Baklažanas turi daug sveikatai naudingų medžiagų ir fitocheminių komponentų, antocianino – vandenyje tirpaus flavonoido, nuo kurio priklauso baklažano spalva ir didžiąja dalimi vertė.

Porcija (puodelis) žalio baklažano turi 20 kalorijų, 0,8 g proteinų, 4,82 g angliavandenių, 0,15 g riebalų ir 2,5 g maistinių skaidulų. Viena porcija patenkina 10 proc. maistinių skaidulų, 5 proc. kalio,  3 proc. vitamino C, 5 proc. vitamino B6, 1 proc. geležies ir 2 proc. magnio paros poreikio.

Didžiausia dalis sveikatai naudingų medžiagų sukauptos baklažano odoje.

Dėl savo mitybinių savybių baklažanas mažina daugelio ligų riziką. Flavonoidai antocianinai naudingi širdies ir kraujagyslių sistemai, nes mažina svorį ir cholesterolio kiekį kraujyje. Tie, kurie vartoja daugiau nei tris porcijas produktų, turinčių antocianino, turi 34 proc. mažesnę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat hipertenzija.

Baklažanuose esanti chlorogeninė rūgštis yra stipriausias augalų antioksidantas. Ji turi antimikrobinių, antivirusinių ir priešvėžinių savybių. Polifenoliai antocianinas ir chlorogeninė rūgštis apsaugo ląsteles nuo laisvų radikalų poveikio, navikinio audinio vystymosi ir plitimo, taip pat stimuliuoja detoksikuojančius fermentus viduje ląstelės ir skatina vėžinių ląstelių žūtį.

Baklažano odoje esantis nasuninas, be to, smegenų ląstelių membranų lipidus, gerina maisto medžiagų transportavimą į ląstelę, skatina šlakų pašalinimą, gerina smegenų kraujotaką ir atmintį.

Maistinės skaidulos suteikia sotumo jausmą, mažina apetitą ir svorį.

Bet visa tai jūs gausite vartodami tik geros kokybės baklažanus, kuriuos tinkamai apdorosite. Baklažanų oda turi būti lygi, žvilganti, tamsiai violetinio atspalvio. Reiktų vengti suvytusių, sudaužytų, išblukusių baklažanų. Iki panaudojimo geriausia juos laikyti šaldytuve, o apdoroti nerūdijančio plieno peiliu, vengiant reakcijos su fitocheminėmis medžiagomis.

Baklažanuose daug oksalatų, kurie gali skatinti inkstų akmenų formavimąsi, o didelis jų kiekis – geležies transportavimą iš ląstelių. Taigi vartojant baklažanus taip pat būtinas saikas.

Maisto ekspertė Brigita Baratinskaitė teigia, kad baklažanai yra puikus vitaminų C, B6 ir mineralų šaltinis, taip pat juose yra magnio, fosforo, skaidulų, folio rūgšties bei kalio. Anot jos, šias daržoves į savo valgiaraščius turėtų įtraukti ir žmonės, norintys pagerinti širdies veiklą. Be to, reguliariai valgomi baklažanai mažina cholesterolio kiekį, padeda kovoti su mažakraujyste, o jų sudėtyje esantis manganas suteikia apsaugą nuo vėžinių susirgimų.

„Svarbiausia, jog baklažanuose yra gausu natūralių bei ypatingai organizmui svarbių medžiagų, kurios gerina mūsų psichinę sveikatą, padeda atminčiai, palaiko nervų sistemos veiklą bei smegenų funkcijas. Taigi sveikuoliai šiomis daržovėmis gali pagardinti salotas arba makaronus, tuo metu drąsesni ir naujų skonių išsiilgę kulinarai jas gali panaudoti ir desertams, pavyzdžiui, pyragams bei pudingams. Tiesa, derėtų prisiminti, kad tinkamai neparuošus baklažanų žievelės, patiekalui ji gali suteikti kartumą. Tačiau neišsigąskite – prieš ruošiant maistą šią daržovę tereikia pamirkyti sūdytame vandenyje ir vėliau nuplauti“, – sako B. Baratinskaitė.

Du įdomūs receptai su šia sveikatai naudinga daržove:

Daržovėmis įdarytas baklažanas

Susiję straipsniai:

 70,658 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes