Sudaryti prognozes ? ne pats geriausias u?si?mimas, nes jos da?niausiai nei?sipildo. Bet pam?ginkime paburti i? kavos tir??i?, ?ventai tik?dami, jog nauja finansin? na?ta nebus nuleista ant m?s? galv?. 2025 m. gegu?? Seime pristatytas socialdemokrat? inicijuotas mokestis, kaip ir buvo prognozuota, kelia daugiau klausim? nei atsakym?.
Vietoj ai?kios sistemos ? komunikacin?s klaidos, painiava, i?imtys ir i?lygos, kurios savivaldybes paver?ia atpirkimo o?iais, o gyventojus ver?ia nerimauti d?l nauj? finansini? na?t?. Ty?ia ar nety?ia, bet Lietuva paver?iama politini? min? lauku prie? 2027 met? vietos savivaldos rinkimus.
Ne kart? buvo ra?yta, kad socialdemokrat? si?lomas NT mokestis (NTM) bus chaoti?kas ir sunkiai ?gyvendinamas. Taip ir nutiko. ? klausim?, kam jis apskritai reikalingas, ? niekas negali atsakyti, netgi visk? ?inantis Remigijus ?emaitaitis. Savivaldyb?s, sprend?iant i? Lietuvos savivaldybi? asociacijos (LSA) padrikos reakcijos, kaip ir paprasti nekilnojamojo turto tur?tojai, naujo mokes?io tikrai nelaukia.
Finans? ministras ?ad?ius, pristatydamas pataisyt? projekt? Seime, pabr???, kad savivaldyb?s tur?s teis? nustatyti neapmokestinamas ?grindis? (nuo 10 000 Eur ar daugiau) ir konkre?ius mokes?io procentus pirmajam turtui. Ta?iau ?is sprendimas slepia sp?stus: savivaldyb?s, kurios bandys apsaugoti savo gyventojus, nustatydamos auk?tesnes neapmokestinamas ribas, negaus valstyb?s kompensacijos u? nesurinktus mokes?ius. Pavyzd?iui, jei X savivaldyb? nuspr?st? pakelti neapmokestinam? rib? iki 50 000 Eur ir d?l to nesurinkt? planuot? 350 000 Eur, finans? ministerija ?ios sumos nepadengs. Tai rei?kia, kad savivaldyb?s, gindamos savo gyventojus ar bijodamos j? reakcijos prie? rinkimus, tur?s pa?ios padengti mokestin? ?al?, o tai suma?ins j? galimybes investuoti ? vie??j? g?r? ? kelius, mokyklas ar kit? infrastrukt?r?.
Mokestis, kuris bus taikomas nuo 2026 m. ir mokamas 2027 m. prad?ioje, sutampa su savivaldos rinkimais. Tai dar labiau komplikuoja situacij?, nes gyventojai, nepatenkinti naujomis finansin?mis prievol?mis, grei?iausiai savo pykt? nukreips ? tiesiogiai renkamus merus bei savivaldybes, o ne ? centrin? vald?i?.
Dar viena kontroversi?ka mokes?io dalis ? antrasis turtas, kuris apmokestinamas nuo 50 000 Eur, o surinktos l??os skiriamos gynybai. ?i nuostata palankesn? turtingesniems gyventojams, turintiems kelis NT objektus. Jie gal?s pasirinkti, kuris b?stas bus apmokestinamas ma?esniu tarifu, o persiregistruoti ? kit? turt? d?l ma?esnio mokes?io nebus joki? kli??i?. Tuo tarpu paprasti gyventojai, turintys tik vien? vienintel? pastog?, netur?s toki? galimybi? ir mok?s mokest? u? savo sunkiai u?dirbt? turt?, net jei jis ? kuklus. Tai kelia klausim? d?l mokes?io socialinio teisingumo.
Pam?ginkime prognozes pailiustruoti pavyzd?iais. Kretingos rajonas, kaip ir daugelis kit? vidutinio dyd?io savivaldybi?, susidurs su ta pa?ia dilema: ar nustatyti auk?tesnes neapmokestinamas ?grindis?, kad apsaugot? gyventojus, ar laikytis Finans? ministerijos rekomendacij?, siekiant i?vengti biud?eto nuostoli?. Kretingos rajone NT vert?s yra santykinai ?emos, palyginti su didmies?iais ar kurortais. Pavyzd?iui, vidutin? gyvenamojo b?sto kaina Kretingos mieste svyruoja apie 1 200?1 500 Eur u? kvadratin? metr?, o kaimi?kose vietov?se ? dar ma?esn?. Atsi?velgiant ? galim? NT ver?i? indeksavim? (pvz., 5?10 % per metus d?l infliacijos ar rinkos poky?i?), daugelio gyventoj? b?st? vert? gali vir?yti numatyt? 10 000 Eur rib?, tod?l mokestis palies net ir labai nepasiturin?ius gyventojus.
Kretingos savivaldyb? grei?iausiai bandys ie?koti kompromiso ? nustatyti neapmokestinam? rib? apie 20 000?30 000 Eur, kad apsaugot? bent dal? sunkiai besiver?ian?i? gyventoj?. Ta?iau tai reik? ma?esnes biud?eto pajamas, kurios gal?t? b?ti skirtos, pavyzd?iui, ?vietimui ar keli? remontui. Be to, gyventojai gali imtis veiksm?, kad suma?int? savo turto vert? ? pavyzd?iui, nebaigs statyb? ar m?gins perra?yti turt? kitiems ?eimos nariams, pavyzd?iui, pilname?iams vaikams. Tai dar labiau suma?ins savivaldyb?s galimybes surinkti planuojamas pajamas.
Palanga ? kita medalio pus?. Kurortinis miestas susidurs su unikaliais i???kiais. ?ia NT vert?s yra vienos auk??iausi? ?alyje ? butai centre ar prie j?ros kainuoja nuo 2 500 iki 4 000 Eur u? kvadratin? metr?, o prabang?s namai ? dar daugiau. D?l galimo NT ver?i? indeksavimo ?ios kainos gali dar labiau i?augti. Palangos savivaldyb?, kurioje nema?? dal? NT sudaro antrieji b?stai (vasarnamiai, butai nuomai), grei?iausiai bus linkusi nustatyti auk?tesnius mokes?io tarifus antrajam turtui, nes tai leis surinkti daugiau l??? gynybai, kaip numatyta ?statyme. Poilsiautojams dar labiau i?augusios kainos gali tapti paskata rinktis atostogas ne Lietuvoje, o Ispanijoje ar Turkijoje.
Ta?iau pirmojo b?sto apmokestinimas kels problem? vietiniams gyventojams, ypa? tiems, kurie gyvena kukliuose daugiabu?iuose (pavyzd?iui, sovietme?iu statytame BAM?o rajone, prie liuteron? ba?ny?ios), bet d?l auk?t? NT kain? j? turtas formaliai vir?ys neapmokestinam? rib?. Palangos savivaldyb? gali pasirinkti auk?tesn? neapmokestinam? rib? (pvz., 30 000?40 000 Eur), kad apsaugot? vietinius, ta?iau tai suma?ins biud?eto pajamas, kurios b?tinos nepigiai kainuojan?iai kurorto infrastrukt?rai i?laikyti, ypa? sezono metu. Be to, turtingieji, turintys kelis NT objektus Palangoje, grei?iausiai pasinaudos galimybe persiregistruoti turt?, prad?s ir nebaigs remont?, kad suma?int? mokes?ius, o tai dar labiau komplikuos savivaldyb?s finansin? situacij?.
Skuodo rajonas, kuriame dominuoja ?em?s ?kis, susidurs su kitokiais i???kiais. ?ia NT vert?s ? vienos ?emiausi? ?alyje: kaimi?kose vietov?se gyvenamieji namai da?nai kainuoja 500?800 Eur u? kvadratin? metr?. Ta?iau ?em?s ?kio paskirties ?em?s vert?, ypa? po galimo indeksavimo, gali reik?mingai i?augti ? ypa? jei bus ?vertinta jos potenciali komercin? vert?. Skuodo savivaldyb? grei?iausiai bus itin atsargi nustatydama mokes?io tarifus, nes dauguma gyventoj? yra ?emdirbiai ar smulk?s ?kininkai, kuriems bet koks papildomas mokestis gali tapti didele finansine na?ta.
Skuodo savivaldyb? gali pasirinkti maksimaliai auk?t? neapmokestinam? rib? (pvz., 50 000 Eur), kad apsaugot? savo gyventojus, ta?iau tai reik?, kad ji negaus valstyb?s paramos u? nesurinktus mokes?ius. Alternatyva ? nustatyti minimali? rib? ir bandyti surinkti mokes?ius i? vis?, ta?iau tai sukelt? gyventoj? pasipiktinim? ir galimai paskatint? mokes?i? vengim?. Pavyzd?iui, ?kininkai gali dalinti savo turt? vaikams ar perra?yti j? kaip ?em?s ?kio paskirties turt?, kuris galimai pateks ? i?imtis. Tai dar labiau suma?ins savivaldyb?s pajamas, o kartu ? ir galimybes investuoti ? vie??j? g?r?.
Kuo toliau ? mi?k?, tuo daugiau med?i?… ir malk?. Naujas NT mokestis kelia pagr?st? gyventoj? nepasitenkinim?. Vald?ia negali ty?iotis i? savo pilie?i?, o pastarieji neprivalo tyl?ti, kai i? j? ty?iojamasi. Visuomenininkas R. ?imaitis kvie?ia gyventojus ? miting? prie Seimo bir?elio 10 d., kuriame bus protestuojama prie? ?? mokest?. Juolab kad naujas NT mokestis, u?uot tap?s ai?kiu ir teisingu gynybos finansavimo ?altiniu, virsta painiava, kuri suprie?ina gyventojus ir savivaldybes.
?A?i??, valdantieji, u? mokest?, kuris skaldo, o ne vienija.

100% Likes
0% Dislikes
One thought on “Kaip gali pasielgti Kretingos, Palangos ir Skuodo savivaldyb?s, pri?mus nauj?j? NT mokest??”
  1. Estijos tanket?-1 milijonas, naus?dos-14 milijon?. Kas?i?nas pasira?? kontrakt? pirkti 27 vnt. ?Boxer? u? 370 mln. Eur?. Vieno kaina ? 14 mln. Eur . ? Kra?to apsaugos ministerijos tinklapis. 2016 m. u? 390 mln. nupirko 88 vnt. 1 Vnt- 4 mln. Dabar pirks Trigubai brangiau!!! 200 milijon? brangiau!!

Comments are closed.

TAIP PAT SKAITYKITE

Accessibility