Gelb?dami paj?r? ter?alus laidojo Lauk?em?s mi?ke

Darb?n? seni?nijoje Lauk?em?s kaimo apylink?s gyventojams vert?t? susir?pinti savo ?ulini? geriamojo vandens kokybe. Visai ?alia esan?iame mi?ke, buvusiame ?vyro karjere nuo 1981 met? tiksi tikra ekologin? bomba ? ?ia po tanklaivio ?Globe Asimi? avarijos palaidotas mazutu u?ter?tas Palangos paj?rio sm?lis.

Si?lo susir?pinti vandens saugumu
Pra?jusi? met? prad?ioje ?ia daryt? tyrim? duomenimis, mi?ke ?alia Lauk?em?s kaimo apie 3 t?kst. kvadratini? metr? plote yra palaidota apie 6 t?kst. kubini? metr? naftos produktais u?ter?to grunto.
Nuo pustre?io iki 4 metr? storio u?ter?to sm?lio sluoksnis yra u?piltas keli? metr? storio ?variu gruntu. Ta?iau prie? kelet? met? prasid?jus kar?toms vasaroms atitirp?s mazutas vietomis jau buvo i?kil?s ? ?em?s pavir?i?.
Pasak Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus ved?jos Rasos Radien?s, did?iausi? nerim? kelia tai, kad tar?a naftos produktais jau pasiek? 6,3 metro gyl?.
Prie? 9 metus ter?alai buvo nusigav? iki 4 metr? gylio grunt?.
?Tai rei?kia, kad naftos produktai kasmet smelkiasi vis gilyn ir jau gal?jo pasiekti po?eminius gruntinius vandenis.
Tiksliau b?t? galima pasakyti i?tyrus kokiame gylyje ?ioje vietoje yra gruntiniai vandenys, ta?iau, d?l viso pikto, aplinkiniai gyventojai savo ?ulini? vanden? gal?t? i?sitirti?, – teig? R.Radavi?ien?.

I? paj?rio ve?? kur ar?iau
?alia Lauk?em?s palaidoti mazuto ir sm?lio ter?alai suve?ti po 1981 m. lapkri?io pabaigoje Baltijos j?roje ?vykusios tanklaivio katastrofos.
Audring? dien?, kai v?jo greitis siek? net 30 m/s, tanklaivis nesugeb?jo i?plaukti pro Klaip?dos uosto vartus ir r???si ? ?iaurin? mol?. I? pusiau perl??usio laivo rezervuar? i?tek?jo apie 16,5 t?kst. ton? mazuto.
?Globe Asimi? tanklaivio katastrofa iki ?iol vertinama kaip did?iausias Baltijos j?roje ?vyk?s naftos produkt? i?siliejimas.

? j?r? pasklidusius ter?alus srov?s nune?? bet iki ?iaurini? Palangos papl?dimi?. Gelb?jant plia?us naftos ter?alai buvo renkami primityviomis priemon?mis: daugiausia rankiniu b?du surinkti mazuto, sm?lio, sniego ir ledo mi?iniai buvo ve?ami ir i?ver?iami dviejuose paskubomis parinktuose karjeruose: vienas ? Ki?k?nuose Klaip?dos rajone, kitas – ?alia Lauk?em?s.
Pagrindiniai kriterijai skubiai renkant ter?al? laidojimo vietas buvo grunto nelaidumas vandeniui iki vandeningojo po?eminio sluoksnio ir vieta kuo ar?iau katastrofos vietos.

Suve?to grunto kiekis tik nusp?jamas
?iandien aplinkosaugos specialistai tiksliai net negali pasakyti, kiek t?kstan?i? ton? mazuto ir sm?lio mi?inio palaidota Lauk?em?je. Palaidojimo vietoje atliekant gr??inius buvo apytiksliai apskai?iuotas plotas ir ?ia suve?to u?ter?to grunto kiekis.

Ter?al? surinkimas vyko ?altuoju met? laiku, mazutas buvo su?al?s ? vientis? kamuol? kartu su sm?liu, ledu, sniegu. Palaidojimo vietoje sniegas ir ledas palaipsniui i?tirpo, tad kiek liko u?ter?tos sm?lio mas?s ? tiksliai ne?inia. Neoficialiais duomenimis, ? abi ter?al? laidojimo vietas buvo i?ve?ta apie 600 t?kst. kub. metr? u?ter?to sm?lio.
Aplinkos ministerijos atstovai patvirtino, kad pami?k?je ?alia Lauk?em?s kaimo palaidotas naftos produktais u?ter?tas gruntas epizodi?kai stebimas. Pastaraisiais metais u?fiksuota, kad ter?alai pavojingai smelkiasi gilyn ir gali pasiekti po?eminio vandens sluoksnius.
Ne tik gamtosaugos specialistams, bet ir visiems akivaizdu: laikui b?gant grunto ir gruntinio vandens tar?os pavojus tik did?ja, nes ter?alai skverbiasi vis giliau.

Yra parengtas tvarkymo planas
Pasak tyrimus atlikusios vie?osios ?staigos ?Grunto valymo technologijos? direktoriaus Rapolo Liu?ino, pernai tapo visi?kai ai?ku, kad b?tinas viso tar?os ?idinio likvidavimas.
Pra?jusi? met? pabaigoje ?Grunto valymo technologijos? specialistai pareng? teritorijos, kurioje palaidoti tanklaivio ?Globe Asimi? avarijos padariniai, tvarkymo plan?, kuris ?iuo metu derinamas su Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos.
Specialistai si?lo nukasus ?varaus grunto sluoksn? naftos produktais u?ter?t? sm?l? gabenti ? ?Grunto valymo technologij?? padalin? Ki?k?nuose. Ten sukauptas sm?lis biologin?mis priemon?mis b?t? i?valomas nuo naftos produkt? ir v?liau tok? sm?l? b?t? galima naudoti keli? tiesimui.
Kaip teig? R. Liu?inas, preliminari u?ter?tos teritorijos sutvarkymo kaina siekt? apie 1,1 mln. eur?. Parengus b?tinus dokumentus bei i?vadas, ter?al? laidojimo vietos likvidavimo darbams bus pra?oma ES fond? paramos.
R. Liu?ino nuomone, pasiremdama aplinkosaugos specialist? ir geolog? parengtais dokumentais, paramos gav?jas, tar?os ?idinio tvarkymo ir likvidavimo darb? u?sakovas gal?t? b?ti Kretingos rajono savivaldyb?s administracija.

Sutvarkyta Klecinink? kaimo ?aizda
Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Giedrius Giparas tvirtino, kad 2015 m. visuomenei pateiktas Lietuvos tar?os ?em?lapis daugel? privert? sukrusti ir miestuose bei rajonuose prad?ti galvoti, kaip tuos tar?os ?idinius tvarkyti ir sunaikinti.
Anot jo, sutelkus pastangas Lietuvoje ?vyko dideli ir geri poslinkiai, buvo i? esm?s sutvarkyta netgi Zokni? oro uosto teritorija, kuri po rus? kari?ki? pasitraukimo d?l savo baisios tar?os daugeliui atrod? tiesiog bevilti?ka.
Kretingos rajone raudoniausia, did?iausi? pavoj? kelian?ia spalva buvo pa?ym?ta ir Klecinink? kaimo vieta, kur ka?kada veik? asfaltbetonio gamykla.
?sp?jan?iomis juostomis pa?ym?ta apie 2 ha teritorija i? ?alies ?i?rint nek?l? ?tarim?.
Ta?iau pakakdavo neapdairiai per?engti stop-juostos rib?, ir p?da ?mindavo ? bitumo, paprastai tariant ? tir?tos, lipnios smalos, – bal?. Bitumo balos k?l? pavoj? dirvo?emiui, gruntui, po?eminiam ir pavir?iniam vandeniui, ?mon?ms ir gyv?nams.
Prie? kelerius metus Lietuvos savivaldyb?s gal?jo pasinaudoti ES fond? parama tvarkant pana?ias u?ter?tas vietoves. Kretingos rajono savivaldyb?s parai?ka tokiam projektui taip pat buvo patenkinta.
Klecinink? tar?os ?idinio sutvarkymas kainavo 50 t?kst. eur?, o 16 t?kst. eur? i? Aplinkos apsaugos r?mimo programos buvo Savivaldyb?s dalis. U?ter?tos vietov?s tvarkymo darbai baigti pra?jusi? met? rugs?j?.

 2,866 per?i?r? (-a)