Planuodami art?jan?i? dvej? met? veiklos strategij?, politikai susid?r? su nerim? kelian?iu faktu: rajone – 900 kilometr? melioracijos griovi?, vir? t?kstan?io kanal? ?io?i?, daugyb? drena?o rinktuv?, o dar ? keliolika hidrotechnini? statini?, ta?iau viso to did?iulio ?kio b?kl? kasmet blog?ja.
Savivaldyb?s tarybos komitetams svarstant 2025-2027 met? strateginio veiklos plano projekt?, kai kuriems tarybos nariams kilo klausimas d?l rajono teritorijoje esan?i? melioracijos ?rengini? b?kl?s ir gaunam? l??? j? prie?i?rai ir remontui. Antradien? Finans? ir inovacij? komiteto nariams savivaldyb?s administracijos ?em?s ?kio skyriaus ved?ja ?aneta Seni?nien? pristat? pagrindinius skai?ius ir faktus. Kasmet rajonas gauna i? vyriausyb?s ma?daug 200 t?kst. eur? viso melioracijos ?kio prie?i?rai vykdyti. Prie? kelerius metus buvo bene vienintelis kartas, kai suma did?jo iki 250 t?kstan?i?, o pastovesnis l??? kiekis vis tik sukasi apie 200 t?kstan?i?. Pasak ?em?s ?kio skyriaus ved?jos, did?iausia problema yra melioracijos grioviai ir j? ?iotys: griovi? ilgis siekia net 900 km, jie ir j? ?iotys labiausiai u?sikem?a ir reikalauja nuolatin?s prie?i?ros.
Melioracijos ?rengini? prie?i?rai skiriami 200 t?kst. eur? tik padeda ?gesinti gaisrus?. L??? panaudojimo tvarka numato, kad i? gaunamos sumos tik iki 60 t?kst. Eur galima naudoti avaring? viet? tvarkymui, o tikriems melioracijos darbams realiai lieka ne daugiau 150 t?kstan?i?. Nusisteb?jimo nekelia faktas, kad per metus i?valoma tik apie 10 km griovi?, o tai ? tik vienas procentas j? bendro ilgio.
?Pinig? tikrai tr?ksta, dar svarbu pabr??ti, kad mes r?pinam?s tik valstybei priklausan?iu turtu. Pernai i?valyta 10,3 kilometro griovi?, drena?o rinktuv? ? 2,6 kilometr?, pakeista 130 ?io?i?, o j? yra vir t?kstan?io, dar 1100 pralaid?, nu?ienauta 6 hektarai kr?m??, – kalb?jo ?. Seni?nien?.
Tarybos nariams ji pasakojo, kad dom?josi, kaip melioracijos reikalus sprend?ia kitos savivaldyb?s. Pasak ved?jos, pana?i situacija kartojasi daug kur, originalesn? sprendim? neseniai rado Kauno rajono savivaldyb?, melioracijai tvarkyti skirdama dal? ?em?s mokes?io. O paprastai daug kur apeliuojama ? priva?i? ?em?s savinink? s??in?, pra?oma ir j? imtis iniciatyvos tvarkant melioracijos ?renginius. Kretingos rajone tik stambieji ?kininkai tvarko j? ?em?se esan?ius melioracijos griovius ir kit? ?rang?. Su smulkesniais ?kininkais tartis sunku, tod?l sunkoka suderinti valstybini? ir priva?i? tinkl? prie?i?r?.
Melioracijos ?renginiams ?al? daro ne tik laikas, j? neprie?i?ra, bet ir bebrai. Pasirodo, Kretingos rajone yra vyras, renkantis informacij? apie ne vietoje atsiradusias bebr? u?tvankas ir jas ardantis. U? tai jis neima joki? pinig?, visk? pats filmuoja ir filmuot? med?iag? skelbia socialiniuose tinkluose. Pasirodo, jam tai apsimoka.
?. Seni?nien? kalb?jo, kad prie? kelet? met? atsirado ?vairios bendrov?s, kurios savo iniciatyva melioracijos griovius valo nuo kr?m?, o nupjaut? medien? naudojo biokuro gamybai. Tai gera iniciatyva, v?liau palengvinanti griovi? valym?.
Ta?iau apskritai visas rajono melioracijos ?kis, gaudamas nepakankam? finansavim?, tik blog?ja. Finans? ir inovacij? komiteto pos?dyje sutarta, kad atlikus konkretesnius skai?iavimus, melioracijos ?rengini? prie?i?ros finansavimo klausimas bus svarstomas toliau.
Rajone viskas blog?ja.. tvarkomi tik kapai.. kai panamatai kaip Europoje tvarkomi miesteliai tai m?s? rajono po?i?ris 30 met? atgal.. miesteliuose net elementari? ?aligatvi? n?ra, o kombainai, traktoriai laksto kaip po autostrad?