten jos buvusios pigesnės nei kitur.
Todėl kyla antra priežastis abejonei: kodėl pigesnių padangų kaimyno vadovaujamoje bendrovėje V.Adomaitis neieškojęs ir vėliau? Juk įsigijus vasarines jam per ketverius metus turėjo prireikti ir žieminių. Kodėl galimybėmis įsigyti pigesnių padangų nepasinaudojo ir kiti „Kretingos kraštui“ priklausantys politikai?
Norint panaikinti bet kokias abejones Antikorupcijos komisijai būtų užtekę paieškoti atsakymo į vienintelį klausimą: ar „Žalioji aplinka“ tas padangas iš viso turėjo? Jei V.Adomaičiui jas pardavė, kaip juridinis asmuo, bendrovė, kaip sakoma, „ant savo balanso“ turėjo jas ir įsigyti. Vadinasi, įmonėje turėjo likti įsigijimo dokumentai.
Iš kur ir už kiek „Žalioji aplinka“ pirko 4 padangas, komisijai galėjo paaiškinti į posėdį pasikviestas L.Žemaitis. Komisijos nariai būtų atlikę abiejų „kryžminę“ apklausą (V.Adomaitis žino, ką tai reiškia) ir visos padangų pirkimo aplinkybės, kurias vėliau būtų galima patvirtinti dokumentais, būtų daugmaž aiškios.
Taip Antikorupcijos komisija būtų pasielgusi, jei jos nariams iš tiesų būtų rūpėjusi tiesa. Tačiau gerosios opozicijos atstovams labiau rūpėjo greičiau „uždaryti klausimą“. Ypač T.Abelkiui, kuris posėdžio metu guodė blogąjį G.Petreikį vis rūgojusį V.Adomaitį – „aš tave, Viliau, gerai suprantu“.
Tokius padangų pirkimo aplinkybes galinčius atskleisti klausimus būtų kėlusi šio posėdžio metu balsų persvarą turėjusi tikra opozicija, kurios atstovas, pagal Vietos savivaldos įstatymą, pirmininkauja Antikorupcijos komisijai. Tačiau Kretingos savivaldybės taryboje esantys socialdemokratai, vargu ar yra opozicija. Tai greičiau frakcija, kurios „kraštiečiai“ nepakvietė į daugumą ir tiesiog palikta anapus kranto.
Per šią kadenciją vos du realius posėdžius sušaukusi J.Gedvilaitė akivaizdžiai bijo pirmininkauti. Pirmame posėdyje jo eigą vadeliojo socialdemokratės pavaduotoju esantis V.Adomaitis, o antrąjame jam nusišalinus, posėdžiui aiškiai diktavo V.Adomaičiui visai kaip palankus T.Abelkis.
Bedantė Antikorupcijos komisija tarnauja valdančiąjai daugumai, nors, pagal teisės aktus, ji turėtų būti tos daugumos prievaizdu.
Kodėl, pagal įstatymą, opozicijos vadovavimui atiduotą Kontrolės komitetą sudaro po vieną atstovą nuo kiekvienos frakcijos, o Antikorupcijos bei Etikos komisijose atstovų daugumą turi politinė dauguma? Kas iš to, kad šių komisijų vadovais formaliai paskiriami opozicijos atstovai, jei komisijos narių balsų dauguma priimami valdančiąjai daugumai palankūs sprendimai.
Antai, pagal kraštiečių užsakymus savivaldybės Etikos komisija antrą kartą bandė nudrožti G.Petreikį ir antrą kartą sulaukė Vyriausios tarnybinės etikos komisijos antausio – valdančiųjų kaltinimai G.Petreikiui pripažinti nepagrįstais.
Jei Antikorupcijos ir Etikos komisijoms numatyta kontroliuoti valdančiąjua daugumą, jose valdantieji neturėtų turėti savo narių daugumos. Ko nėra Kontrolės komitete.
Prieš praėjusius vietos savivaldos rinkimus pataisytas įstatymas turėjo atskirti vykdančiąją valdžią – savivaldybės administraciją ir merą nuo atsovaujamosios ir sprendimus priimančiosios valdžios – tarybos. Tačiau realybėje viskas susijaukė dar labiau. Mero rinkimuose dalyvaujančiam politikui leidžiama vesti ir rinkimų sąrašą bei taip jam pritraukti papildomų balsų. Meru išrinktas politikas savo sąrašui atneša papildomą mandatą.
Tarybos nariu nebūdamas meras sudaro tarybos darbotvarkę ir vadovauja posėdžiui, turėdamas teisę nevaržomai pasisakyti, replikuoti, suteikti žodį ar nutraukti tarybos nario pasisakymą. Negana to, Kretingos taryboje buvo atvejis, kai nebūdamas tarybos nariu meras tarybos balsavimui pateikė savo pasiūlymą.
Kretingoje meras per jam palankią daugumą realiai vadovauja ir tarybai. Todėl realiai jis vadovauja ir vykdančiąjai, ir sprendimus priimančiajai valdžiai. Todėl Kretingoje, pagal teisės aktus, atstovaujamosios ir sprendimus priiminėjančios vyriausiosios rajono valdžios – tarybos nariai neturi prieigos prie visų savivaldybės dokumentų, tačiau tokia teisė suteikta mero pavaduotojams ir patarėjui.
Šie vietos savivaldos įstatyme palikti iškraipymai gerai žinomi rajono tarybos opozicijos lyderei socialdemokratei Violetai Turauskaitei, kuri kandidatuoja į Seimą. Tačiau neteko girdėti, kad patekusi į Seimą, remdamasi savo patirtimi ji pirmiausia siektų tobulinti regionuose demokratiją iškraipančią situaciją.
Gal todėl, kad ji – iš „gerosios“ opozicijos.
