Kalbantis su Juozapu, ?od?i? netr?ko. Mokytojas, poetas, konkurs? laureatas, o laisvu laiku ? ir spaudos bendradarbis, Juozapas Maksvytis atsiskleid?ia kalb?damas apie mokytojo profesijos pa?aukim?.
Vaikyst?je ?sivaizdavo mistin? mokykl?
K?r?jas vasario 9 d. at?vent? gra?? jubiliej? ? 70-de?imt.
?A? augau didel?je ?eimoje. Mama tur?jo vienuolika vaik?, bet i?augino tik ?e?is. B?damas ma?as a? ne?sivaizdavau, kaip atrodydavo ta mokykla. Tad kai vyresni broliai, ses?s kalb?davosi, kad ka?ko pavasar? neperk?l?, ka?k? paliko antriems metams, mano vaizduot?je mokykla buvo tokia keista vieta. A? galvodavau, kad ten yra ka?kokia reali siena, per kuri? reikia persikelti. Ir tas perk?limas labai svarbus, nes jei neperkelia, ten ir lieki visus metus. Ir maniau, kad tave perkelia mokytojas. O jei esi labai sunkus ir nepaj?gia perkelti, tada lieki u? sienos?, ? vaiki?kais vaizdiniais pasidalija pa?nekovas.
Juozapas prisimena, kad jo pirmoji, Peld?i? pradin?, mokykla buvo medin?: ??rengta ?kiniame pastate, kuris priklaus? Dauk?ams, kurie tuo metu buvo i?tremti ? Sibir?. Viename pastato gale buvo mokykla, kitame gyveno m?s? aukl?toja Pran? Kirptautien?. Ji buvo kilusi i? Kauno, ta?iau jos vyr? karinink? surinko su kitais kareiviais ir i?tr?m?. Tad ji b?gdama galiausiai atsid?r? m?s? Peld?i? pradin?je mokykloj?.
I? vaikyst?s prisiminim? jubiliatui iki ?iol i?lik? ?Saulut?s? skaitiniai ? didel?, stora, spalvota knyga-elementorius.
Mokytojai buvo autoritetai
?Atsimenu, kaip mums nepavykdavo raid?i? i?raityti ir mokytoja kantriai, kruop??ai mus mokydavo, galiausiai paimdavo su m?s? pa?i? rankut?mis ir vesdavo tas raides… Su ta plunksna senovine, ne kokiais ?ratinukais… Beje, i? ties? tod?l a? moku labai gra?iai kaligrafi?kai ra?yti, ? paatvirauja pedagogas. ? Kai pama?iau t? mokytoj?, jau tada kilo pirmoji mintis, kad a? niekuo kitu neb?siu, tik mokytoju. Kad ka?k? darysiu su lietuvi? kalba.?
V?liau per?jus ? Gr??lauk?s a?tuonmet? mokykl? Juozapas neslepia, kad mokytis tap? kiek sunkiau. Vis d?lto ?ia irgi sutiko labai daug ger?, ?viesi? mokytoj?, dariusi? ?takos jo pasirinkimams.
?Mane vis? gyvenim? lyd?jo mokytojai autoritetai, mokytojai idealai?, – sako vyras.
Gr??lauk?je Juozapas sutiko mokytoj? Jadvyg? Bajorien?, (poet?, i?leidusi tris poezijos knygas ? aut. past.), taip pat atid?iai mokiusi?. ?Ji mane ir past?m?jo ra?yti. Mums taip ?domiai d?st? lietuvi? kalb?, daug ra?ini? u?duodavo, ragino m?styti. Ir ji pirmoji pasteb?jo, kad ka?kuo kitoks mano ra?ymas. Ir sako man: ?Tu, Juozeli, ra?yk? .
Pa?nekovas prisimena, kad jo mokyklos laikais mokyklose b?davo populiar?s sienlaikra??iai, kei?iami kas du m?nesius. Juose b?davo skelbiami ?vair?s mokini? tekstai: ar tai b?davo eil?ra??iai, ar geresni ra?in?liai. Mokytoja ir paskatino Juozap? ra?yti tekstukus ?iam sienlaikra??iui.
?B?davo 3-5 skiltys, i? kuri? susidarydavo 4-5 lapai?, – tiksliai prisimena.
?O besimokydamas 4-oj klas?j sugalvojau ? ??vytur?? para?yti. Tuomet para?iau savo tekst? ant paprasto popieriaus lapo, ?d?jau ? vok?, o t?velis eidamas sekmadien? ? ba?ny?i? ?met? ? pa?to d??ut?. Ir koks anuomet d?iaugsmas buvo po pma?daug penki? dien? i?vysti laikra?tyje tas kelias eilutes i?spausdintas! Nuo tada kartais koks nors mano tekstas vis b?davo i?spausdinamas. Tais laikais, jei i?siunti lai?k?, laikra?tis atsi?sdavo atgal atsakym?, kaip pavyzd?iui: ??is eil?ra?tis tinkamas laikra??iui, bus i?spausdintas, o su kitais dar reikt? padirb?ti,? – dalinasi vis dar ry?kiais prisiminimais jubiliatas.
Pradmenys ? genuose
?Ta?iau patys pirmieji pradmenys turb?t, kaip a? sakau, genuose buvo ?ra?yti. Mano mama Petron?l?, nors buvo baigusi tik keturias klases, o nuo trej? metuk? tapo na?laite, b?dama menko i?silavinimo labai myl?jo knyg?. A? i? mokyklos kilnojamos bibliotek?l?s vis parsine?davau knyg?, mama jas taip pat paskaitydavo. Ak, – aikteli pa?nekovas, – kaip a? atsimenu jos deklamavim?. Kok? ji gra?? bals? tur?davo ir kaip eiles deklamuodavo… A? pamenu net ?gtel?j?s taip steb?jausi, kad Smetonos laikais baig? keturias klases taip gra?iai, rai?kiai mok?jo deklamuoti. Geriau nei mes, baig? vienuolika klasi?. Tuomet buvo pagarba mokytojui ir nor?davo vaikai mokytis.?
Pakyl?tai J. Maksvytis kalba ir apie studijas sostin?je: ?Ties? pasakius, Vilniuje a? skraid?iau kaip pauk?tis. Pama?iau, kokie d?stytojai, profesoriai ateina ? paskaitas?.
Ta?iau po studij? nor?jo gr??ti ? Kretingos rajon?.
?Tuo metu ar?iausia Skuodo rajono ?a?i? vidurin? mokykla. I?dirbau ten keturiolika met?. Mane ten pasitiko labai ?iltos mokyklos Direkotor? Danut? Jak?tien? ir pavaduotoja Dalia Jonu?ien?, su jomis susitikus man abejoni? nebekilo d?l darbo vietos?.
?ia i?leido dvi abiturient? laidas ir v?liau, pablog?jus t?velio sveikatai, persik?l? ?iek tiek ar?iau nam? ? Lenkim? vidurin? mokykl?. O po met?, atsiradus galimybei atvyko? Kreting?, tuomet? Simono Daukanto vidurin? mokykl?.
Sugr??o ? savo mokykl?
?Ten mane taip pat labai maloniai pasitiko direktorius Virginijus Domarkas. Pamat?s mokykl? labai nustebau, nes ji buvo did?iul? ? ten mok?si apie 800 moksleivi?, dirbo apie 60 pedagog?… Po ?e?eri? met?, mane ?m? ?nekinti Darb?n? vidurin?s mokyklos direktorius Kazys Anu?is. A? pats buvau baig?s t? mokykl?, o K. Anu?is devintoje klas?je man d?st? chemij?. Tada buvo mano chemijos mokytojas, o ?tai dabar pakviet? mane d?styti ? mokykl?, kurioje pats mokiausi. Taigi, nors ir dvejojau, sutikau. Gr??au ten po 26 met?, o tre?dalis ten dirbusi? mokytoj? buvo mano paties buv? mokytojai ir, nepaisant mano baimi?, jie pirmieji tapo mano draugais. Ten jau?iausi kaip namie, nieks ne?i?r?jo ? mane i? auk?to.?
Juozapas savo mokiniams sakydavo, kad reikia myl?ti knyg?, kitaip nieko nebus…
?Tame pa?iame Vilniuje, ak, koks buvo d?iaugsmas kai susipa?inau su Pauliumi ?irviu, Eugenija ?imk?naite, Marcelijum Martinai?iu, – keliauja jaunyst?s prisiminimais mokytojas. ? O k?rybinis ra?ymas buvo pom?gis, buvau neetatinis korespondentas Skuodo rajono laikra?tyje ,,M?s? ?odis? ir ? ??vytur?? ra?ydavau. Tuometis redaktorius Rapalis buvo mano geras draugas.?
Galiausiai Juozapas Maksvytis pokalb? u?baigia mintimis: ?Mokytojo profesija yra labai atsakingas darbas, reikalaujantis daug kantryb?s. Nes aukl?damas jaun? ?mog? pirmiausia turi pats tur?ti daug ?ini?, kad tur?tum kuo praturtinti vaik?. Svarbiausia mokytojo misija tur?t? b?ti, kad vaikas baig?s vidurin? mokykl?, mokinys tur?t? tiek ?ini?, kad gal?t? laisvai ?stoti kur tik nori.?
MANO ?EM?
Gra?i mano ?em? ? ?alis Lietuva
Su Baltijos j?ra ir Vilniaus kalva.
?ia trispalv? plazda vir? bok?to auk?tai
Nuo seno ?? kra?t? mes mylim kar?tai.
?ia Nemunas plaukia didingas, platus,
Lyg mil?inas lau?ia kie?iausius ledus.
Kai girios pakvimpa pu?yn? sakais,
Dar?eliuos pra?ysta jurgin? ?iedai.
Sugr??ta ? uost? pavarg? laivai,
Su v?jais klajoj? po j?ras ilgai.
Juos ?aukia gimtin?, sm?l?ti krantai,
Smagiai pasitinka ?uv?dr? pulkai.
O t?vi?k?s ?eme, kokia tu brangi!
Prie savo ?irdies mus kiekvien? glaudi.
Nors nieko sugr??us tu mums nesakai,
Tu- m?s? motul?, mes ? tavo vaikai.
O t?vi?k?s ?eme, kokia tu brangi!
Per am?ius esi tu lietuvio ?irdy
Su ?ydin?iom pievom, su kloniais, mi?kais,
Su kry?iais, paminklais, t?veli? kapais.
O T?VI?K?S ?EME!..
Kalnalio kra?to ?mon?ms
Nors metai vis tolsta, o ?ingsniai sunk?ja,
? t?vi?k? gr??us, ?irdis atjaun?ja.
?ia m?s? vaikyst?, gra?iausi namai,
U?augo svajon? ir skryd?iui sparnai.
Tebekvepia pievos ir lankos rasotos,
U?augusios pu?ys, kieme garbanotos…
O t?vi?k?s ?eme!..
Kokia tu brangi!
Net nakt? juod?iausi? namo vis vedi.
Lyg pauk??iai, sugr??? i? tolimo kelio,
Kiekvienas mes ie?kom ?ia savo lizdelio.
Jame juk u?augom ? ?ia buvo ramu…
Tod?l pasiilgstam gimt?j? nam?.
Su kmynais ant stalo tebekvepia duona.
Bitel? d?zgena atskridus ? sod?.
Prie Dievo ? pamaldas kviet? varpai ?
Ant kalno ba?ny?ia, t?veli? kapai…
?ieduotas bir?elis v?l kvie?ia ? sod?i?.
Jame vienas kit? apgl?bsim be ?od?i?.
O t?vi?k?s ?eme!.. Kokia tu brangi!
? prarast? roj? kasmet vis vedi
Pu?ynuose v?jas atklyd?s nurimsta.
I? ilgesio giesm?s ir maldos atgimsta.
Gra?i m?s? ?em? ? tik ?ird?iai graudu:
Kas j? bepa?auks prie lang? u?kalt??
99,336 per?i?r? (-a)
Su Jubiliejum Juozapai!
Geras mokytojas bent dvejetuku nerasydavo;)