Klaip?dos dramos teatro re?isierius Povilas Gaidys, 2011 m.

M?s? ?eima daug de?imtme?i? buvo susijusi su Klaip?dos dramos teatru. Beveik 30 met? mano t?vas Balys Ju?kevi?ius buvo ?io teatro direktorius, 1982 m. i??j?s ? pensij? iki pat mirties nenutrauk? ry?i? su teatralais.
Kai 1963 m. Klaip?dos dramos teatre vyriausiuoju re?isieriumi prad?jo dirbti Povilas Gaidys, kit? met? pavasar? pastat? triuk?ming? komedij? ? Kazio Sajos ?Gaid?io pentinai?. Spektakliui buvo reikalinga pora vaik?, tad vienu j? tapo mano brolis ?ar?nas. P. Gaidys ? tikra Klaip?dos dramos teatro enciklopedija ? pra?jusi? savait? min?jo 84-?j? gimtadien?. Ankstesniais laikais daug gastroliuojant? po miestelius ir kaimus teatr?, jo spektaklius, tikiuosi, dar pamena ir vyresni Kretingos rajono ?mon?s.
Numaniau, kad pokalbis su re?isieriumi nebus nuobodus, nes re?isieriui teko i?gyventi ne vien? komunistini? funkcionieri? puolim?…
? Kok? vaidmen? renkantis repertuar? sovietme?iu vaidino komunistiniai, ideologiniai reikalavimai? Ar ?takos tur?jo teatro partin? organizacija, profs?junga, meno taryba ir pana?ios strukt?ros, veikusios kiekvienoje vietoje?
? Sunku ? tai atsakyti. Ka?kaip priprasdavau prie to ir per daug nekreipdavau d?mesio. Situacija i? tikr?j? buvo visi?kai absurdi?ka ? ?imtas vald?i? ir visi t? pat? gieda. Kai prad?jau dirbti, Soviet? s?jungoje buvo tarytum ideologinis at?ilimas, gal ir Lietuvos partin? vald?ia buvo kiek atleidusi vad?ias, atsakomyb? perk?lusi ant vietini? vadov? galv?. A? i?vengiau ?stojimo ? t? vienintel? partij?, tod?l nedalyvaudavau teatro partiniuose susirinkimuose. Tiesa, kartais pakviesdavo. Kai 1964 metais pasta?iau ?Gaid?io pentinus?, vietiniai funkcionieriai labai sureagavo. ?inau tik tiek, kad ka?k? ai?kintis ?gorkome? teko teatro direktoriui B. Ju?kevi?iui. Tiesa, jam tekdavo ai?kintis u? visk?: ir u? spektaklius, ir u? ?k?, ir u? visus kitus reikalus. O to meto susirinkimuose pagrindin? giesm? buvo ?repertuaras?. Nueini pas partie?ius ? ?repertuaras?, ateiti ? profs?jungos susirinkim? ? ?repertuaras?. Kokiame nors miesto funkcionieri? susirinkime v?l ? ?repertuaras, id?ji?kumas, parti?kumas?. Ir i?tisai kokie nors kvailiausi lozungai. Labiausiai nesupratau, kas yra profs?junga. Lozungas skelb?: ?profs?jungos ? komunizmo mokykla?. Niekaip to nesupratau, o ka?kada garsiai tai pasak?s patekau ? nema?? nemaloni? situacij?. Realiai profs?junga tik dalindavo teatro darbuotojams visokias g?rybes ? kam kelialapius, kokias nors prekes, kitokias g?rybes…
? O kaip i?sisukdavote i? ?repertuaro? pad?ties?
? Sunkiai. Kad bent pjes?s b?t? padorios, o paprastai ir jose b?davo vien lozungai, lozungai… K? statyti? O dar Klaip?dos funkcionieriai vis paspausdavo ? reikia spektakli? apie ?vejus, j?reivius. O k? statyti? Ar yra pjesi?? Toki? pjesi?, kurias b?t? ?domu statyti ir ?i?r?ti? Visaip mykdavome, teisindavom?s… I? tokio pob?d?io pastatym? galiu prisiminti gal tik ?Trylikt?j? pirminink??, kuriame buvo kalbama apie a?trias, realias kaimo problemas. Mes visi puikiai supratome, kad Klaip?doje ?vej?, j?reivi? gyveno t?kstan?iai, kokie laivynai buvo! Lyg ir reik?jo ka?ko apie j? gyvenim?. O k? statyti, kur pjes?s? Kalbindavome dramaturgus, ra?ytojus ? duokite k? nors, nors k? nors… Nieko n?ra, ilgai nebuvo. Juk norint para?yti, reikia plaukioti j?romis, paragauti tikro j?ros gyvenimo skonio, pajausti j?reivi? problemas. Gal? gale pavyko prikalbinti Vytaut? Rimkevi?i?, jis atne?? pjes? ??jimas ? Sant? Krus??. Stat? re?isierius Mamertas Karklelis. Bet spektaklis i??jo pus?tinas. J?reivi? gyvenimo problem? buvo aps?iai, bet argi apie jas buvo galima kalb?ti? Joki? rimt? problem? negal?jo b?ti, Rimkevi?iaus pjes?je tebuvo kranto nostalgija, j?reivi? prisiminimai ir tiek.
? Ka?kas buvo pasakoj?s apie to spektaklio kurioz? su koordinat?mis…
? Buvo, tikrai buvo! (juokiasi) Spektaklyje veik? radistas, kuris vis perdavin?davo laivo koordinates. Spektaklis buvo gana lankomas, ?i?r?davo ir j?reiviai, jiems buvo ?domu. O kart? ? teatr? at?jo ?turmanas ar kapitonas, po vaidinimo taip atsargiai, mandagiai man sako, kad tas radistas su koordinat?mis truput? klysta. Remiantis jomis laivas tur?t? stov?ti Sacharos dykumoje…
? Kokie b?davo J?s? santykiai su teatro kritikais? Juk j? balsas spaudoje tais laikais gal?davo ka?k? paveikti.
? Kritika buvo ir yra reikalinga. Dabar situacija visi?kai pasikeitusi: neu?sakei laikra?tyje publikacijos, nesumok?jai ? nieko ir nebus. Dabar spektakli? recenzij? beveik n?ra. Tai buvo ?domus teatrinis gyvenimas vie?umoje. Juk savaitra?tis ?Literat?ra ir menas? kiekvien? savait? duodavo puslap? teatrui, o ir kiti neatsilikdavo.
? D?l J?s? komedij?… Man nuo seno atrodydavo, o ruo?damasis pokalbiui dar pasitikslinau, kad garsiausios komedijos, ka?kada suk?lusios audras visuomen?je, teatro kritikoje, partiniuose sluoksniuose, paprastai i?eidavo did?i?j? ?raudon?j?? jubiliejini? ?ven?i? i?vakar?se ar pana?iu laiku. Ar ?ia ty?ia, ar tik atsitiktinumas?
? Na, ?ia teisyb?. Ne atsitiktinumas.
? O kas Jums pasufleruodavo tuos negird?tus, nematytus autorius, para?iusius tokias antitarybines komedijas?
? Ma?daug nuo 1965 m. lyg konvejeriu prasid?jo visokie su soviet? vald?ia susij? jubiliejai. I? t? progini? spektakli? konteksto i?krito tik ?Krintan?ios ?vaig?d?s? pagal Justin? Marcinkevi?i? (1968 m.). O visi kiti ? sovietini? jubiliejini? ?ven?i? pagimdyti. Ai?ku, tai buvo apgaul?, visi tai suprato, bet svarbiausia b?davo, kad spektaklis atitinka dvasi?, tematik?, aktualum?, tinka prie tos progos. O tuos negird?tus autorius man pasi?lydavo draugai, pa??stami i? studij? Maskvoje laik?. Kita vertus, pavyzd?iui, laikotarpyje tarp 1920-1935 m. buvo labai puiki? ukrainie?i? dramaturg?, ?domios j? sukurtos pjes?s, tik b?da ? j? statyti neleisdavo.
? Manau, J?s? komedij? potekst? vald?ia suprasdavo. Ar d?l j? netur?davote nemalonum?, kaip sakoma, ?per valdi?kus namus??
? Na, Majakovskio ?Pirtis? gastroli? Vilniuje metu pra?jo su did?iausiu furoru. Kai prad?jome gr??? vaidinti namuose, man tik sak? – pats nema?iau, kad vietinis saugumas susidom?jo, tikrino. Jiems atrod?, kad mes patys ka?k? papildomai prik?r?me tekste, kad Majakovskis taip para?yti negal?jo. Viename spektaklyje, sako, s?d?jo ka?koks ?mogus su pjes?s tekstu ir tikrino. Manau, kad tai buvo tiesa. Bet niekas prikibti negal?jo, mes teksto neprik?r?me. Buvo istorija su ?Proletarin?s laim?s mal?nu?. Premjeros ?i?r?ti atva?iavo partinio centro komiteto Ideologinio skyriaus, ministerijos Meno reikal? valdybos vadovai. O buvo 1981-ieji, pats ?zastojus?. Ma?iau, kaip per spektaklio pertrauk? sve?iai i? Vilniaus kar?tai diskutuoja, ka?k? ai?kinasi. V?liau man buvo perduota partini? ideolog? nuomon?, kad negalima ironizuoti garsiausio vis? raudon?j? raiteli? vado Budiono, ? kurio pakabint? portret? vis atsimu?davo ? scen? i?b?g? veik?jai. Nepad?jo paai?kinimas, kad Budionas d?l savo i?vaizdos, svarbiausia ? dideli? ?s? ? i? ties? gana komi?kai atrodo, kad komedijoje tok? portret? galima naudoti. Ne, tai paty?ios, negalima. Paskui pakabinome ka?k? kit?, net nepamenu k?.
? Komunistiniams funkcionieriams ir tuome?iam kult?ros ministrui Lionginui ?epe?iui akis bad? ?Mindaugo? scenos, kuriose vyko Mindaugo ir Senio puod?iaus dialogas. Kurdamas savo Lietuv?, prijungdamas vis naujas ?emes, karalius Mindaugas Senio dirbtuv?l?je i? molio lipd? vis atnaujinam? valstyb?s ?em?lap?. Scenos gilumoje nusileid? veidrod?iai atspind?jo sal?, ?i?rovus, tad savo monolog? apie lipdom? Lietuv? ir jos likim? Mindaugas skyr? ne nebyliam molio gabalui, o gyvai publikai: ?Lipdau, lipdau, o galo vis n?ra./O gal T?vyn? reikia vis? laik?/Lipdyt ir kurti, kurti ir lipdyt?? Scenos gilumoje spindin?i? veidrod?i? fone ?sp?dingai atrod? finalin? Mindaugo ??ties scena, kai krauju papl?d?s karalius band? rankomis po savimi susi?erti kalavijo sm?gio sudau?ytos ?Lietuvos? gabalus: ?K? jie padar?! Viso am?iaus tri?s?/ Sudau?? ir suskald?… Kas dabar/ Suvienys j? ir sulipdys? T?vyne, Brangioji mano!? Esu gird?j?s, kad d?l cenz?ros i? spektaklio buvo pa?alinti veidrod?iai. Tad kaip buvo i? tikr?j??
? Klaip?doje ?Mindaugas? (premjera ? 1969 m. kovo 6 d.) buvo parodytas daug kart?, niekas nieko nesak?. Nuva?iavome gastroli? ? Vilni?, pamenu, kad nuve??me du spektaklius ? ?Mindaug?? ir Gy?io Padegimo ?Tuopoms ?ydint?. Pastarojo pa?i?r?ti vien? vakar? at?jo pa?i?r?ti tas pats ?c?ka? veik?jas, kuriam labai kliuvo m?s? i?daigos ?Proletariniame laim?s mal?ne?. Taip atsitiko, kad ma?ame ?L?l?s? teatre, kuriame buvo rodomas spektaklis, jam neliko vietos atsis?sti. B. Ju?kevi?ius tuoj sulauk? skambu?io, kad garbusis ?c?ka? veik?jas liko be vietos. Mudu su direktoriumi l?k?me ? ?L?l?s? teatr?, atsipra?in?jome d?l nesusipratimo, nes anas buvo tikrai labai pasip?t?s. Atrod?, t? nesusipratim? i?sprend?me. Suvaidinome 5 ar 6 ?Mindaugo? spektaklius. Po paskutinio prie man?s pri?jo Meno reikal? valdybos vir?ininkas Jaku?ionis ir muistydamasis, pusiau mik?iodamas pasak?, kad ryt i? ryto esu kvie?iamas pas pat? kult?ros ministr?. Einu pas Liongin? ?epet? (L. ?epetys 1967-1976 m. ? Lietuvos kult?ros ministras, 1990-1992 ? LR Auk??iausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, Akto d?l Lietuvos nepriklausomos valstyb?s atstatymo signataras ? aut.). O pats ministras spektaklio nemat?. Jau jo kabinete tvyrojusi aplinka mane nuteik? nejaukiai. Pasi?l? amerikieti?k? cigare?i?, nors ner?kau. Atsimenu ?Chesterfield? pakel?. ?Nenoriu?, ? atsakiau. ?Tai sakyk, k? ten j?s su ?Mindaugu? vaidinate, k? ta scena rei?kia, veidrod?iai, visa kita?? Prad?jau kalb?ti, i?sisukin?ti, sakyti, kad veidrod?iuose ?i?rovai pamato save, kad tuo metu eina prasmingas tekstas apie tai, kiek tu duodi Lietuvai, kiek tu myli Lietuv? ir pana?iai. Ministras tik trumpai paklaus? ir staiga kum??iu ? stal? ? ?Baik ?ia kvailioti! ?inot, k? ?ia j?s darot? Kad t? veidrod?i? daugiau neb?t?!? Dar band?iau ka?k? ai?kinti, sakyti, kaip dabar ?i?rovams reik?s paai?kinti, juk senokai spektaklis rodomas. ?Ne?inau, j?s? reikalas, sakykite, kad ve?ant kelion?je sudu?o…? A? dar band?iau kalb?ti, ka?k? paai?kinti, bet ?epetys ? niek? nereagavo. Atsisveikindamas dar pasak?: ?Ir ?i?r?k, gaid?iuk, o tai skiauter?l? tau nul?ks!? Tai buvo ministro ?od?iai, j? neu?mir?iu. I??jau. Taip ir teko visiems sakyti, kad veidrod?iai sudu?o.
? ?Mindaugas? – vienas i? J?s? legendini? spektakli?. Kaip ?iandien j? vertinate?
? Kaip geriausi? savo pastatym?. Yra dar ir kitas, mistinis ?Mindaugo? istorijos t?sinys. Spektakl? nufilmavo Lietuvos televizija, o ?ra?o neliko. Band?iau teirautis, ie?koti televizijoje, bet niekas nieko ne?ino. Sakau, gal per televizijos u?grobim? Sausio 13-?j? jis dingo, gal ty?ia buvo sunaikintas? Tad tokie dalykai su ?Mindaugu?… Beveik mistika.

 255,606 per?i?r? (-a)

83% Likes
17% Dislikes
2 thoughts on “Povilas Gaidys ? apie teatr? sovietme?iu ir sudu?usius ?Mindaugo? veidrod?ius”

Comments are closed.

TAIP PAT SKAITYKITE