Štai nuo šios nelaimingo keturkojo Padvariuose nuotraukos, kuria socialiniuose tinkluose pasidalijo kretingiškė Veronika Šiaulinskienė šių metų rugsėjo 4 d., ir prasidėjo nelegalių veisyklų paieška visoje šalyje. Facebook nuotr.

Lietuvoje galiojantys gyvūnų gerovės įstatymai neužtikrina gyvūnų teisių ir žmonių atsakomybės už gyvūnams sukeltas ligas, sužeidimus, prastas gyvenimo sąlygas ir kitus jų laikymo ar veisimo trūkumus. Dažniausiai jie randami  gyvūnų daugyklose, o už tai, kad šios nebeveiktų, teisėtai atsakingos savivaldybės. Jų rankose esantys gyvūnų gerovės įstatymai įpareigoja savivaldos atstovus išlaikyti ir prižiūrėti konfiskuotus gyvūnus, tačiau dėl aplaidaus požiūrio įstatymai tampa neveiksnūs.

„Gali pasirodyti, kad savivalda nedalyvauja gyvūnų gerovės užtikrinime. Tiesa ta, kad jie labai dalyvauja. O jei tiksliau, turėtų dalyvauti. Vieša paslaptis, kad mažose savivaldybėse seniūnai mintinai moka daugintojų taškus, tačiau nieko dėl to nedaro. Gal nepatogu judinti buvusio klasioko, kaimyno ar šiaip draugelio versliuką?“,– Laisvės TV laidoje „Gyvūnų ministerija“ klausia vedėja Gabija Milašiūtė.

Neteisėtų praktikų pavyzdžiai

Neteisėtų praktikų toliau laikosi Širvintų, Jonavos, Kretingos ir Skuodo savivaldybės. Jos atsisako bendradarbiauti su gyvūnų prieglaudomis, priėmusiomis žiauriomis sąlygomis daugyklose laikytus gyvūnus, nors įstatymas savivaldybę įpareigoja pasirašyti sutartis su prieglaudomis ir kompensuoti joms laikinai perimtų gyvūnų išlaikymą bei priežiūrą. Kadangi gyvūnai oficialiai turi šeimininkus, savivaldybė turi reikalauti visų išlaidų padengimo iš žmogaus, kurio gyvūnai buvo paimti.
„Mūsų valstybėje gyvūnų gerovė neveikia nei iš viršaus į apačią, nei iš apačios į viršų. Kitaip tariant, nei mes turime aiškią strategiją, nei pačiose institucijose yra iniciatyvos ir noro,“ – dabartinę situaciją apibūdina G. Milašiūtė.

Atsakomybės vengia ir kitos institucijos

Prie gyvūnų gerovės įstatymų priežiūros prisideda ir kitos institucijos, kurios taip pat ne visada veikia gyvūno labui.

Telšiuose policija tiesiog nutraukė tyrimą šuns nužudymo byloje taip ir nenubaudus gyvūno kankintojo. Šilalės rajone, kuomet buvo nuskandinti penki, ką tik atvesti šuniukai, institucija priėmė sprendimą nubausti tik gyvūnų skandintoją, o nusikaltimo organizatoriaus (šunų savininko) į bylą neįtraukė.

Kiti aplaidaus institucijų požiūrio į gyvūnų gerovės situaciją Lietuvoje pavyzdžiai: Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei veterinarijos gydytojai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, pasirenka ignoruoti faktus, jog Lietuvoje šunims trumpinti dantis yra neleidžiama ir nelegalu be kvalifikuoto specialisto pagalbos. Veterinarijos klinikos, kurios imasi bendradarbiauti su daugintojais, vietoje kreipimosi į policiją dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, leidžia ir toliau klestėti nelegaliai veikiančioms daugykloms.

Plačiau apie atsakingų institucijų aplaidumą ir nenorą bendradarbiauti gyvūnų gerovės klausimais žiūrėkite laidoje „Gyvūnų ministerija“:

Živilė Tiškevičiūtė
LAISVĖS TV

Susiję straipsniai:

Kretingos rajono gyventojai laukia 24 šunų šeimininkės Padvariuose

Padvariuose šalia nelegalaus veislyno – sudegintas šunelis (papildyta nuotraukomis, kaip policija renka įkalčius)

Kretingos rajono valdžia pasikalbėjo su gyvūnų teisių specialistais, ŽŪM ir VMVT

Už šunelio sudeginimą 45-erių metų padvariškei daugiausiai gresia metai kalėjimo

Padvariškietė šunų nesudegino?

Likviduoti 3 šunelių pragaro taškai Kretingos rajone

Veronika Šiaulinskienė: žinau, kad visų gyvūnų neišgelbėsiu, bet negelbėti negaliu

 5,698 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes