Evaldas Petrauskas. Aisto Mendeikos nuotr.

Kretingi?kio, buvusio Palangos kredito unijos vadovo Evaldo Petrausko vadovaujama Kredito unij? nari? asociacija (KUNA) kreip?si ? Lietuvos prezident?, Vyriausyb?, Seim? reikalaudama nutraukti ekstremalios situacijos ir karantino paskelbim? ?alyje ir taip baigti, anot KUNA, ir Lietuvos respublikos pilie?i? konstitucini? teisi? pa?eidin?jim?.

Nei prezidentas, nei Seimas, nei Sveikatos ir Vidaus reikal? ministerijos ? kretingi?k? nekreip? d?mesio, bet vis tik KUNA vadovo u?sispyrimas nenu?jo ?uniui ant uodegos: Vilniaus apygardos administracinis teismas KUNA skund? jau pri?m? ir jam jau suteik? proceso bylos numer?.
?Tai rei?kia, kad jis bus nagrin?jamas. Vadinasi, atsakovai, Sveikatos apsaugos ministerija ir Vidaus reikal? ministerija, tur?s pateikti atsiliepimus, ir po to teismas priims sprendim?: panaikins j? sprendimus arba ne. Jeigu skund? atmest?, ra?ysiu skund? Vyriausiajam administraciniui teismui. A? nepra?au ?al? (u? karantino suvar?ymus) atlyginimo, tik bandau ?rodyti, kad ?statym? turi laikytis ir Vyriausyb?, nes U?kre?iam?j? lig? ?statymo 21 str. ai?kiai ra?o, kad Vyriausyb? gali tik riboti jud?jim?, veiklas, o Vyriausyb? u?draud? visk?, kas mano, ir mano advokat?, su kuriais bendravau, nuomone (ir advokatu su kuriais bendravau), yra i? jos pus?s neteis?ta ir i?eina i? Vyriausyb?s jurisdikcijos,? ? ?Palangos tiltui? sak? E. Petrauskas

Prezident?ra E. Petrauskui jau prane??, kad jo reikalavimas yra ?gautas ir u?registruotas?, o Seime asociacijos reikalavimas Seimo Pirminink?s Viktorijos ?milyt?s-Nielsen pavedimu buvo perduotas susipa?inti Lietuvos Respublikos Seimo ?mogaus teisi? komitetui. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atsak? E. Petrauskui, pabr??dama, kad nesutinka su jo teiginiais.

?Kredito unij? nari? Lietuvoje yra beveik 200 t?kstan?i?. Dauguma Kredito unij? nari? turi ?eimas (vaikus, t?vus) taigi atstovauja ir susijusiems asmenims. Mes manome, kad Lietuvoje tai gali b?ti apie 1,4 mln. ir tai sudaro apie pus? Lietuvos gyventoj?. Mes gauname labai daug skund?, kad nuo 2020 met? pavasario, kai buvo ?vestas karantinas, iki dabar yra grubiai pa?eid?iama Lietuvos Konstitucija,? ? kreipimesi teigia E. Petrauskas.

Anot jo, ?vedus karantin?, buvo su?lugdyta sveikatos sistema, ?lugdomas smulkus verslas, ?vietimas, kult?ra ir t.t.

?M?s? bendruomen? ir nari? artimieji tik?josi, kad nauja Vyriausyb?, seimo nariai nebekartos buvusios Vyriausyb?s klaid?, ta?iau situacija tapo dar blogesne. Oficiali konstitucin? doktrina teigia, kad ?mogaus teises riboti yra galima, ta?iau tai turi b?ti daroma ?statymu. Kaip matome, karantino ribojimai buvo ?vesti ne ?statymu, taigi ?ie ribojimai yra antikonstituciniai…U?kre?iam?j? lig? kontrol?s ?statymo 21str. matome atvir? ?galiojim? nustatyti ?mogaus teisi? ribojimus delegavim? Vyriausybei, o Vyriausyb?, veikdama ultra vires, tain yra vir?ydama savo ?galiojimus, labai noriai ?m?si karantino priedangoje riboti ?mogaus teises, kas yra antikonstitucine veika,? ? teigia KUNA. ?Prieita iki absurdo, kai karantino ribojimai taikomi COVID-19 persirgusiems, bei paskiepytiems asmenims.?

Ta?iau SAM Visuomen?s sveikatos departamento direktorius Audrius ??eponavi?ius su tokiais KUNA teiginiais nesutinka: ?Nesutiktume su J?s? ra?te teiginiu, kad Lietuvos gyventojai neteko teis?s ? sveikatos apsaug?, darb?, moksl?, ?vietim?, jud?jim?. ?statymu laikinai suvar?ytos ?moni? teis? laisvai jud?ti neprie?tarauja Konstitucijos 32 straipsniui, nes tai b?tina ?moni? sveikatai apsaugoti. Nustatant karantino re?imo priemones, atsi?velgiama ? daugel? veiksni?, tarp j? epidemin? situacij? ir jos kitim?, sveikatos prie?i?ros ekspert? ir socialini? partnerini? i?sakytas pastabas ir pasi?lymus, u?sienio ?ali? pavyzd?ius ir tarptautini? organizacij? si?lomas priemones, kitas aplinkybes. Socialini? kontakt? ma?inimas i?lieka pagrindine karantino re?imo priemone, tod?l u?kre?iam?j? lig? profilaktikos ir kontrol?s tikslais yra pateisinamos visos priemon?s, padedan?ios ma?inti bereikaling? ?moni? b?riavim?si ir kontaktus, kai yra u?kre?iam?j? lig? i?plitimo pavojus. Nustatant tam tikras karantino re?imo priemones, pagrindinis tikslas n?ra pats tam tikros veiklos draudimas, ta?iau vis? pirma tikimasi asmen? supratingumo ir atsakingo elgesio, kuris leist? sustabdyti u?kre?iaj? lig? plitim?,? ? atsako SAM A. ??eponavi?ius.

Evaldo Petrausko vadovaujama Kredito unij? nari? asociacija turi pastab? ir d?l PGR test?.

?Visiems ?inoma, kad PGR testai (Koronaviruso infekcijai nustatyti naudojami dviej? tip? testai. Vieni testai skirti aptikti viruso genetin? med?iag? (RNR) ? vadinami genetiniais arba PGR. Kiti ? serologiniai testai ? tiria paciento kraujyje ?mogaus imuninio atsako ? virus? produktus ? antik?nus ? aut.) n?ra skirti ligos nustatymui ir esant j? teigiamiems rezultatams yra did?iul? klaida konstatuoti susirgim?. Tai apra?yta test? gamintoj? produkt? apra?ymuose. Apra?yme ai?kiai pa?ym?ta, kad ?is produktas yra skirtas tik tyrimams ir negali b?ti taikomas klinikinei ligos diagnozei. ?i? test? paklaidos yra pagrindas statistikos duomen? klaidingumui ir visos situacijos dirbtiniam i?p?timui d?l covid-19 plitimo. Reikalaujame ?vertinti ?? fakt? ir spr?sti d?l t?st? atlikimo prasmingumo. Pabr??iame, kad statistikos paklaidoms ir skai?i? i?didinimui svarbiausi? ir ry?kiaausi? ?tak? daro PGR testai. PGR tyrimas negali b?ti taikomas kaip pagrindinis tyrimo metodas covid-19 ligai diagnozuoti, nes jis skirtas genetini? sek? nuskaitymui, o ne konkre?ios virusin?s ligos konstatavimui (tai pabr??ia ir ?io tyrimo i?rad?jas Kary B. Mullis). ?is tyrimas pirm? kart? buvo ?vestas tik ?ios pandemijos metu ir PGR testo ?vedimui nebuvo taikomi ?geros praktikos? reikalavimai, ko pas?koje nebuvo atlikta pilna validacija, verifikacija bei nebuvo paskai?iuota paklaida. Virusin?s ligos gali b?ti nustatomos ir kitais tyrimo metodais, kurie jau eil? met? yra verifikuoti ir patvirtinti pagal geros praktikos standartus (pridedame ?altinius apie mokslinink?, imunolog? nuomon? d?l test? paklaid? ir netinkamo j? naudojimo virusin?s infekcijos nustatymui). Tik turint objektyvi? informacij? apie realius covid-19 klinikinius susirgimus, yra ?manomas teisingos statistikos formavimas, objektyvios situacijos suvokimas ir priimam? apsaugos nuo pandemijos priemoni? adekvatumas,? ? teigia KUNA vadovas E. Petrauskas.

Anot jo, Robert Koch institutas (Vokietija), negin?ijamas autoritetas ES ir Lietuvos pareig?nams, siekiantiems u?kirsti keli? pandemijos plitimui, yra nurod?s, kad teigiam? PGR rezultat? negalima prilyginti pasveikusi? pacient? infekcijai?.

?Taigi ? testo rezultatas yra teigiamas, o ?mogus yra sveikas (jau persirg?s),? ? daro i?vad? E. Petrauskas.

Anot jo, vald?ia, ?iniasklaida, televizija turi nutraukti ?moni? bauginim?, g?sdinim?, kiekvien? dien? skelbiant melaging? PGR test? rezultatus.
?Kai ?mogus pastoviai yra streso b?kl?je krenta imunitetas ir ?mon?s pradeda sirgti. Remiantis 22 mokslinink? i?vada, paskelbta 2020-11-27, PGR testai iki 97 procent? gali b?ti neteisingi. Buvo konstatuota 10 kritini? klaid?, kurios patvirtina, kad PGR testai yra nepatikimi ir jais remtis negalima. ?i informacija profesoriaus Eduardo Vaitkaus buvo pateikta tuo metu buvusiam sveikatos ministrui Aurelijui Verygai. Ministras tesugeb?jo atsakyti, kad tai tik mokslinink? nuomon?. Ta?iau ?i nustatyta i?vada n?ra paneigta, o tai rei?kia, kad PGR testai yra niekiniai ir jais remtis negalima. Naujoji Vyriausyb? tai ?ino, bet ir toliau remiasi nepatikim? PGR test? rezultatais, ko pagrindu yra ?vestas neteis?tas karantinas. Medicinoje ?inoma, kad ?mogus turi labai daug virus? ir tai nelaikytina, kad ?mogus serga tod?l teigiamas PGR testas nepadaro ?mog? ligonimi,? ? parei?kime nurodo KUNA.

Ta?iau Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomen?s sveikatos departamento direktorius Audrius ??eponavi?ius su tokiais KUNA teiginiais d?l PGR test? nesutinka: ?Pabr??iame, kad PGR metodas laikomas auksiniu standartu laboratorin?je diagnostikoje. Lietuvoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro-valstyb?s lygio ekstremaliosios situacijos valstyb?s operacij? vadovo sprendimais, prie? pradedant atlikti SARS-CoV-2 tyrimus PGR metodu, kiekviena laboratorija i? NVSPL gauna tikrai teigiam? ir tikrai neigiam? ?minius. S?kmingai atlikus ?i? ?mini? tyrimus, laboratorijos privalo atlikti metodo verifikavim? arba validavim? vadovaujantis ?staigoje galiojan?iais kokyb?s vadybos sistemos standartu.?

Prezidentui, Vyriausybei ir Seimui E. Petrauskas d?sto, kad ?sunkiai suvokiama, kai vald?ia ir Prezidentas reklamuoja eksperimentinius medicininius preparatus ? vakcinas.

?Tiek vald?ia, tiek farmacija, kuri gamina vakcin?, atsisako atlyginti ?al? d?l galimo vakcinos patirto ?alutinio poveikio. Spauda skelbia mil?ini?kus skai?ius mirusi? nuo vakcinos ?alutini? poveiki?. Ta?iau premjer? sako, kad ?tai bilietas ? laisv??. Jeigu mirtis yra laisv?, tai manau, kad tai labai nevyk?s pajuokavimas. LR Konstitucijos 21str. teigia, kad ?su ?mogumi, be jo ?inios ir laisvo sutikimo, negali b?ti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai?. Ta?iau pana?u, kad yra s?moningai tarnaujama farmacijos pramonei, kuri siekia pelno, ir visi Lietuvos pile?iai pateikiami ?iai pramonei naudoti vietoje bandom?j? triu?i?. Vadovaujamasi nuomone PSO, kuri? remia privat?s fondai, kuri de facto priklauso privatiems fondams, turintiems sav? tiksl?, kurie vargu ar atitinka LR Konstitucijos tkslus,? ? ra?oma KUNA parei?kime.

Ta?iau SAM su tokiu KUNA teiginiu taip pat nesutinka: ?Informuojame, kad Lietuvoje, kaip ir visose Europos S?jungos ?alyse, naudojamos vakcinos, registruotos Bendrijos vaistini? preparat? registre, ?vertinus j? kokyb?, veiksmingum? ir saugum?. ?iuo metu yra naudojamos ?Comirnaty? (gamintojas ?BioNTech&Pfizer?) ir ?COVID-19 vaccineModerna? (gamintojas ?Moderna?), ?COVID-19 Vaccine AstraZeneca? vakcinos. ?i? vakcin? veiksmingumas ir saugumas nustatyti didel?s apimties klinikini? tyrim?, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 70 000 dalyvi?, metu. Klinikini? tyrim? duomenimis, vakcinos veiksmingumas yra apie 95 %. Da?niausiai pasitaikantys nepageidaujami poveikiai yra nesunk?s ir praeina per kelias dienas. Da?niausi nepageidaujami poveikiai (pasitaikantys daugiau kaip 1 asmeniui i? de?imties
paskiepyt?j?) buvo skausmas ir patinimas injekcijos vietoje, nuovargis, ?altkr?tis, kar??iavimas, pa?asties limfmazgi? patinimas ar skausmingumas, galvos skausmas, raumen? ir s?nari? skausmas, pykinimas ir v?mimas. Ma?iau kaip 1 asmeniui i? 10 paskiepyt?j? pasirei?k? injekcijos vietos paraudimas, i?b?rimas. Ma?iau kaip 1 asmeniui i? 100 paskiepyt?j? atsirado nie?ulys injekcijos vietoje. Ma?iau kaip 1 asmeniui i? 1000 buvo nustatytas vienos pus?s veido raumen? silpnumas.
Ilgalaiki? vakcinos saugumo tyrim? ?iuo metu dar n?ra, ta?iau ilgalaikis COVID-19 vakcinos saugumas ir nauda visai populiacijai taip pat bus tiriama nepriklausomais tyrimais, kuriuos koordinuos Europos S?jungos institucijos. Taip pat yra parengtas vakcin? rizikos valdymo planas, kuriame pateikiama svarbi informacija apie vakcinos saugum?, kaip rinkti tolesn? informacij? ir kaip suma?inti galim? rizik?. Siekiant u?tikrinti, kad b?t? renkama ir analizuojama informacija apie vakcin? saugum?, bus ?gyvendintos visos saugos priemon?s, kurios numatytos ES vakcin? nuo COVID-19 saugos steb?senos plane. Vakcin? gamintojai kas m?nes? teiks ataskaitas,? ? teigia Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomen?s sveikatos departamento direktorius Audrius ??eponavi?ius.

SAM pa?ymi kad Lietuvoje skiepijimas n?ra privalomas ar priverstinis, o skiepijimas COVID-19 vakcina vykdomas vadovaujantis savanori?kumo principu (skiepijami tik ra?ytin? sutikim? dav? asmenys ar asmenys, d?l kuri? ra?ytin? sutikim? dav? j? ?statyminiai atstovai).

?Lietuvoje prad?jus skiepijimus vakcinomis nuo COVID-19 ligos, Valstybin? vaist? kontrol?s tarnyba prie LR SAM atid?iai steb?s ?i? vakcin? saugum?. Tod?l ypating? svarb? ?gauna ir sveikatos prie?i?ros specialist? aktyvus ?sitraukimas ? farmakologinio budrumo procesus bei j? ind?lis teikiant prane?imus apie nepageidaujamas reakcijas ? vakcinas (toliau ? ?NR). Atkreipiame d?mes?, kad prievol? d?v?ti nos? ir burn? dengian?ias apsaugos priemones yra nustatyta Nutarime tikslu riboti viruso plitim? (?altinio kontrol?). Europos lig? prevencijos ir kontrol?s centro duomenimis, tyrimais ?rodyta, kad veido kauk?s suma?ina ir jas d?vin?i? asmen? u?sikr?timo rizik? (savisauga),? ? atsakyme E. Petrauskui teigia A. ??eponavi?ius.

Anot KUNA vadovo E. Petrausko, remiantis statistika, d?l vald?ios priimt? neteising? ir neteis?t? sprendim? ?vedant karantin?, padid?jo savi?udybi? skai?ius, psichin?s ligos, u?delstos ligos progresuoja, nes nebeliko nei gydymo, nei prevencijos. Su ?iais teiginiais Sveikatos apsaugos ministerija taip pat kategori?kai nesutinka.

?Atsi?velgiant ? i?d?styt? informacij? ir faktus, reikalaujame nutraukti ?vest? ekstremali? situacij? ir panaikinti antikonstitucinius ?moni? teisi? ribojimus,? ? teigiama KUNA parei?kime.

?Palangos tiltas? primena, kad lapkri?io pabaigoje Seimo narys i? Palangos, Dainius Kepenis, ?pliesk? didel? a?iota??, kai ?kovid?? vadino ?pasaulin?s vaist? gamintoj? mafijos s?mokslu?, o vakcin? ? ?prievartiniu dalyku?, kuris visus es? pavers ?eksperimentiniais triu?iais.?

 

 29,863 per?i?r? (-a)

97% Likes
3% Dislikes
13 thoughts on “Kretingi?kis Evaldas Petrauskas savo pasiek? – teismas sutiko priimti jo skund? d?l ?alyje paskelbtos ekstremalios pad?ties”
  1. Labai gerai, gaila kad dauguma tik stebi ir nezino kaip susiorganizuot ir prisijungt prie bendro judejimo

  2. saunuoliai ,gerai kad juda ,tik vyriausybes nariu paaiskinimai kvailai atrodo…pucia ta pacia dudelia toliau

  3. puiku gerai kad juda ,tik vyriausybes nariu paaiskinimai kvailai atrodo…pucia ta pacia dudelia toliau…

  4. A?i? u? atkaklum? kovojant su prievarta ir nacistin?mis priemon?mis, ? kurias suki?ti stori pinigai, sunku pap?sti prie? v?j?, bet jeigu geri ?mon?s nesiprie?ins blogiui, blogis ir nugal?s.

Comments are closed.

TAIP PAT SKAITYKITE