Stipri tauta yra ta, kuri geba ? savo istorij? pasi?i?r?ti blaiviai, be populiari? ar primest? ideologini? kli?i?, kurias ?iais laikais vadiname ne lietuvi?ku ?od?iu ?naratyvais?. Jei gebame objektyviai vertinti tiek savo dabart?, tiek praeit?, ateityje b?sime dar stipresni. Jei to nesuvoksime, b?sime labai pa?eid?iami, nes matysime pakankamai siaur? ?vyki? lauk?.
Pagrindinis dalykas vertinant istorij? yra m?s? tautos interesai. Mes turime jaustis savo ?em?s ?eimininkais, o ne u?j?rio pon? ?pigiais ?mogi?kaisiais i?tekliais?, kurie visada steng?si diktuoti savo s?lygas bei ne kart? m?gino perra?yti ir Lietuvos istorij?, beje m?s? pa?i? rankomis.
Karaliaus Mindaugo laikai, ko gero, vienas sunkiausi? tautai istorijos laikotarpi?. Europa buvo labai pana?i ? ?iandienin?. Kontinentas keit?si, tautos nyko ir migravo, karaliai ie?kojo atsakym?, kok? tolesn? raidos keli? pasirinkti, kokie sprendimai teisingi, o kokie gali b?ti pra??tingi. Prie? ir po Mindaugo Lietuva beveik vis? ?imtmet? ie?kojo ie?kojo t? atsakym?. Ir tik nuo Vytenio iki Vytauto i?gyveno tikr? aukso am?i?.
Dabartiniai laikai ka?kuo pana??s ? Karaliaus Mindaugo epoch?. Mes, kaip tauta, atsid?r?me ties fizinio i?nykimo riba, ie?kome atsakym?, o m?s? istorij? m?gina perra?yti kiti. Kod?l brolius ir seseris varome lauk i? t?vyn?s bukais vald?ios sprendimais, jaukdami l?kes?ius gyventi oriai? M?s? lieka apie 2,5 milijono. Prarandame kalb?, ?sileid?iame svetimas raides ir ?od?ius, leid?iam?s, jog svetimi diktuot? kaip neva teisingai suprasti tikrov? ir istorij?.

?Kaip nacionalin? ?vent? vertingesn? data b?t? liepos 13-oji, t.y. 1260 m. Durb?s m??io pagerbimas, kaip laisv?s ir balt? gen?i? vienyb?s diena?

Jei nesuvoksime, jog objektyvios tikrov?s k?r?jais esame mes patys, visada ateis tie, kurie u? mus sukurs t? tikrov?. Jei mes elgiam?s ne kaip ?eimininkai, o kaip vergai, tuomet laukia tikras nei?vengiamas i?nykimas. Ta?iau istorija sukasi spirale.
Kod?l Karalius Mindaugas atsisak? kar?nos?
?is klausimas yra svarbesnis negu kar?navimas, kur? ?ven?iame kaip Valstyb?s dien?. Istorikai tvirtina, jog Karalius elg?si pragmati?kai: es? tapti krik??ioni?ka valstybe gal?jo b?ti naudinga d?l globali? politini? v?j?. Jis neva galvojo strategi?kai, apie vakarieti?kos valstyb?s ateit?, nes ?inojo, kad su Orda ne pakeliui. Vidaus politikoje tai pasirod? kaip klaida, kaip vertybinio stuburo netur?jimas, prot?vi? atminties i?niekinimas?
Bet 1253-?j? liepos 6-oji yra ne tik Lietuvos, kaip karalyst?s gimimo diena, bet ir aneksijos prad?ia, kuri gal?jo baigtis dar blogiau. 1260 metais, tas pats Mindaugas, suvokdamas savo klaid?, atsisak? kar?nos. Tai kur buvo jo klaida: krik?tas ar Durb?? U? tok? politinio kurso pokyt? dabartiniai politikai Mindaug? pavadint? Kremliui naudingu ?vatnyku?. O gal tai ne klaidos, o patirtys, tiesiog karma, sunkios pamokos, kuri? mes, kaip kauta iki ?iol nei?mokom?
Vieni istorikai verkia, jog i? esm?s buvo atsisakyta beveik 10 met? veikusio europinio valstyb?s modelio. Ta?iau balt? gentims krik??ioni?kasis centralizmas akivaizd?iai netiko. Tuo tarpu Livonijos ordinas, tur?damas grie?t? centralizuot? strukt?r?, atrod? prana?esnis u? suverenias gentis, ta?iau g?dingai susmego prie Durb?s pelki?.
Liepos 6-oji – Karalyst?s gimtadienis ? tai ?vent?, kuri primena, kad joks globalus galios centras negali dominuoti vir? tautos, nes jis prot?vi? vardu prakeikiamas pask?sti Durb?je.

?Liepos 6-oji – Karalyst?s gimtadienis ? tai ?vent?, kuri primena, kad joks globalus galios centras negali dominuoti vir? tautos, nes jis prot?vi? vardu prakeikiamas pask?sti Durb?je?

Lietuviai visada gerb? ir toleravo tvirtus religinius ar pasaulietinius ?sitikinimus turin?ias bendruomenes bei kaimynus. Ir nem?go t?, kurie demonstravo dvigub? veid?. Mindaugo manifestas atsisakyti krik?to rei?kia tai, jog senas prot?vi? tik?jimas – stipresnis pamatas u? centralizuot? s?mon?s erozij?. Europin?s mados l?m? pr?s? likim?. Niekas nenor?jo, kad ?i tragedija pasikartot?.
Karaliaus Mindaugo laikais krik??ionyb? ?mones patalpino ? nauj? aplink?, kuri ?pareigoja elgtis kitaip nei ?prasta. Tai sistema, kuri apima visas gyvenimo sritis: pradedant gimimu ir baigiant mirtimi. Tuometinis elitas krik??ionyb? suprato kaip visuomen?s valdymo, politin?s mados, o ne kaip Dievo ?rank?. ? evangelij? turin? ma?ai kas gilinosi, ?mon?s da?niausiai net nesuprato, kas ten para?yta.
Prot?viai atstat? tvark?
Eiliuotoiji Livonijos kronika ra?o, kad LDK viduje susib?r? galinga opozicija – ?emai?i? ir kur?i? gen?i? vadai, nes jie Mindaugo kar?navim? suprato kitaip. J? akimis ?i?rint, Mindaugas tur?jo tapti okupacin?s administracijos vasalu, tad pasikartot? pr?s? istorija. Kur?iai ir ?emai?iai puikiai ?inojo real? Livonijos riteri? veid? nuo Saul?s m??io laik?. Jie puikiai ?inojo ir jaut? ko tik?tis i? okupanto.
1253-ieji vakar? Lietuvai ir Kur?o kra?tui – baisiausios tragedijos metai. Po i?daviki?ko susitarimo su ?ventuoju Sostu, ?emai?i? ir Kur?o ?em?s buvo padovanotos ordinui. Korupcine diplomatija, paperkant atskir? taut? valdovus, suteikiant jiems kar?nas, ?ventasis Sostas siek? sukurti buferin? zon? tarp civilizuotos Europos ir mongol? ord? Rytuose.
Jei ?vent? Sost? ir jo valdas galima b?t? palyginti su Vakar? Europa, tai tuometin? Chingischano Mongolija ? su dabartine Rusija. Palygindami ?iuos ir anuos laikus matome, kad i? esm?s Ryt? ir Vakar? civilizacij? karas niekur nedingo. Pasikeit? tik teritorij? pavadinimai.
1253-?j? tragedija akivaizdi. Karalius 1253-1257 m. perleido Livonijos ordinui didum? ?emaitijos. Balt? viking? kova su Ordinu baig?si 1260 m. pergalingu Durb?s m??iu. Prie ?emai?i? kovos su Ordinu, ?alia Lopai?i? vie?ai pa?emintas, v?liau prisijung? ir pats Mindaugas.
Tod?l ?emaitijos miesteliai ir ?ven?ia 770 met? jubiliejus. Kokie ?ia jubiliejai? I? esm?s tai miest? ir miesteli? pamin?jimas ordino kronikose. Tai joks jubiliejus, bet m?s? kra?to okupacijos ir i?davyst?s pamin?jimas. Kaip nacionalin? ?vent? vertingesn? data b?t? liepos 13-oji, t.y. 1260 m. Durb?s m??io pagerbimas, kaip laisv?s ir balt? gen?i? vienyb?s diena. Be to istorikai n?ra tikri, ar Mindaugas kar?nuotas liepos 6 d. ar 13 d. Kod?l prie? 30 met? buvo atsisakyta ?v?sti liepos 13-?j?, o pasirnkta 6-oji? Gal ka?kas bijo balt? vienyb?s?
Karaliaus Mindaugo pamoka paprasta: santarv? galima tik tada, kai niekas i? ?alies nenurodin?ja kaip reikia gyventi. O ar mes j? i?mokom? Ar ne da?nai dedam?s ?in? ir mok? kaip reikia gyventi pagal svetimus receptus, u?kre?iame smegen? chaosu ?eimas ir bendruomenes, o v?liau skund?iam?s, jog viskas bumerangu gr??ta. N?ra vieno teisingo modelio kaip reikia suprasti istorij?, bet ?mogui duotos akys, kad matyt?, ausys, kad gird?t?, lie?uvis, kad kab?t?, o smegenys ? kad savaranki?kai galvot?.

 3,867 per?i?r? (-a)

100% Likes
0% Dislikes
2 thoughts on “Karalius Mindaugas ir nei?moktos 1253-?j? pamokos”
  1. Dekoju gerb.Gintarui Miksiunui uz pirma karta iskelta minti, kad lietuviu tautos valdyme didele ir nematoma svarba turejo tautos senojo tikejimo sventikai Kriviai ir Vaidilos. Jie, gyvene betarpiskai seimose ir tautoje , moke tautiecius dvasingumo ir dorovingumo. Santarves ir vienybes, meiles Tverejui ir artimiediems seimos nariams, savajam krastui Lietuvai. Ir ju pagalba buvo sprendziamos visos gimimiu ir tautos problemos. Ir Netimera sustabde Krivis Zebedenas 1009 m….kad vokieciai nebetestu katalikinimo net ligi Mindaugo laiku- 250 metu.

  2. Dekoju gerb.Gintarui Miksiunui uz pirma karta iskelta minti, kad lietuviu tautos valdyme didele ir nematoma svarba turejo tautos senojo tikejimo sventikai Kriviai ir Vaidilos. Jie, gyvene betarpiskai seimose ir tautoje , moke tautiecius dvasingumo ir dorovingumo. Santarves ir vienybes, meiles Tverejui ir artimiediems seimos nariams, savajam krastui Lietuvai. Ir ju pagalba buvo sprendziamos visos gimimiu ir tautos problemos. Ir Netimera sustabde Krivis Zebedenas 1009 m….kad vokieciai nebetestu katalikinimo net ligi Mindaugo laiku- 250 metu. REDAKTORIAU, JUS CENZURUOJATE NELEISTINAI. GEDINGAI.

Comments are closed.

TAIP PAT SKAITYKITE