?emai?i? vyskupui Motiejui Valan?iui ? 220 met?

2021 m. vasario 28 d. sukako 220 met?, kai ma?ame Nasr?n? kaimelyje, tuome?iame Salant? vals?iuje (dabar ? Kretingos rajonas) gim? viena svarbiausi? XIX a. Lietuvos religinio, kult?rinio, visuomeninio ir politinio gyvenimo asmenybi? ? vyskupas Motiejus Valan?ius.

**M. Valan?iaus gimimo jubiliejui skirta konferencija karantino metu vyko ?tai taip. Kretingos rajono M. Valan?iaus bibliotekos nuotr.**

Pad?jo pamatus moderniai lietuvi? tautai
?i asmenyb? neabejotinai ?inoma kone kiekvienam lietuviui ir yra svarbi ne tik Kretingos kra?tui, ?emaitijai, ta?iau visai Lietuvai. Istorin?je atmintyje Valan?ius vis? pirma ? blaivyb?s s?j?d?io Lietuvoje pradininkas ir puosel?tojas, vyskupas, knygne?yst?s organizatorius, ra?ytojas. Bet da?nai ne?inome tikrojo jo ?takos masto ir reik?m?s tuometin?s lietuvi? tautos raidai. Pasak profesoriaus istoriko Pauliaus Suba?iaus, Motiejus Valan?ius kelet? XIX a. de?imtme?i? buvo fakti?kasis Lietuvos vadovas, geb?j?s sukoncentruoti dvasines, politines, ekonomines tautos galias. Tai asmuo, pad?j?s pagrindus moderniai lietuvi? tautai.
Vyskupo M. Valan?iaus vardo Kretingos rajono savivaldyb?s vie?oji biblioteka vasario 26 d. kviet? atrasti nauj?, ?domi? ??valg? apie vyskupo M. Valan?iaus k?rybin? palikim?, ?tak? Lietuvos socialiniam, visuomeniniam, dvasiniam gyvenimui, XIX a. lietuvi? b?v?, istorin? aplink?, kuri tur?jo ?takos tam tikriems M. Valan?iaus sprendimams ir darbams. T?dien kretingi?ki? iniciatyva vyko tiesiogin? konferencijos ?Vyskupui Motiejui Valan?iui ? 220? transliacija, kuri? buvo galima steb?ti bibliotekos Youtube ir Facebook puslapiuose.

M. Valan?i? pa?adino S. Daukantas
Renginiu buvo siekiama pa?ym?ti ne tik prasming? sukakt?, bet ?vairiais reik?mingais aspektais ap?velgti Motiejaus Valan?iaus reik?ming? palikim? dabarties ir ateities kartoms. Konferencijos metu Klaip?dos universiteto profesor? Roma Bon?kut? skait? prane?im? ?Simono Daukanto poveikis Motiejaus Valan?iaus k?rybai? ir, ap?velgdama abiej? istorini? asmenybi? k?rybos bruo?us, pateik? ??valgas, kokios ?takos S. Daukantas tur?jo bendraam?ininko Motiejaus Valan?iaus k?rybai, kaip i?judino j? kaip k?r?j?.
Pasak prane??jos, abu vyrai buvo k?r?jai i? pa?aukimo, ta?iau vienas ? labiau mokslininko tipo, kitas ? menininko. Simonui Daukantui k?ryba buvo gyvenimo b?das, egzistencijos forma, tai naujos kartos k?r?jas, aptik?s k?rybin?s laisv?s pamatus. M. Valan?ius palaipsniui persi?m? pirmtako id?jomis, rai?ka, leksika, mok?si ritminio sakinio, intonacijos.
Tiesa, apibendrindama R. Bon?kut? pabr???, kad pa?inties prad?ioje S. Daukantas pa?adino M. Valan?i? ir ?tikino, kad jis gali kur kas daugiau padaryti, o v?lesniu laikotarpiu Varniuose jau juntama ir paties M. Valan?iaus ?taka, ypa? tada, kai jis S. Daukant? paskatino istorij? ?emaiti?k? perra?yti paprastesne, tautai priimtinesne kalba. R. Bon?kut? kviet? ir toliau gilintis ? senuosius klasikus, remtis j? pavyzd?iu, tod?l, kad visa, kas gera ? niekada nesensta.

**Manoma, kad Motiejus Valan?ius ?? giesmyn? skyr? sesers vaikams. Au?rin?s Sinu?ait?s nuotr.**

Unikalus eksponatas ? giesmynas
Beje, prof. Roma Bon?kut? dar visi?kai neseniai identifikavo Vilniaus universiteto bibliotekos Rankra??i? skyriuje saugomo iliustruoto rankra?tinio giesmyno autori?, t. y. ? vyskup? M. Valan?i?. ?io giesmyno faksimili? parod?, parengt? ?emai?i? vyskupyst?s muziejaus, pasibaigus karantinui, bus galima aplankyti ir panagrin?ti Kretingos bibliotekos Parod? erdv?je.
?emai?i? vyskupyst?s muziejaus ved?jas, menotyrininkas Antanas Ivinskis pakviet? diskusijai apie Valan?i? ne tik kaip tautos blaivintoj?, ger? politik?, organizatori?, bet pa?inti ?Vyskup? M. Valan?i? kaip kilnios ?mogaus dvasios ugdytoj??, nes tai ir buvusi pagrindin? jo gyvenimi?koji rol?. M. Valan?ius kaip vyskupas aktyviai keliavo po dekanatus ir parapijas, kuri? buvo daugiau nei 200: tai buvo ne?sivaizduojami atstumai ir apimtys tame laikmetyje. Buvo ne?prasta, kad net paprasti ?mon?s gal?jo sutikti vyskup?, tok? liaudi?k?, paprast?, sav?, t?vi?k?. Tokiu savo pasirinkimu jis geb?jo su tikin?iaisiais u?megzti jautr?, tvirt? dvasin? dialog?.
Taip pat konferencijoje kalb?ta apie tapatyb?s perspektyv? kaip besikei?ian?ios visuomen?s atsak?. Kokia gi buvo visuomenin?, politin?, religin? pad?tis XIX a. ir koks vaidmuo istorijos kontekste teko Motiejui Valan?iui, buvo klausiama Klaip?dos universiteto doc. dr. Vacio Vaivados. Jis patikino, jog jam kaip mokslininkui su XIX am?iumi labiau susidurti teko, vykdant XIX a. ba?nytinio paveldo skaitmeninim?. Tai suteikia galimyb? ?iek tiek kitaip pa?velgti ? dokumentus ir bandyti sud?lioti tam tikr? to laikme?io eskiz?.

**Tik visai neseniai buvo i?siai?kinta, kad ?is ra?tas ir pie?iniai – Motiejaus Valan?iaus. Au?rin?s Sinu?ait?s nuotr.**

I?skyr? laikotarpius
Kalb?damas apie M. Valan?iaus gyvenimo istorin? kontekst?, V. Vaivada i?skyr? 2 laikotarpius ? XIX a. p. p. ir laikotarp? nuo 7 de?imt. vidurio (po sukilimo). Apimdamas ?iuos laikus, V. Vaivada ap?velg?, koks vaidmuo teko M. Valan?iui, kuriant ir ?teisinant parapines mokykl?les, ie?kant galimybi?, kaip spausdinti spaud? lotyni?kais ra?menimis, ie?kant sprendim?, telkiant intelektualus. Taip pat ap?velgta M. Valan?iaus pozicija 1863 met? sukilimo klausimais, spaudos draudimo metais, kuriam vyskupas prie?inosi. V. Vaivada primin?, jog spaudos platinimo tira?ai buvo galingi, pvz. vien Kretingoje vienu metu buvo sulaikyta vir? 1000 egz., Garg?duose ? 200 egz. leidini?. ?tai koks galingas tinklas buvo kuriamas ir veik? m?s? kra?te.
Tikimasi, jog dar ?? pavasar? Kretingos rajono savivaldyb?s M. Valan?iaus vie?osios bibliotekos lankytojai gal?s aplankyti visas ?iai progai parengtas parodas: jau min?ta ?emai?i? vyskupyst?s muziejaus faksimili? paroda ?U?mir?tasis Motiejaus Valan?iaus giesmynas?, eksponuojamas bibliotekos Parod? erdv?je, Akmen?s istorijos muziejaus kolekcijos ?Medalik?li?? paroda, kurios eksponatai dar mena XIX am?i?, Bibliotekos I auk?to vitrinose bei jau ?iuo metu i? lauko pus?s matoma dailinink?s Jurgitos Eid?jien?s tekstil?s plakat? paroda ?Vyskupo Motiejaus Valan?iaus blaivyst?s s?j?dis?.