Dar vienas valdan?i?j? pa?adas ? stabdyti ?moni? ki?eni? kraustym? ? subliu?ko kaip muilo burbulas. Konservatori? Vyriausyb?s sukurpta id?ja statyti v?jo j?gaini? parkus Baltijos j?roje, prie Palangos, neatlikus ka?t? ir naudos analiz?s, stumiasi ? priek? net ir valdant socialdemokrat? daugumai. Ar Seime pasikeitus politinei spalvai Lietuvoje kas nors kei?iasi? Nieko! Tai rodo, kad ?gilumin? valstyb?? i? ties? egzistuoja ir tai n?ra tik i?prot?jusi? s?mokslo teorij? vaizduot?s vaisius.
?Nemuno au?ros? partija, vadovaujama Remigijaus ?emaitai?io, savo 2024 m. Seimo rinkim? programoje k?l? id?j? delistinguoti ?Ignitis grup?s? akcijas, t. y. i?pirkti priva?i? investuotoj? turimas akcijas ir gr??inti bendrov? ? visi?k? valstyb?s kontrol?. ?i id?ja buvo motyvuojama siekiu sustiprinti valstyb?s kontrol? strategin?je energetikos ?mon?je, kuri valdo svarbius objektus, tokius kaip ?Ignitis Renewables?, Vilniaus ir Kauno kogeneracines j?gaines, ?Energijos skirstymo operatori?? (ESO) ir kitus. Partija teig?, kad tai ? prioritetas, siekiant u?tikrinti nacionalinius interesus ir galimai suma?inti elektros kainas.
Kas apie tai ?iandien kalba? Niekas. Visus u?hipnotizavo premjero Gintauto Palucko politin?s dres?ros ?g?d?iai ir ?od?iai, pana?iai kaip toje 1001 nakties pasakoje: ?Bagdade viskas ramu?, es? akcij? i?pirkimas kainuot? ?imtus milijon? eur? (ekonomisto Mariaus Dubnikovo vertinimu ? per 450 mln. eur?), o tai neatne?t? reik?mingos naudos, ypa? kai ?iuo metu prioritetas ? gynybos ir kiti finansiniai poreikiai. Delistingavimas es? gal?t? suma?inti Baltijos akcij? bir?os kapitalizacij? ir investuotoj? pasitik?jim?. Tai kam per rinkimus ?ad?ti tai, ko padaryti ne?manoma?
Subliu?ko ir kita id?ja ? stabdyti j?rinio v?jo park? statyb? Baltijos j?roje arba leisti j?ros j?gain?ms veikti rinkos s?lygomis, be joki? subsidij? i? mokes?i? mok?toj? ki?eni?. Kol visa Lietuva baiminosi mokes?i? reformos, gegu??s 15 d. Seimas patvirtino atnaujintas antrojo 700 MW j?rinio v?jo j?gaini? parko konkurso s?lygas. Taip buvo ?engta link konservatori? ministro Dainiaus Kreivio svajon?s ? iki 2030 m. ?rengti du 1,4 GW galios v?jo parkus Baltijos j?roje, o iki 2050 m. pasiekti 4,5 GW. Sprendimas priimtas buldozeriu, nors sulauk? daug kritikos d?l ka?t? ir skaidrumo. Ar ?is projektas i? ties? naudingas Lietuvos vartotojams, ar tai tik dar vienas valdan?i?j? pa?adas, kuris gali brangiai kainuoti? ? ?? klausim? neatsakyta.
Kaip ir tik?tasi, naujosios konkurso s?lygos, patvirtintos po intensyvi? diskusij? Seime, siek? i?spr?sti ankstesnio, 2024 m. sustabdyto konkurso tr?kumus. T?kart aukcionas ?lugo d?l per ma?o dalyvi? skai?iaus ? jame dalyvavo tik ?Ignitis Renewables? ? ir kritikos d?l per dideli? valstyb?s ?sipareigojim?. 2025 m. nutarime ?tvirtinta, kad aukcione privalo dalyvauti bent du vystytojai, taip u?tikrinant konkurencij? ir atitikt? Europos Komisijos (EK) valstyb?s pagalbos nuostatoms. Be to, panaikinta j?rinio v?jo elektros persiuntimo pirmenyb? prie? sausumos v?jo ar saul?s j?gaines, sudarant vienodas s?lygas visiems atsinaujinan?ios energijos ?altiniams.
Svarb?s poky?iai paliet? ir finansinius aspektus. Elektros pardavimo kainos indeksavimo laikotarpis sutrumpintas nuo 23 iki 8 met?, o tai, pasak energetikos ministro ?ygimanto Vai?i?no, suma?ins paramos ka?tus apie 500 mln. eur?. Ta?iau niekas taip ir neatsak? ? klausim? ? kam apskritai reikalingi tie paramos ka?tai? Registracijos laikotarpis dalyviams sutrumpintas nuo 120 iki 90 dien?, o projekto ka?tai bus i? dalies kompensuojami rangovo pelno mokes?iu, ma?inant priklausomyb? nuo vie?uosius interesus atitinkan?i? paslaug? (VIAP) kainos dedamosios. Planuojama, kad naujasis aukcionas bus paskelbtas bir?el?, registracija vyks iki rugs?jo, o sutartis su investuotoju bus pasira?yta gruod? ? po grie?tos Nacionalinio saugumo komisijos patikros.
Antrojo parko pl?trai numatyta iki 193 mln. eur? valstyb?s paramos per 15 met? pagal EK patvirtint? ?Contract for Difference? (CfD) schem?. Elektros kaina svyruos tarp 75 ir 125 Eur/MWh, o pl?totojas, priklausomai nuo rinkos kain?, arba gaus kompensacij?, arba gr??ins pervir?? valstybei. Palyginti su 2024 m. konkursu, paramos suma ne?ymiai suma??jo (nuo 198 mln. iki 193 mln. eur?) ? prakti?kai ?kapeikos?. Ta?iau kain? intervalas padidintas, atsi?velgiant ? infliacij? ir brangstan?i? ?rang?. Pl?totojas taip pat prival?s padengti perdavimo tinklo pl?tros i?laidas ir sumok?ti ne ma?esn? kaip 5 mln. eur? vystymo mokest?.
Opozicija kraipo galvas ? kod?l Lietuva taip rizikuoja? Susidaro ?sp?dis, kad sprendimai priimami ne Lietuvoje, o ka?kur Briuselyje ar Strasb?re, nes pilie?i? l?kes?iai d?l skaidrumo ir saugumo ?ioje srityje liko nei?pildyti.
J?rinio v?jo park? pl?tra Baltijos j?roje, ypa? karo Ukrainoje ir ?tampos regione kontekste, kelia klausim? d?l saugumo ir ekonomini? rizik?. ?vedai d?l saugumo sumetim? atsisak? j?rinio v?jo park?.
Ta?iau Lietuva mato kelet? esmini? prie?as?i? t?sti ?? projekt?. Pirmasis ir antrasis v?jo parkai kartu gal?t? patenkinti apie 50 % Lietuvos elektros poreikio, suma?indami priklausomyb? nuo importo, ypa? i? geopoliti?kai nestabili? ?ali?. Tai itin svarbu, kai Rusijos karin? veikla Baltijos j?roje kelia gr?sm? regiono stabilumui.
Lietuva yra ?sipareigojusi pasiekti 32 % atsinaujinan?ios energijos dal? iki 2030 m. ir klimatui neutral? status? iki 2050 m. J?riniai v?jo parkai, d?l stipresni? v?j? generuojantys daugiau energijos, yra efektyvus b?das ?iems tikslams ?gyvendinti. Atsisakius projekto, Lietuva rizikuoja prarasti ES finansavim?.
Nepaisant pie?iamos naudos, projektas susiduria su rimtomis rizikomis, ? kurias, regis, s?moningai u?merkiamos akys. Karas Ukrainoje ir Rusijos veiksmai Baltijos j?roje kelia gr?sm? j?gaini? ir kabeli? saugumui. Ekonomin?s rizikos ? tokios kaip didel?s investicijos (1,5?2 mlrd. eur?) ar tiekimo grandini? trikd?iai ? ?velninamos per CfD schem?, kuri dal? finansin?s na?tos perkelia. Kur dar Ispanijos ir Portugalijos elektros kriz?, i? kurios nebuvo pasimokyta?
Seimo nutarimas, nors ir patobulintas, vis tiek susidurs su rimta kritika. Opozicija ir Seimo Audito komitetas pabr??ia, kad ka?t? ir naudos analiz?s tr?kumai toliau kelia abejoni? d?l projekto skaidrumo. Ar socialdemokrat? dauguma Seime i? esm?s kei?ia situacij?, palyginti su buvusia konservatori? Vyriausybe? Kritikai teigia, kad esmini? poky?i? n?ra ? projektas stumiamas ? priek? nepaisant paminam? po kojomis rink?j? interes?.
?vertinus visas aplinkybes ir ?buldozerio princip?? priimant sprendimus Seime, pana?u, kad tai ? ?gilumin?s valstyb?s? projektas. Kai kurie knyg? autoriai (Valdas Vasiliauskas) tai vadina ?enertgetik? mafija?. Ar Lietuva sugeb?s paversti ?? projekt? s?km?s istorija, parodys laikas ? pirmieji rezultatai tikimasi pasirodys 2033 m., kai parkas tur?t? prad?ti veikti. Ta?iau sveika nuojauta ir intuicija ku?da, kad to nebus, o visi ta?kai ant ?i? dar n?ra sud?ti.

50% Likes
50% Dislikes
2 thoughts on “Pa?adai rink?jams i?tirpo kartu su pavasarini? ?aln? ?erk?nu”
  1. Estijos tanket?-1 milijonas, naus?dos-14 milijon?. Kas?i?nas pasira?? kontrakt? pirkti 27 vnt. ?Boxer? u? 370 mln. Eur?. Vieno kaina ? 14 mln. Eur . ? Kra?to apsaugos ministerijos tinklapis. 2016 m. u? 390 mln. nupirko 88 vnt. 1 Vnt- 4 mln. Dabar pirks Trigubai brangiau!!! 200 milijon? brangiau!!! AR TOS 30 TANKE?I? APGINS LIETUV?

  2. Naus?da, esi 6 metai vald?ioje, k? gero padarei? MUS TERORIZUOJI 6%, 15 MILIJARD? NORI ATIMTI. 600 t?kstan?i? ?moni? yra skurstan?i?. Kokios mokamos pensijos ?mon?ms- 50% Europos lygio. SODROJE GULI 3,5 MILIJARDO PAVOGT? PENSIJ?.

Comments are closed.

TAIP PAT SKAITYKITE

Accessibility