Tai apie savo ?klejones? kalb?siu. Nesu kretingi?k?. Esu tik pra?alait?. Bet kaip ?emaitei ?is kra?tas, jo vaizdai, ?mon?s, ?vairios ?inios visada buvo ?domu ir brangu.
(T?sinys)
Nor?josi sklandyti vir? ?emaitijos
Nor?josi bent pa?inti, kas mokslininko Igno Jablonskio ?emaitijoje atrasta, i?ai?kinta. Nor?josi tarsi pauk??iui pasklandyti vir? visos ?emaitijos, kad pajaustum j? vis?, kad geriau nusimanytum, kas kur yra, kas kur buvo. ?ventkalniai, ?venti ?altiniai, seni kaimai su paskutiniais sargybiniais ??uolais. Kol j? dar buvo…

Bet gi ne viskas susiklosto taip, kaip svajon?se nor?tum. Bet kokiai svajonei pasiekti reikalingi tam tikri fiziniai ir dvasiniai paj?gumai. Daugyb?s dalyk? ?mon?s atsisako vardan pirmin?s, pirmu?iausios pareigos ? vardan ?eimos. Vardan r?pes?io augan?iais vaikais, vardan duonos, kuria privalu juos apr?pinti. Privalu ir kitais artimaisiais r?pintis. Neb?na nieko svarbiau u? r?pinim?si artimaisiais. Ir tam sueina veik visos pastangos. Ir taip netrunka ateiti laikas, kai imi jausti, jog j?gos, i?dalintos ?ia pat, ?eimos b?tinyb?ms, vis da?niau parodo savo ribas. B?ni jau nebegreitas ir ma?ai k? gal?s, o tas ka?kada ?si?iebusi? tro?kim? ?ibur?lis vis tiek rusena viduje ir rusena…
Taigi maniausi susirasti ir perskaityti visa k?, kas i? Igno Jablonskio mokslinio palikimo prieinama. Bet… Bet d?l i?vardint? prie?as?i? ir toliau teko tik paskaitin?ti tai, kas b?davo parankin?je spaudoje. Vis b?davo apie Budrius. Apie tyrin?jimus, kasin?jimus, atradimus. K? Ignas Jablonskis Budriuose aptik?s, rad?s, nustat?s, ?alies mokslo institucijoms perdav?s. Ir kad i?tyrin?tieji Budriai yra jo gimtasis kaimas.

Pirmas ?vilgsnis ? pilkus Budrius
Kart?, kai tur?jau reikal? va?iuoti ? nuostabi? Kretingos rajono vietov? Baublius, papra?iau ve?an?iojo ?dar kur nors? netoli apve?ioti. Ir atkakom ? Budrius… Tik dairausi, tik stebiu, nieko niekam nesakydama, kur ?ia tos Igno Jablonskio vietos, kur ?ia gal?jo b?ti tie kasin?jimai, atradimai, kuriuos naktimis mokslininkas ??lapiu? tu?u ant lap? pats brai?ydavo, nurodydamas kuo tiksliausius matavimus. Tada d?l skubotumo tik perva?iavome Budri? gyvenviet?. Net nesustoj?. Nes diena netruko apniukti, pasidar? tamsiai pilka, lynojo…
Lyg vis? am?i? Motina
Budri? centre ?alia kelio, kur stovi didel? senovin? troba, kieme ant kalad?s ar kr?sliuko s?d?jo ir ramiai darbavosi stambios apimties moteris. Nuo jos skildo ideali ramyb? ir g?ris. Ji nepais? prad?jusio dulkti lietaus, ji toliau s?d?jo ir s?d?dama… na?iai skald? malkas. ?vie?iai perskelti ?akaliai tiesiog ?viet?. J? jau buvo didel? kr?va. Moteris buvo ?sp?dinga. Lyg did?ioji g?rio kupina motina. Lyg vis? am?i? ir visu ?ia esan?i? lauk?, piev?, keli?, takeli? ir mi?keli? motina. Ji ? niek? nekreip? d?mesio, tik vienodu ritmu skald? ir kr?von met? ?akalius. Atrodo, kad ir dabar j? regiu ir gird?iu ?? jos darb?. Ji t?s? nuo am?i? ?ia buvus? gyvenim?. ?iame kaime ?vairi? ?moni? gyvent? gyvenim? – ji nuo?ird?iai, ramiai t?s?. Ji kasdien? k?r? tikr? ugn?, kuri ?ild? mol?, o molis namus. K?r? tikr? ugn?, kuri kaitino katilus su viralu… Ji t?s? prigimtin? ir tuo ?vent? kaimo gyvenim?… Gal ji ir apie Ign? Jablonsk? k? nors ?inojo…
Tada taip maniau tada, kai beveik prie? dvide?imt met? per Kretingos rajono Budrius paskubomis buvau perve?ta.
Deja…
Dabar jau ?inau, kad veikiausiai ne?inojo. Dabar jau ?inau ir tos moters vard?. Bet tada i? to pirmo pasi?valgymo po Budrius ?i?sive?iau? tik visi?k? pilkum?. Ir t? ?sp?ding? moter? lyg garbing?j? pramot?.Ir t? auk?t? kupet? jos suskaldyt? balt? ?akali?. Ji vis s?di vaizduot?je lyg pati Ramyb? ir skaldo baltus ?akalius. Nam? ugnelei.
Nuklydimai ilgai nei?ai?k?jo…
Ne?iojaus mintyse Budrius, kurie netoli Kartenos, manydama, jog ?inau dabar Igno Jablonskio kaim?, i? kur talentingasis ?emai?i? mokslininkas par?j?s, kur gim?s, kuriuos su ?ventu atsargumu i?tyrin?j?s. Ne?iojausi Budrius savy ir visada ?inojau, kad reikia man juos atid?iau pamatyti, apvaik??ioti. Kad privalau tai padaryti. Juk nuo pat ankstyvo 1989-?j? pavasario ?nikau dom?tis ?emai?iais, ?emaitija. Ir Ign? Jablonsk? i? arti ma?iau, gird?jau. Telkiau ir kitus ?emai?ius savajai prigimtinei ?emei, prigimtinei kult?rai, kalbai, asmenyb?ms, ?vykiams pa?inti. Ka?kiek tai pavyko.
Ir ?tai at?jo 2021-?j? ruduo. Seniai jau esu pensinink?. Tapti pensininku i? prad?i? yra sunkiai apsiprantamas dalykas. Buvusi situacija ?n?ra laiko? staiga persiver?ia ? situacij? – ?O k? dabar veikti…? Kiek tik ?manoma, i??valgiau, i?vaik??iojau, i?fotografavau savo kra?to, savo gimtin?s netoli Tel?i? kaimus. Ra?iau. Dar stengiausi gauti adresus ir aplankyti ?mones ar j? artimuosius, kurie nuo?ird?iai pad?jo nelengvais vaikyst?s ir jaunyst?s metais. Visko u?tekdama, nor?jau pasakyti jiems nuo?ird? pad?kos ?od? u? j? gerus darbus, kurie dar? mane laimingesn?, tvirtesn?.
(Bus daugiau.)




Malonu kad autor? humanitare ir jau?iasi jos susir?pinimas ma?omis gyvenviet?mis.Laukiu t?siniu laukiu kas buvo tas basas berniukas i? vienos ?eimos .Bet nerimas kad u? trij? de?imtme?i? neliks toki? kaimeli? kaip Budriai ar Mi?u?iai arba kas dar baisiau tas vietas bus apgyvendin? slavai arba musulmonai
D?kingi esame
legendinei korespondentei-ra?ytojai
Janinai ZVONKUVIENEI
kad savo prisiminimais -dokumentais-straipsniais supa?indina mus.
Dar daug jaunatvi?kos energijos linkime!
Pagarbiai!
Martynas Virketis (buves Tel?i?kis)