Baigiantis 1955 m. sausio m?nesiui, Kretingos rajono laikra?tis ?Stalinietis? sausio 29 d. ra?? apie vis pasikartojan?ias gyvenimo problemas. Nauja b?t? nebent tai, kad gr?smingai nuskamb?jo ?inia apie rajono ?moni? vang? ruo?im?si respublikinei dain? ?ventei. O juk mums visada atrod?, kad Dain? ?vent? ? tai ??vent? i? ?irdies?. Matyt, 1955 m. buvo dar ne taip.
J. Pa?ys ?inut?je ?Suaktyvinti choro veikl?? ra??, kad pastaruoju metu Darb?n? apylink?s choro ratel? lanko vis ma?iau ?moni?, nors prad?ioje ? repeticijas ateidavo po 30-35 ?mones. ?Ta?iau paskutiniu metu ?io ratelio veikla apsn?do. ? repeticijas ateina vos 10-12 ?moni?. Visai nustojo lankytis Darb?n? kooperatyvo pirmininkas Katkus ir jo darbuotojai. Nedalyvauja repeticijose mokytojai ?e?kauskien?, ?iaudvytien?, ?epauskyt?, Galdikas ir kiti. I? 10 MTS darbuotoj? ? choro dalyvi? ?iuo metu ? repeticijas nebeateina n? vienas. Tas pat ir su ligonin?s darbuotojais. ?domu, kod?l ?iam svarbiam darbui neskiria reikiamo d?mesio min?ti darbuotojai bei ?staig? vadovai? Kaipgi atrodo MTS darbuotojams ir komjaunimo organizacijos sekretoriui drg. Astrauskui, kad repeticij? nelanko j? darbuotojai? Su tokia pad?timi taikstytis negalima. Choro ratelio veikl? b?tina kuo grei?iau atgaivinti ir visu rimtumu ruo?tis art?jan?iai dain? ?ventei.?
Trumpose ?inut?se buvo pagirti gerai dirbantys ?emait?s kol?kio kalviai Alfonsas Beniu?is ir Antanas Mikalauskas: ?Jie savo u?duotis kasdien ?vykdo ir ?ymiai vir?ija?. ?inut?s autorius A. ?ly?ius nurodo, kad ?ie kalviai vadovaujasi ??kiu ?Laiku ir gerai atremontuoti vis? visuomenin? ?em?s ?kio inventori? ir ma?inas?. Tarytum be tokio ??kio darbuotojai dirbt? pras?iau.
Kita ?inut? ? apie ?Piliakalnio? kol?kio lai?kane?? S. Gedgaudait?, kuri kiekvien? dien? pristato kol?kie?iams laikra??ius bei kit? korespondencij?.
Galima pasteb?ti, kad t? met? saus? laikra?tis ypatingai daug d?mesio skyr? kino reikalams. Apie tai ra??me jau anks?iau, o sausio 29 d. kino demonstravimo ir kino meno reik?mei v?l skiriami dideli laikra??io plotai. Matyt, kaimi?koms vietov?ms kinas buvo vienintel? pramoga ilgais ?iemos vakarais, tad ?i tema buvo lyg ?am?ina?.
Jau pirmajame puslapyje didel?je publikacijoje ?Tarybinis kinas? d?stoma, koks jis svarbus ir reik?mingas ?darbo ?moni? komunistiniame aukl?jime, tai viena i? masi?kiausi?, ?tikinamiausi?, labiausiai prieinam? pla?iosioms darbo ?moni? mas?ms meno form?. Tarybinis kinas aukl?ja tarybinius pilie?ius beribio atsidavimo Komunist? partijai ir Tarybinei vyriausybei dvasia, meil?s ir i?tikimyb?s savo t?vynei dvasia, rodo teisingo gyvenimo kelius, kovoja prie? ?alingas kapitalistinio gyvenimo liekanas darbo ?moni? s?mon?je?.
Toki? publikacijos citat? vertinant ?i? dien? po?i?riu, tai ? klasikinis sovietin?s propagandos reikalavim? pavyzdys. ?Beribis atsidavimas? vienintelei partijai, vyriausybei, ?teising? gyvenimo keli?? rodymas, ?kova su ne sovietinio m?stymo liekanomis? ?moni? s?mon?je ? tai yra propagandos, kuri pus? am?iaus buvo skiepijama Lietuvoje, tikslai. Kita vertus, publikacijoje nieko neslepiant ra?oma, kad kinas yra ?galinga agitacinio darbo priemon??. Taigi, i?keliami ne kino kaip meno r??ies privalumai, ypatumai, ne b?tinyb? vertinti kino film? kaip meno k?rin?, ta?iau tik propagandos ir agitacijos galimyb?.
Toliau publikacijoje ? kino demonstravimo pasiekimai Kretingos rajone ir Palangoje. Pa?ym?ta, kad kino stacionarai veikia Palangoje ir Kretingoje, artimiausiu metu stacionarus kino demonstravimas prad?s veikti ir Kartenoje. Kitur rajone yra kilnojamo kino galimyb?s, nustatyti keturi jo mar?rutai per ?vairias gyvenvietes. (Anks?iau buvo ra?yta, kad t? kilnojam? kin? po rajon? tampydavo su arkliuku).
Ta?iau kino demonstravime yra tr?kum?, be j? neapsieisi. Rajono gyventojai ra?? ?Stalinie?io? redakcijai, kad kilnojamo kino grafikai gri?va, ?i?rovai laukia nesulaukia kino, pati demonstracija blogos kokyb?s, nes filmai tr?kin?ja, o neretai ji i?vis nutraukiama nuo pus?s filmo. Nurodomos ?tikrosios? blogyb?s: ?Su kino mechanikais nevedamas joks aukl?jamasis darbas, jie neinstruktuojami, nejau?ia atsakomyb?s jausmo u? kino film? demonstravimo kokyb?, o kai kada visai neatvyksta demonstruoti filmo ? nurodyt? viet? pagal mar?rut??. Did?iausias tokios netvarkos kaltininkas ? Kult?ros skyriaus ved?jo pavaduotojas kinofikacijos reikalams drg. Me?kauskas. Kino mechanikai nedalyvauja socialistiniame lenktyniavime, prastai techni?kai paruo?ti, neperduoda vienas kitam savo patyrimo ir pan. O dar pa?ym?ta, kad prie? kino filmo demonstravim? reik?t? ir pakalb?ti apie film?, ?turin? paai?kinti?. Kitaip sakant, prie? propagandin? film? ?i?rovams dar reik?t? ir propagandos ?od?iu.
D?l prasto kino demonstravimo vandens ant to paties mal?no ?inut?je papyl? ir L. Yla, matyt, i? Darb?n?. Jis para??, kad vidurin?s mokyklos mokiniai d?iaugsmingai sutiko ?ini? apie b?sim? filmo demonstravim?. Deja, kinas neatva?iavo, ir tai ? jau ne pirm? kart?. ?i?rovai taip ir nepamat? ?puikaus? filmo ?Rajkomo sekretorius?. Autoriaus nuomone, ?tokia svarbi aukl?jimo priemon?, kaip kinas, privalo b?ti i?naudojama pilnai ir teisingai?. Gaila, nepara??, kaip kin? galima i?naudoti ?teisingai?.
M?s? laikme?io vertinimu, ?domi ir gana i?kalbinga publikacija liudija apie to meto realijas: kaimo ?mon?s nesidrov?davo savo gyvulius ir pauk??ius paganyti kol?ki? nusavintuose laukuose, taip b?davo i? dalies sunaikinami pas?liai. Kovojant su tokiais dalykais, 1955 m. sausio 11 d. Soviet? s?jungos auk??iausiosios tarybos prezidiumas i?leido ?sak?, numatant? ?vairias baudas u? pas?li? nuganymus. ?Tai, kas sukuriama kol?kie?i? ir tarybini? ?ki? darbinink? darbo pastangomis per ilg? laik?, neretai nebaud?iamai naikinama, o su tuo visai nekovojama?.
Tad ?sake nurodyta: ?Nustatyti, kad gyvuliai ir pauk??iai, priklausantieji kol?kie?iams, darbininkams, tarnautojams ir kitiems pilie?iams, ?mon?ms, ?staigoms ir kitoms organizacijoms, ir nu?d? pas?lius bei padar? ?al? sodiniams kol?kiuose, tarybiniuose ?kiuose ir kituose valstybiniuose bei visuomeniniuose ?kiuose, ?i? ?ki? yra sulaikomi iki tol, kol gyvuli? bei pauk??i? savininkai atlygins padaryt? ?al??.
?sakas nustat?, jeigu u? pas?li? nuganym? gyvuliai, pauk??iai sulaikomi pirm? kart?, skiriamos tokios pinigin?s baudos: u? o?k?, av?, kiaul?, ver?el? ? po 25 rublius u? vienet?; u? suaugusius galvijus, karv?, kupranugar?, arkl? ? po 50 rubli? u? vienet?; u? pauk??ius ? po 5 rublius u? vienet?. Jeigu toks gyvulys ar pauk?tis su?iumpamas antr? kart? ? baud? dyd?iai dvigub?ja.
Ma?a to. Jeigu ty?in? ?ala pas?liams, sodiniams padaroma didesnio masto, stambi ?ala, ?nusikalt? asmenys teismo sprendimu baud?iami nuo 6 m?nesi? iki vieneri? met? pataisos darb? arba jiems atimama laisv? nuo vieneri? ir dvej? met??.
Toks ?gyvenimas? buvo soviet? socialistin?je santvarkoje.
11,524 per?i?r? (-a)
Proto tur?kit tokias nes?mones ra?yt. Negalit sovietme?io pamir?t??