? rytus nuo Jok?bavo miestelio, tarp Jok?bavo mi?ko ir Minijos up?s, plyti ?a?ai?i? kaimo ?em?s. Ra?ytiniuose ?altiniuose kaimo vardas minimas nuo 1566 met?, ta?iau archeologiniai radiniai liudija, kad gyventojai jame ?sik?r? keliais ?imtme?iais anks?iau. ?domu tai, kad Kretingos dvarui, v?liau ? Kretingos vals?iui, priklaus?s kaimas beveik keturis ?imtus met? buvo visi?kas eksklavas, i? vis? pusi? apsuptas Kartenos ir Garg?d? vals?iams priklausiusi? kaim? ir mi?k?.
Kaimas ?sik?r?s puikioje geografin?je vietoje, vaizdingose Minijos pakran?i? apylink?se, kurios nuo seno trauk? ?moni? d?mes?. Netoli Gedgaudo sodybos, ?kininko Zuberniaus ?em?je, 1958 m. melioratoriai aptiko degintinio kapo urn?. Tai buvo apie 28 cm skersmens ?iestas dubuo, pripildytas stambi? degint? kaul? fragment?, u?dengtas organin?s med?iagos dang?iu ir u?kastas 40 x 40 cm dyd?io duob?je. Kapas datuotinas XIII?XIV am?iais. ?alia, u? poros metr?, buv? palaidoti nedeginti smulkaus gyvulio kaulai, apd?ti akmenukais. Apie 100 m ? rytus nuo kapo esan?ioje pakilumoje melioracijos metu rasta suardyt? griautini? kap? liekan?, gele?inio dirbinio fragmentas, keramikos ?uki? ir pan. Sp?jama, kad ?ia gal?jusi b?ti gele?ies am?iaus senov?s gyvenviet? ir kapinynas.
Aprimus kovoms su kry?iuo?iais, ? i?tu?t?jusias paj?rio kur?i? ?emes prad?jo keltis ?emai?iai, steig? ?emdirbi? naus?dijas ? kaimus. Tarp Akmenos ir Minijos ?sik?rusiems kaimams administruoti buvo ?steigtas Kretingos dvaras, i? prad?i? priklaus?s ?emai?i? seni?nams K?sgailoms, o nuo 1532 met? ? did?iojo kunigaik??io dvarui. Vykdant valstybiniuose dvaruose Valak? reform?, ? Kretingos vals?i? 1566 m. buvo atsi?stas karali?kasis matininkas Jok?bas La?kovskis, kuris i?matavo dvaro ir kaim? ?emes, i?skirst? kaimus valakais, ?ved? juose trilauk? s?jomain? bei sura?? pirm?j? vals?iaus inventori?, kuriame pirm?kart pamin?tas ?a?ai?i? kaimas.
Kaimo pavadinimas yra asmenvardin?s kilm?s ir liudija, kad gyvenvietei vard? dav? pirmasis naujakurys ?a?as bei jo s?n?s ?a?ai?iai. Ra?ytiniuose ?altiniuose lenki?kai jis ra?omas ?Szeszaicie?, ?Szyszajce?, voki?kai ? ?Schischajze?, rusi?kai ? ??a?????, ???????, ???????, ??????e?. ?emai?iai savo kaim? vadino ir tebevadina ??a??t??.
Kaimo ?em? ribojosi su Kartenos dvaro valdomis bei karali?kojo Garg?d? dvaro Genai?i? ir ?virblai?i? (?virbli?) kaimais. ?a?ai?iai tur?jo 32 valakus (per 684 ha) ?em?s, i? kurios 20 valak? (per 427 ha) buvo ariami. Dirbama ?em? buvo padalinta ? tris laukus, skirtus vasarojui, ?iemken?iams ir p?dymui. Kiekviename lauke valstie?i? ?eimos gavo po 10 marg? (7,12 ha) dyd?io r??? dirbamos ?em?s, kuri i? viso sudar? vien? valak?, t. y. 21,38 hektaro. Viduriniame lauke abipus pagrindinio kaimo kelio buvo paskirtos vietos valstie?i? sodyboms. Kita kaimo ?em? ? ganyklos, pievos, mi?kai, buvo palikta bendram valstie?i? naudojimui. Tokiu b?du buvo suformuotas gatvinis valakinis kaimas, kuris i?silaik? iki baud?iavos panaikinimo ir tarpukario Lietuvos ?em?s reformos.
1566 metais ?emdirbyste vert?si 24 valstie?iai. Po 1 valak? ?em?s nuomojosi senb?viai Petrikas Stukaitis, Stanys Juodjurgaitis, Petras Ma?utaitis, Simonas Paltakaitis, Povilas Paltakaitis, Jonas Kerpaitis ir Janu?is Bartkaitis bei naujakuriai Janu?is Gri?aitis ir Jurijonas ?ygaitis. Dviese vien? valak? ?em?s dirbo Jagutis Jakaitis ir Petras Neliubaitis, broliai Bendikas ir ?eputis Takai?iai, Gricius ?ygaitis ir Janu?is Gerd?aitis, Bendikas Vobolaitis su s?numi Grigeliu, Rimkus Deg?lis ir Janu?is Degaitis bei Jurgutis Tumpenaitis su Tamo?iumi Bundukai?iu. Trise vien? valak? buvo i?sinuomoj? broliai Martynas ir Povilas ?ygai?iai su Petru?iu Trumpai?iu.
U? ?em? karali?kajame dvare valstie?iai ?jo la??, mok?jo ?in?? (?em?s rent?) ir nat?rin? duokl?, kuri? galima buvo atiduoti ir pinigais pagal nustatytas kainas. Naujakuriais 1566 m. tapusiems Jurijonui ?ygai?iui ir Janu?iui Gri?ai?iui buvo suteiktos mokestin?s lengvatos kol ?dirbs ?em? ir pasistatys trobesius. Janu?is Gri?aitis nuo pus?s ?in?o mokes?io buvo atleistas dviem, o Jurijonas ?ygaitis ? trims metams.
Tarp 1566 m. ir 1572 m. Kretingos vals?i? nusiaub? maras, pareikalav?s daugyb?s auk?. Kretingos dvar? ?sigijus ?emai?i? seni?nui Jonui Chodkevi?iui, 1572 m. liepos 19 d. matininkas Simonas Vaina sudar? nauj? vals?iaus inventori?, kurio duomenimis ?a?ai?i? kaime tebuvo likusios 6 valstie?i? ?eimos. Po valak? ?em?s nuomojosi tik Vabalas Bendikas, Jonu?is ?ygaitis ir ?ygas Gricius, po pus? valako ?em?s dirbo Jurijonas ?ygaitis ir Jaku?is ?agalaitis, o tre?dal? ? Povilas Trumpaitis. Tuo tarpu did?ioji dalis ariamos ?em?s, daugiau kaip 27 valakai (per 577 ha), apleista dirvonavo.
Prasiautusi maro epidemija neleido kaimui greitai atsigauti: 1611 m. ?a?ai?iuose tebuvo dirbama 10 valak? (213,8 ha) ?em?s, o kita ? dirvonavo. Pasiturintys valstie?iai XVI a. pabaigoje?XVII a. prad?ioje k?l?si u? valakais i?matuoto ariamos ?em?s sklyp?, ? pl??inin? bendro naudojimo ganykl? ir i?kirsto mi?ko ?em?, kurioje ?k?r? vienkiemin? naus?dij? ? ?a?ai?i? u?usien?.
XVIII a. pirmajame ketvirtyje vyk?s ?iaur?s karas bei 1709?1711 m. siaut?s Didysis maras pareikalavo dideli? auk?. Nuo maro ir kit? u?kre?iam?j? lig? epidemij? mir? gyventojai buvo laidojami senosiose kaimo kapin?se, ?rengtose bendro naudojimo ?em?je. Vienos kapin?s veik? ?iaur?s rytin?je kaimo dalyje, Minijos sl?nyje st?ksan?ioje kalvel?je, o kitos ? 1,2 km ? pietry?ius nuo j?, pakrant?s auk?tumos ?laite. Abi jos buvo vadinamos Maro kapais, Maro kapeliais, Kapeliais, Senkapiais. Mirusiems atminti ?ia nuo seno buvo statomi monumental?s kry?iai, stogastulpiai ir koplyt?l?s su ?vent?j? skulpt?r?l?mis.
Kretingos dvar? paveld?jus Vilniaus vyskupui Ignotui Jok?bui Masalskiui, jo atsi?stas Lydos pavieto matininkas Aloyzas Jodka 1771 m. pareng? i?sam? Kretingos grafyst?s ir jai priklausan?i? kaim? inventori? su planais, ?emi? apra?ais, valstie?i? s?ra?ais ir prievoli? apra?ymu. ?a?ai?iams teko 33 valakai ir 3 margai (per 707 ha) ?em?s. ?iaur?s rytiniu pakra??iu tek?jo Minijos up?, skyrusi kaim? nuo Mi?u?i? dvarui priklausiusi? Baubli?. Pietuose kaimas ribojosi su Garg?d? dvaro valdomis, o vakaruose ? su kunigaik??io Jok?bo Nagurskio Mi?u?i? dvaro Babr?ni? (dabar ? Jok?bavas) ir Raguvi?ki? kaimais. Dirbama buvo daugiau kaip 18 valak? (apie 385 ha) ?em?s, o kita ap?m? ganyklos, ?ienaujamos pievos ir mi?kai. Did?ioji ?em?s dalis, ypa? pietin?je ir vakarin?je kaimo dalyje, buvo pelk?ta.
Kaime gyveno 37 valstie?i? ?eimos, kurios nuomojosi i? dvaro sodybas ir vidutini?kai po pus? valako (10,69 ha) dirbamos ?em?s. 30 ?eim? buvo ?sik?rusios abipus gatv?s stov?jusiose sodybose kaimo centrin?je ir pietrytin?je dalyje. ?ia gyveno Kazimieras Andrijauskis, Andrius Andziulis, Jonas Almontas, Jurgis Bendikas, Mykolas Bru?as, Mykolas Gedvila, Pranci?kus Gedspudis, Jonas Kasperavi?ius, Juozapas Lukas, Jurgis Markus, Stanislovas Mickus, Jonas Miltakis, Stanislovas Nakarevi?ius, Stanislovas Papievis, Mykolas Paulauskis, Andrejus Paulikas, Petras Paulikas, Jok?bas Puplesis, Mykolas Puplesis, Mykolas ?arka, Jok?bas ?eputis, Juozapas ?eputis, Jurgis ?eputis, Motiejus ?eputis, Juozapas ?e?elskis, Jonas ?pu?ys, Juozapas ?pu?ys, Juozapas Vasilius, Pranci?kus ?ygas ir Martynas ?ilys.
