K? mums bruka ?vietimo sistema: gyvenimo ?g?d?ius ar pakeist? lyties s?vok??

Rugs?jis prasid?jo ne tik su mokslo metais, bet ir su t?veli? nerimu d?l eilin? kart? kei?iamos ir ?tobulinamos? ?vietimo sistemos. Daugelio dalyk? mokym? programos buvo pakeistos, ta?iau nesp?ta i?leisti nauj? vadov?li?… Pavyzd?iui, a?tuntokai fizik? ir chemij? mokosi i? sen? vadov?li?, bet pagal nauj? program?: anot mokytoj?, ?okin?jama nuo temos prie temos, be jokio nuoseklumo. Ir tai tik vienas kuklus pavyzdys. Kiekviena mama ar t?tis, net neabejoju, j? gal?t? pateikti daug ir kur kas ?vairesni?.
Ir tame fone, kai mokosi ka?kaip labai naujai, bet i? sen? vadov?li?, buvo prane?ta apie naujos programos, pavadintos ?Gyvenimo ?g?d?i?? programa, start?. Bandydami u?li?liuoti t?veli? budrum? ?vietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai bei jiems advokataujantys ekspertai per visus kanalus gra?iai ?iulb?jo apie ?mogaus saug?, smurto ir paty?i? prevencij?, higienos ?g?d?i? ugdym?… Tarp vis? ?i? tem? velniukas buvo pasl?ptas detal?je ? lyti?kumo ugdyme. Tarp ?io dalyko k?r?j? ir konsultant? galima aptikti ir prie?taringai vertinam? ?staig? ??vairov?s ir edukacijos namai?. ?i ?staiga pagars?jusi savo rengta vulv? ir peni? pie?ini? paroda bei lyti?kumo pamok? organizavimu ?vairiose mokyklose, stovyklose. Bene garsiausiai nuskamb?j?s atvejis ? j? vesta pamoka Baisogaloje, kai vaikai tur?jo ?aisti ?art?jimo ?aidimus? bei ai?kintis jiems nepriimtinas s?vokas.
Analizuojant naujojo dalyko program? t?vams kilo vis daugiau klausim? ir nerimo. Internete ?m? plisti metodin?s med?iagos mokytojams detal?s, kur pasakojama apie oralin? seks? ir barjerines apsaugos priemones. Tikriausiai mokytojams tokia med?iaga pateikiama ne j? pa?i? tobulinimuisi, o tikimasi, kad ?ie tai d?stys vaikams?
Kilus nepasitenkinimo bangai, ministerija ?m?si plauti savo mundur?, surengdama vie??j? nuotolin? konsultacij?. Ta?iau ir jos metu klausim? buvo pateikta daugiau negu atsakym?. Buvo bandoma atsakomyb? permesti mokytojams ? neva jie patys gali rinktis, k? ir kaip d?styti. Arba gali pasiklausti bendruomen?s t.y. moksleivi? nuomon?s. Ir nors buvo akcentuota, kad pati programos esm? parengti vaik? sveikam, laimingam ir s?kmingam gyvenimui, lyg tarp kitko buvo pamin?ta, kad vaikai tik gimsta dviej? ly?i?, bet jiems augant gali paai?k?ti j? tikroji socialin? lytis, kuri? jie neb?tinai nor?s atskleisti! Taigi, kuo toliau ? mi?k?, tuo daugiau med?i?. Pasirodo, ?mogui augant gali kisti ne tik jo po?i?ris, bet ir jo lytis!
Mojuodami v?liava, kad gyvenimo ?g?d?i? pamokas nusi?i?r?jo i? skandinav? ministerijos klerkai tik mik?ioja paklausti, o kaip su kaimynais, pavyzd?iui, lenkais? Mik?ioja, nes puikiai ?ino, kad Lenkijoje toki? program? nei su ?iburiu nerasi! Nes lenkams ai?ki ir lyties samprata ir pamatini? ?eimos vertybi? svarba.
Nors, kaip ?inote, valdantiems politikams nesiseka Seime prastumti vienaly?i? santuok? bei Stambulo konvencijos, ta?iau jie ?sigudrino Seim? apskritai apeiti ? mat pagrindines jiems aktualias nuostatas jie kei?ia Vyriausyb?s lygmenyje (ministr? ?sakymais ar Vyriausyb?s nutarimais). Tod?l teisininkai rimtai teiraujasi, kokio teis?s akto pagrindu sukurta ?i gyvenimo ?g?d?i? programa? Ar ji pilnai i?diskutuota su t?v? atstovais? Ar gautas visuomen?s pritarimas ir sutikimas tokiam skubotam prie?taringos programos st?mimui ? ugdymo ?staigas? Juo labiau, kad pati ministerija pripa??sta, kad gyvenimo ?g?d?iai bus d?stomi ir pradini? klasi? mokiniams, tik integruoti ? jau egzistuojan?ias pamokas (t.y. nepastebimai).
Nejaugi tikrai Lietuvos ?vietimo sistemoje nebuvo daugiau tr?kum?, o tik poreikis i?ai?kinti apie ?vairius lytinius santykius bei socialines lytis? Gal vis d?lto svarbiau b?t? i?leisti tuos nei?leistus vadov?lius ir u?tikrinti skland? ugdymo proces?. Gal reikt? apskritai pagaliau ?vertinti, ar tikrai m?s? ugdymo programose lik? tai, kas reikalinga jaunajam lietuviui? Ar ten pakankamai m?s? literat?ros klasik?, ar vaikai mokomi ra?yti ra?inius, skland?iai lietuvi?kai d?styti mintis? Ar kiti dalykai d?stomi pilnaverti?kai ir ?domiai, ugdant moksleivi? kritin? m?stym?, atskleid?iant po?i?ri? ?vairov?? Ar pagaliau baig?s mokykl? ?mogus ?ino, kaip veikia vietos savivaldos ar nacionalin? politin? sistema, kokius mokes?ius moka Lietuvos pilie?iai, kaip sudaromas nacionalinis ir savivaldybi? biud?etas? Jei b?t? d?stomi tokie dalykai, tikriausiai niekas neprie?taraut?, kad tai gyvenimo ?g?d?iai. Niekas neprie?taraut?, jei vaikai b?t? mokomi ir buitini? dalyk?, pagelb?ti suaugusiems su ?vairiais darbais, ta?iau ?iuo metu jie mokyklose renka tik para?us u? vadinam?sias ?socialines valandas?, kurios neretai yra tu??ias laiko ?vaistymas ir veiklos imitacija.
Manau, kad ministerija gerokai pra?ov? manydama, kad ?eimos pa?ios negali pasir?pinti savo vaik? aukl?jimu. Demonstruojamas nepasitik?jimas t?vais (kai net u?trenkiamos mokykl? durys) augina visuomen?s nerim? ir prie?i?kum? visai ugdymo sistemai.
Vitalija Jankauskait?-Mil?iuvien?, t?v? jud?jimo ?Basos mamos? lyder?.