Vienuolyno ir ba?ny?ios paslaptys ?domios ir rajono sve?iams

Ankst? pra?jusio ?e?tadienio ryt? nedidel?se Kretingos turizmo informacijos centro patalpose vos tilpo ?mon?s, kurie i? ?vairi? ?emaitijos kampeli? atva?iavo bent akies kra?teliu pa?velgti ? Kretingos vienuoli? gyvenim?.

Savo miesto istorij? ?inoti privalu
Ekskursij? ?Vienuoli? takais? vedusi gid? Diana Jomantait?-Jonaitien?, i?girdusi, kad tarp dalyvi? yra ir kretingi?ki?, nesl?p? nuostabos: tai b?na labai retai.
Kretingi?kiai Janina ir Petras atviravo anks?iau i?siruo?ti ? toki? ekskursij? netur?j? kada, dirb?. O dabar jau senjorai, tad visas laikas ? j?.
?Abu esame i? Auk?taitijos. ? ?emai?i? kra?t?, ? tuomet gars? Vydmant? agroprekybin? ?k? prie? 30 met? atva?iavome dirbti.

Tos vietov?s, kurioje gyveni, istorij? privalu ?inoti. Mes ir ?inome, tik kai k? nor?jome savo akimis pamatyti?, ? kod?l tok? ankstyv? ryt? i?siruo?? ? ekskursij?, ai?kino senjorai.
Anot j?, kretingi?kiai gali apskritai did?iuotis savo miestu ? vienintelis turi penkis vienuolynus, ?iemos sod?, ?vie?iant? kry?i?, kuris pasitinka ir pro?al ? Palang?, Klaip?d? ar Skuodo pus? va?iuojan?iuosius.
?D?iaugtis reikia, kad gyvename tokiame gra?iame ir dvasingame mieste. Tik?jimas ?mog? tik taurina, prie dorov?s veda.
Pa?i?r?kit, kiek ?moni? i? kitur atva?iavo, svetimi domisi vienuolyno ir ba?ny?ios istorija, tad mums, kretingi?kiams, tur?t? b?ti g?da jos ne?inoti?, ? sak? Janina ir Petras.

Dr?siai ir ? ba?ny?ios bok?t? kopusi Janina v?liau juokavo ?ikagoje dar ne tokio auk??io statinio vir??n?je stov?jusi, tad nejaut? n? ma?iausios baim?s. O Kretinga i? ba?ny?ios bok?to atrodo ?sp?dingai.

Ekskursijos vyksta 8 metus
Progos pa?velgti ? Kretingos vienuoli? gyvenim? nepraleido ir Garg?duose gyvenantys Monika ir Tadas.
?Istorija labai domim?s. Apie ?i? ekskursij? skait?me internete. Smalsu buvo aplankyti ba?ny?ios r?sius, pamatyti Chodkevi?i? bei Kankini? kriptas, pavaik??ioti takais, kuriais eina vienuoliai?, ? atviravo jauna pora.
Monika kelet? met? gyveno Kretingoje, jos istorij? ?iek tiek ?ino, tad dabar su antr?ja puse atva?iavo i?girsti ir su?inoti dar daugiau, nes Kretinga turi unikali? viet?.
Garg?di?kiai d?iaug?si turiningai praleista popiete ? ekskursija buvo labai ?domi.
Gid? Diana pasakojo, kad i? visos Lietuvos, ir ne tik, atva?iav? ekskursijos dalyviai labai domisi ba?ny?ios istorija, klausin?ja, o kas smagiausia ? kad jie nema?ai apie Kreting? ir ?ino.
Prie? a?tuonerius metus kartu su Kretingos turizmo informacijos centru sumanyta ekskursija vasar? organizuojama kiekvien? ?e?tadien? ir sekmadien? ? pamatyti vienuolyn?, apsilankyti ba?ny?ioje, i?girsti j? istorijas bei paslaptis nori vis daugiau atostogauti ? paj?r? atva?iuojan?i? lietuvi? ir u?sienio sve?i?.

Duot? pa?ad? i?tes?jo
Daugiau nei pusantros valandos trunkanti ekskursija ba?ny?ioje prasid?jo maldos nam? bei vienuolyno atsiradimo istorija.
Pasak gid?s Dianos, Kretinga be Vie?paties Aprei?kimo ?v?. Mergelei Marijai ba?ny?ios, be broli? pranci?kon? ne?sivaizduojama.
Jie atsirado prie? daugiau nei 400 met?, 17 am?iaus prad?ioje Jono Karolio Chodkevi?iaus d?ka.

Jis buvo labai turtingas ?emvaldys, garbingas ir itin tikintis ?mogus, 1605 m. tapo LDK did?iuoju etmonu, vyriausiuoju kariuomen?s vadu.
?Nors buvo talentingas karvedys, prie? Salaspilio m???, kuriame pasiekta pergal? prie? vien? galingiausi? to meto Europoje ?ved? karaliaus Karolio IX vadovaujam? kariuomen?, J. K. Chodkevi?ius vien savo j?gomis nepasitik?jo.
?inodamas, kad jo laukia 14 t?kstan?i? ?ved?, o jis pats tetur?jo tik 4 t?kstan?ius kari?ki?, jis dvi paras meld?si, pra?? Dievo pagalbos ir dav? pa?ad? ? jeigu laim?s m???, pastatys ba?ny?i??, ? pasakojo gid?.
M??is buvo laim?tas, sumu?ti ?vedai d?jo ? kojas neatsigr??dami. ?inia apie tai pasklido po vis? Europ?. Valdovai J. K. Chodkevi?iui ra?? lai?kus, dailininkai tap? paveikslus, poetai ra?? poemas, jo garbei buvo aud?iami ?ilkiniai gobelenai.
Gr???s ? Lietuv?, jis ?m?si vykdyti pa?ad?. Pirmiausiai pastat? vienuolyn?, po to ba?ny?i?, kuri buvo gerokai ma?esn? nei dabar.
Statyboms J. K. Chodkevi?ius paaukojo 12 met? dvaro pajamas.
Vienuolynui dar buvo paskirta 80 hektar? ?em?s ir kiekvienais metais dvaras jam i?mok?davo rent?. Kasmet vienuolynas gaudavo 150 ??s?, 300 vi?t?, 300 statini? ?vairiausi? gr?dini? kult?r?, kelet? statini? medaus, va?ko, kelis ve?imus ?ieno ir malk?.

Trejos ypatingos durys
Ba?ny?ios istorija prasideda nuo ? j? vedan?i? dur?.
Gid?s ?od?iais, J. K. Chodkevi?ius nor?jo, kad visi ?mon?s u? j? melst?si, nes ?emai?iuose tikima, kad jeigu kitas u? tave meld?iasi, tada malda labiau ?pama?lyva?. Bet to juk nepra?ysi ant ba?kos pasilip?s!
Legenda pasakoja, kad jis ilgai steb?j?s ir ?sitikin?s, kad ? ba?ny?i? at?j? ?mon?s pirmiausiai suklumpa prieangyje. Ne taip, kaip mes dabar ? persi?egnojame ir priklaupiame ??j? ? vid?, o seniau i? didel?s pagarbos Dievui visi priklaupdavo jau prieangyje.
Tada J. K. Chodkevi?iui ?ovusi i?ganinga mintis ?statyti duris su savo atvaizdu, kad visos ?moni? maldos prakeliaut? ir pro j?.
Netrukus jis u?sak? ir ?stat? duris, kuri? vir?? puo?ia asmeniniai Chodkevi?i? herbai, o po jais yra ?eimos nari? portretin?s hermos ? atvaizdai: kair?je vyras su barzda yra pats J. K. Chodkevi?ius, per vidur? ? jo ?mona Sofija Mieleckait?-Chodkevi?ien?, kitame ?one ? antroji ?mona Ona Ostrogi?k?.

Dur? apa?i? puo?ia s?n? Jono Kazimiero ir Jeronimo bei dukros Onos Skolastikos atvaizdai.
Pasak gid?s, durys yra stebuklingos, nes Kretinga, o ir ba?ny?ia ne kart? deg?, ta?iau durys i?liko.
Ta?iau ne pagrindin?s ba?ny?ios durys yra seniausios ? senesn?s vienuolyno lauko durys, kurias galima pamatyti ??jus ? ba?ny?i? ir pasukus truput? ? de?in? pus?.
Tiesa, jos dabar yra kaip eksponatas. Ir ?domios ne savo senumu, ne viduryje esan?ia ?akute?, pro kuri? galima pamatyti, kas at?jo, o i?likusiais kir?iais, apie kuriuos ekskursijos dalyvi? lauk? jau kita istorija, susijusi su Kankini? kripta.

Fontane laik? ruon?
Pri?jus prie tre?i? dur?, kurios oficialiai veda ? vienuolyn?, susirinkusieji su?inojo, kad jas prie? daugiau nei 400 met? padovanojo turtingi kretingi?kiai, jog vienuolynas nuo ba?ny?ios simboli?kai b?t? atskirtas.
Ant dur? taip pat vaizduojami stilizuoti Chodkevi?i? ?eimos k?nai ? hermos.
Gid?s teigimu, i?skirtiniai duryse yra ne tik dro?iniai, bet ir spyna. Ji ? ?rodymas, kad senov?je i?lau?ti duris, nors jos ir medin?s, nebuvo labai lengva.
Apie vienuolius ir j? gyvenim? kalb?ta vidiniame vienuolyno kiemelyje, kurio viduryje stovi saul?s laikrodis. Istoriniuose ?altiniuose ra?oma, kad tai yra seniausias saul?s laikrodis ? jis buvo pastatytas 1610 metais.
?Anks?iau saul?s laikrodis stov?jo pranci?kon? vienuolyno sode, kur dabar gimnazijos sporto aik?tynas. Sode broliai augino obelis, laik? bites ir netgi dvi stirnas.
Taip pat tur?jo fontan? ? i?likusi ?domi nuotrauka, liudijanti, kad vienu metu vienuoliai jame laik? netgi g?lavanden? ruon?, kur? es? buvo parsive?? i? Klaip?dos?, ? pasakojo gid?.
?iandien laikrod? primena tik i?lik?s akmuo.

Vienuoli? celi? pamatyti nevalia
Vienuolyno sienos, anot gid?s, daug ma?iusios, nes ?ia nema?ai ?vairi? ?domi? ?moni? gyven?. Vienas i? j? ? Jurgis Pabr??a: vienuolis, botanikas, mokslininkas, gydytojas.
Jis vienuolyno bibliotekoje, kuri yra ir dabar, darydavo i? knyg? nuora?us ir juos si?sdavo kitam garsiam ?emai?iui Simonui Daukantui, kuris para?? Lietuvos istorij?.
J. Pabr??a taip tarsi irgi yra prie tos istorijos prisid?j?s.
Vienuolyno pakilimo laikotarpiu jame gyveno apie 60 vienuoli?, ?iandien ? 7.
Kai 1941 m. Kretinga deg?, sudeg? ir did?ioji dalis vienuolyno. Buvo lik? tik griuv?siai. Laim?, atsirado ?moni?, kurie pasir?pino j? atstatyti.
Ta?iau pokario metais vienuolynas negal?jo ?ia b?ti.
Senieji kretingi?kiai pasakoja, kad vienuolyne kur? laik? buvo butai, bibliotekos filialas, ilg? laik? ?ia veik? Kretingos muziejus.
1989 m. i? pogrind?io i??j? broliai pranci?konai savo nuosavyb? susigr??ino.
?Kai stovime ?iame kiemelyje, ?mon?s da?nai klausia, ar aplankysime ir pamatysime cel?, kurioje vienuoliai gyvena. Kai atsakau, jog ne, da?nai nusivilia.
Tada j? klausiu: Jeigu ? j?s? nam? duris pasibelst? 30 ?moni? ir papra?yt? leisti ap?i?r?ti miegam?j?, manau, nelabai ?sileistum?te.
Reikia suvokti, kad vienuolynas, bent jau klauz?rin? dalis, antras auk?tas, yra vienuoli? namai, reikia gerbti j? privatum?.
Jie daug dirba, daug b?na su ?mon?mis, tad reikia akimirk? ir pails?ti, ir pab?ti vieniems?, ? kod?l negalima ap?i?r?ti celi?, kuriose gyvena vienuoliai, paai?kino gid?.

Pasimeld? ?v. Antanui sveiko ligoniai
Prie Kretingos miesto glob?jo ?v. Antano altoriaus ekskursijos dalyviai i?girdo, kokiais stebuklais jis gars?jo. Tiesa, ne vienas teig? apie tai irgi gird?j?s.
Gid? primin?, kad ?v. Antanui ?mon?s da?niausiai meld?iasi pra?ydami sveikatos, pad?ti susigr??inti pamest? ka?kok? brang? jam daikt?.
Ji visiems pasakojanti apie kretingi?k? Olyt?, kuri susirgusi v??iu pra?? ?v. Antano stebuklo. Ir jis ?vyko ? v??ys pasitrauk?, moteris pragyveno dar 30 gra?i? met?, kuriuos paskyr? varg?ams, dirbo labdaros valgykloje.
Prie? gerus metus ? ?v. Antano atlaidus bir?elio 13-?j? atva?iavo grup? i? K?daini?. I?girdusi pasakojim? apie kretingi?k?s Olyt?s patirt? stebukl?, viena moteris pasak? norinti papasakoti savo istorij?.
Pokario metais visa jos ?eima susirgo tymais. Visi pasveiko, i?skyrus dviej? met? broliuk?. Daktarai pasak? niekuo negalintys pagelb?ti, nes yra ?sudeg? plau?iai?.
?Vaikas dvi savaites nei valg?, nei ? tualet? ?jo, gul?jo paslikas. Viena kaimyn? moters mamos paklaususi, ar ji buvo pra?yti ?v. Antano pagalbos, ar dav? pa?ad?.
K?dainiet? sak? ne?inanti, k? mama ?v. Antanui pa?ad?jo, bet kai ji i??jo po maldos berniukas atmerk? akis, apsi?valg?. Niekas tuo labai neapsid?iaug? ? es? gal taip jis atsisveikina. Bet vaikas papra?? valgyti, paskui dar. ?iandien tam berniukui yra 72 metai?, ? laimingai pasibaigusi? istorij? perpasakojo gid?.

Kretingoje vyksta stebuklai
O kitas stebuklas, kur? papasakoj?s buv?s parapijos klebonas Antanas Blu?as, susij?s su meile.
Pas j? at?j?s vaikinas papra?? pad?ti surasti mergin?. Klebonas nusijuok?s ? kaip dabar ?ia jam vienuolis merginos ie?kosi?s ? ir liep?s eiti pra?yti ?v. Antano pagalbos.
Tas paklaus?s, meld?si kelias dienas prie ?v. Antano. Ir i?ties po kurio laiko jo gyvenime atsiradusi mergina, tapusi ir ?mona. Pats klebonas juodu ir sutuok?s.
Dar viena moteris pasakojo jaunyst?je buvusi siuv?ja. Kart? dvira?iu va?iavusi pas pusseser?, pasidar? kar?ta, tad ji nusivilkusi ?varkel? ir pasid?jusi ant baga?in?s.
?varkelis buv?s labai gra?us, brangus, nes pa?ios si?tas. Nuva?iavusi pas pusseser? pama?iusi, kad jo ant dvira?io neb?ra.
Visur ie?kojo, bet nerado. Tada puol? ?v. Antano pra?yti jai ?varkel? sugr??inti. Po poros m?nesi? atva?iavo ? miestel?, o ten buvo r?b? parduotuv?. Kadangi pati siuv?ja, niekada ? tokias neidavo.
Bet t?kart j? labai trauk? u?eiti ? t? parduotuv?. Ir joje ji pamat? savo ?varkel?.
Pardav?ja papasakojo, kad j? prie? du m?nesius ka?k? rado ir atne??, tad iki ?iol laukiantis ?eimininko.
?v. Antano d?ka patirtus stebuklus rodo prie jo ant sienos sukabinti votai ? pad?kos u? stebukl? ?enklai.
Dar vienas stebuklas, pasak gid?s, tas, kad ba?ny?ia ne kart? deg?, ta?iau i?liko visi septyni altoriai, nors jie pagaminti i? med?io.
Vienas kit? myl?jo
Ba?ny?ios fundatori? ?eimos kriptoje gid? papasakojo, kad seniau tik?ta, jog kuo ar?iau ba?ny?ios b?si palaidotas, tuo ar?iau Dievo b?si paskutin? teismo dien?.
Tad ?eimos kapaviet? Chodkevi?iai ?sireng? garbingiausioje ba?ny?ios vietoje ? po did?iuoju altoriumi.
Dabar kriptoje yra penki sarkofagai: S. Chodkevi?ien?s, dviej? anksti mirusi? jos s?n?, J. K. Chodkevi?iaus dukter??ios Kristinos Marijos Chodkevi?i?t?s Farensbach.
?ia taip pat ilsisi su Chodkevi?i? ?eima nesusijusio, ?imtme?iu v?liau palaidoto vieneri? vaiko palaikai.
Ma?as sarkofagas yra jaunylio s?naus Jono Kazimiero, kuris i?gyveno tik keturias valandas. Vyresnysis s?nus Jeronimas, kuris taip buvo pakrik?tytas senelio garbei, anksti pasi?ad?jo tapti broliu pranci?konu, nuo vaikyst?s ne?iojo vienuolio abit?. Ta?iau mir? sulauk?s vos 15 met?.
Tre?iojo Chodkevi?i? vaiko ? dukros Onos Skolastikos ? sarkofago kriptoje n?ra. Ji vienintel? u?augo, i?tek?jo u? Lietuvos did?iojo mar?alkos Jono Stanislovo Sapiegos, susilauk? s?naus Karolio.
Manoma, kad ji palaidota vienoje i? Sapieg? gimin?s kapavie?i? Lietuvoje ar Gudijoje.
Gra?iausias ir didingiausias ? Sofijos Chodkevi?ien?s sarkofagas, kuris ? ba?ny?ios r?sius atnaujintas gr??o prie? de?imt met?.
Pasak gid?s, nors tais laikais buvo tuokiamasi d?l turt?, pad?ties, taikos, bet ne d?l meil?s ? Jonas Karolis ir Sofija vienas kit? labai myl?jo.
Sofija buvo pilnavert? partner?, r?pinosi visais vyro reikalais. Deja, ji greitai mir?.
Nors d?l to J. K. Chodkevi?ius labai li?d?jo, pagal visuomenines normas jam buvo privalu vesti. Be to, labai nor?jo susilaukti vaik?, nes abu s?n?s buvo mir?, dukra i?tek?jusi.

J. K. Chodkevi?iaus kapaviet? n?ra ?inoma
Antr? kart? J. K. Chodkevi?ius ved? kilming? moter? On? Ostrogi?k?, su kuria santuokoje buvo dvejus metus, bet vaik? taip ir nesusilauk?.
N?ra kriptoje ir paties J. K. Chodkevi?iaus sarkofago. O istorija tokia: i?vykdamas ? paskutin? savo m??? jis antrosios ?monos papra??: kai mirs, b?tinai parve?ti ? Kreting? ir palaidoti ?alia ?monos Sofijos ir vaik?. Bet antroji ?mona Ona vyro pra?ymo nei?pild?.
??inant, kad J. K. Chodkevi?ius tur?jo daug prie??, tok? antrosios ?monos sprendim? galima ir pateisinti: ji bijojo, kad palaikai neb?t? i?niekinti, tad juos sl?p?.
Esama kalb?, kad Ona mirusio vyro sarkofag? visur ve?iojosi su savimi. Sl?p? sl?p?, kol pasl?p? taip, kad iki ?iol jo niekas niekur neranda.
Manoma, kad J. K. Chodkevi?ius palaidotas ka?kur Ukrainoje, bet tiksli vieta ne?inoma. Tikimasi, kad atsiras koks antras Liudas Ma?ylis, kuris atras dokumentus, pad?sian?ius ?minti ?i? m?sl??, ? sak? gid?.
Kretingoje J. K. Chodkevi?iaus atminimui ?am?inti jo vardu pavadinta gatv?, miesto centre pastatytas paminklas.
?Sarkofag? restauratorius Gediminas Kazlauskas man juokais priekai?tavo, kod?l n?ra atminimo ?enklo Sofijai ? es? J. K. Chodkevi?ius juk nuolat b?davo i?vyk?s ? m??ius ar paskend?s valstyb?s reikaluose, tad b?tent ji r?pinosi visais miesto, ba?ny?ios statymo reikalais. Viliuosi, kad ka?kada bus atiduota pagarba ir ?iai moteriai?, ? kalb?jo gid?.
Kankini? kripta ? vieta d?iaugtis gyvenimu
?alia Chodkevi?i? kriptos yra Kankini? kripta.
Pasakojama, kad 18 a. Kreting? ir vienuolyn? puol? ?ved? kariai brov?si per vienuolyno duris, bet negal?jo j? i?lau?ti. Tada prad?jo kapoti kirviais.
Ne?inia, ar tai teisyb?, ar ne, bet manoma, kad dabar kaip eksponatas saugomose duryse i?lik? b?tent ?ved? kirvuk? kir?iai.
Jiems ? vienuolyn? ?siver?ti pavyko. O ?ia glaud?si ir miestie?iai, daugiausia moterys, vaikai ir senukai.
Prie? ?vedams ?siver?iant, vienuoliai visus ba?ny?ios turtus buvo sp?j? pasl?pti. J? vietos u?puolikams nei?dav?, nors buvo ?iauriai kankinami.
Vienuolius, kuri? buvo apie 30, nuved? ? po?emius po centriniu altoriumi ir kartu su miestie?iais u?m?rijo gyvus, nepalikdami n? ma?iausios galimyb?s pasprukti.
Apie 120 gyvybi? niekas nei?gelb?jo, nors sklido gandai, kad ka?kur ba?ny?ioje yra u?m?ryti gyvi ?mon?s.
Apie patalp? nebuvo ?inoma iki XX a. prad?ios, gyv? u?m?ryt? ?moni? niekas nerado beveik 300 met?.
Viskas paai?k?jo1989 m., kai broliai pranci?konai i??jo i? pogrind?io ir gr??? ? Kreting? tvark? ba?ny?ios ?ildymo sistem?.

Ekskursij? vainikavo i???kis
Atsiv?r?s vaizdas buvo kraupus. Patalpoje gul?jo daugyb? susikry?iavusi? ?moni? griau?i?, kai kurie galb?t prie? mirt? buvo vienas kit? apsikabin?.
Kriptos lubose ?vak?mis buvo i?deginti kry?iai.
Ne vienerius metus kankini? kaulai pragul?jo d???se, kol atsiradus r?m?jams patalpa buvo sutvarkyta.
Dabar Kankini? kriptoje stovi i? spalvoto stiklo mozaika sud?liotas altorius, kurio vir?us dengtas marmuro plok?te.
Altori? puo?ia ?ra?as lotyn? klaba ?Broli?, ma?esni?j? kankini?, kan?ia?. Altorius turi ?langelius?, po kuriuos matyti viduje sud?tos kelios kankini? kaukol?s, manoma, moter? ir vaik?. ?uvusi? kankini? palaikai palaidoti po kriptos altoriumi.
Kriptos sienos m?rytos i? raudon? plyt?, kurias ?d?miai ap?i?r?jus galima rasti pir?t? antspaud?, bylojan?i?, kad jos buvo gamintos rankomis.
?Kad ir kaip baisiai mintis skamb?t?, vieta, kurioje yra altorius su ?moni? kaukol?mis, yra ta vieta, kur galime pasid?iaugti gyvenimu. Nes ?i? ?vyki? fone galime suvokti, kok? ger? gyvenim? ?iandien turime ? esame laisvi, kalbame, k? norime, norime tikime, norime ? ne.
Be baim?s, kad b?sime nubausti, kankinami, i?tremiami?, ? kalb?jo gid?.
Ekskursijos pabaigoje vis? lauk? i???kis ? u?kopti ? bok?t?, ? kur? veda 219 laipteli?.
Abejojan?ius savo galimyb?mis tiek daug j? ?veikti paskatino gid?s pasakojimas apie pra?jusi? vasar? pasiekt? rekord? ? ? Kretingos ba?ny?ios bok?t? u?lipo 91-eri? klaip?diet?.