K? atne?? ?yd? istorijos metai?

?ie metai ? Vilniaus Gaono ir Lietuvos ?yd? istorijos metai. Ta proga per Lietuvos miestus ir miestelius nuvilnijo ?vair?s renginiai, skirti, kaip paprastai, ir ?am?inti, ir prisiminti, ir nulenkti galv?  li?desy. 

Ne, klystu ? ne ?kaip paprastai”. Iki ?iol renginiuose, skirtuose ?ydams, j? istorijai, d?mesys b?davo skiriamas vien ?yd? ?udyni? istorijai. ?iemet vyko renginiai,  kuriuose buvo ne tik gedima, priekai?taujama, kaltinama, bet ir pradedama atsiverti pozityvui: atsigr??iama ? gyvenim?, buvus?, spalving?, bet dabartinei lietuvi? kartai visai nepa??stam?.

Pozityvios gaidos pasigirdo jau pernai, kai ?m? skamb?ti prisiminimai apie ?yd? gelb?tojus, kuri? gausa Lietuva  i?gars?jo visoje Europoje. Beje, u? ?yd? gelb?toj? vie?inim? mes turime b?ti d?kingi… ?ydams, kurie moka ne tik priekai?tauti, kaltinti, reikalauti, bet ir pad?koti, pagerbti ?mones, dariusius ger?.

?ydai ? ypatinga tauta, sugeb?jusi i?gyventi, i?likti, nepraradusi savo tapatyb?s  did?iausiose istorin?se negandose, ?kv?pusi gyvyb? nesvetingai dykumai, sukaupusi savo rankose didel? dal? pasaulio finansini? i?tekli? ir kaip tauta u?auginusi pasauliui daugiausia Nobelio premijos laureat?. ?inoma, tai toli ne visi nuopelnai ar geb?jimai, kuriais gal?t? pasigirti ?i tvirta tauta, ir nenuostabu, kad aplink j? visais laikais s?kuriavo pavydo ir apkalb? debesys.

Apmaudu, kad  ir lietuviai neatsispyr? tendencijai pavyd?iai ?nairuoti ? ?yd? tautos, j? valstyb?s pasiekimus, nors, atrodyt?, niekas netrukd? patiems mokytis, imti pavyzd? i? bendrab?vio kaimyn?.

Tiesa, iki II-jo Pasaulinio karo lietuviai kai ko i? ?yd? jau buvo sp?j? i?mokti. I?moko verslo, kai kuri? ?miestieti?k?” amat?… Didesn? d?mes? ?m? skirti vaik? i?mokslinimui.

Ta?iau karas, viena po kitos sekusios okupacijos, nepriklausomos valstyb?s praradimas, pralietas kraujas, politiniai ? socialiniai poky?iai taip sujauk? lietuvi? gyvenimus ir protus, kad i? griuv?si? prik?l? miestus, sutvark? kelius, moralines, sielos ?aizdas tebesilai?ome iki ?iol.

Tod?l  n?ra teisinga nuolat priekai?tauti lietuviams, kad jie neva be?ird?iai, nenori ?sijausti ? ?yd? tautos netektis, skausm?, nepastebint, kaip juos erzina, ??eid?ia tam tikros ?yd? visuomen?s dalies nuolatin?s pastangos aitrinti, draskyti praeities ?aizdas, dar ir druskos u?barstant… Vis atsiranda ?moni?, kurie nori ne?manomo: kad viena tauta gyvent? kitos tautos gyvenimu, jos prioritetus i?keldama vir? sav?j?…

Sociologai, filosofai, politologai tiria, nagrin?ja visuomen?s nuotaikas, simpatijas, svajones, stengiasi suvokti, paai?kinti, kod?l viskas vyksta, taip, kaip vyko ir tebevyksta.

O Lietuvoje daug kas vyksta su minuso ?enklu, ypa? kult?ros srityje. Nesuvaldoma emigracija, savi?udyb?s, paty?ios,  korupcija. O kur dar jaunimo bendrojo i?silavinimo, ?ini?, elgesio kult?ros  lygio smukimas!

?ia reikalinga gilesn? analiz?, prie?as?i? ir pasekmi? atskleidimas, bet da?niausiai  apsiribojama nuoga statistika, ir tai – fragmenti?ka.

Tai ypa? krenta ? akis, kalbant apie demografinius poky?ius. Jau suskai?iavome, kiek buvo nu?udyta ?yd? ? beje, ne tod?l, kad mes tokie kruop?t?s, tikslum? mylintys ?mon?s, bet spaud?iant tarptautin?ms ?yd? organizacijoms. O ?tai kiek ?moni? buvo i?tremta, kiek su?audyta, nukankinta pirmosios rus? okupacijos metu, kiek ? jau antrosios rus? okupacijos  metais? Kiek i?davik? buvo tarp partizan? ir kiek – provokatori?, partizanais perrengt? enkav?dist?? Kiek ?vairi? tautybi?, skirtingos kult?ros ?moni? buvo prive?ta ? Lietuv?, dirbtinai pakei?iant  tradicine tapusi? demografin?-tautin? sud?t?? Dar tebeskai?iuojama, ir galo tam nesimato. Nes n?ra  autoritetingo, socialiai pagr?sto ir ?prasminto u?sakymo.

O k? i?siai?kinome apie 1941 m. bir?elio sukilim?? Bet kokios kalbos u?g?sta, kai tik pasigirsta balsas, primenantis, kiek tomis dienomis ?uvo ?yd?. Ta?iau nenorima gird?ti patikslinim?, jog tomis dienomis buvo ne vien ?ydai ?udomi, o suvedin?jamos s?skaitos su ?vairi? tautybi? ?mon?mis, jei paai?k?davo, jog jie pad?jo rus? okupantams terorizuoti Lietuvos gyventojus pirmosios okupacijos metu.

Kai ? ?it? aspekt? nekreipia d?mesio Vakar? tyr?jai, asmeni?kai nesusid?r? su pirm?j? met? soviet? okupacijos ?ypatumais?,  tik sausai konstatuojantys, jog ?Ryt? Europoje? ?yd? ?udyni? mastas buv?s didesnis, nei Vakar? Europoje, galima juos suprasti: savi mar?kiniai visada buvo ir bus ar?iau k?no.

J? akims tie pirmieji metai, Ryt? europie?i? praleisti po kruvinu ?laisv?s ne??j?? batu ? nereik?minga akimirka viso II pasaulinio karo istorijoje. Ta?iau tautoms, kurioms  betarpi?kai tiks?jo baisusis teroro chronometras, tie metai paliko nei?dildomas psichologines pasekmes.

Lietuviams teko patirti i?davyst? artimiausi? kaimyn?, vaikyst?s draug?,  net giminai?i?, kurie, suvilioti  veidmaini?k?  kalb? apie lygias teises ir vis? lygyb? su visais, puol? sk?sti vieni kitus naujai vald?iai, nors ir ?inojo, jog tai baigsis ?sk?st?j? laisv?s, o gal ir gyvyb?s praradimu.

U? k?? Kod?l?

?yd? kilm?s ra?ytojas Jok?bas Josad? apie savo i?gyvenimus 1940 m.  Lietuvoje ra??: ?Mane taip su?av?jo spalvingos masin?s demonstracijos, miting? kalbos, ?auksmai ?Valio? ir ?Ura?, kad visi?kai praradau realyb?s jausm?. Lyg b?t? i?tik?s psichinis pami?imas: svetima kariuomen? okupavo kra?t?, prad?jo grobuoni?kai ?eimininkauti, o mano suakmen?jusi ?irdis d?i?gavo. Vyko nekalt? ?moni? are?tai ir tr?mimai ? Sibir?, o a? visa tai pateisinau. […] Juk komunistas nebuvau, bet buvau… ?ydas ? dar vakar neapken?iamas ir u?gauliojamas, o ?iandien… Atsimenu, kaip dirbdamas ?urnalistu ateidavau ? CK ir beveik kiekviename kabinete kalb?davau su auk??iausiais vald?ios vyrais gimt?ja jidi? kalba. Tai glost? mano savimyl?, triumfavau: galutinai i?spr?stas nacionalinis klausimas.?

Taigi,  ?ydus tarnauti okupantams gal?jo past?m?ti ?skaudinta savimeil?. Tai gal ka?k? paai?kina, bet ar pateisina? Ar to pakanka pateisinti i?davyst? valstyb?s, kurioje pa?i? ?yd? prisipa?inimu, s?lygos jiems gyventi buvo geresn?s, negu bet kur kitur Europoje? I?eit?: u? gera atsimok?jo piktu? Kod?l?

O kod?l okupantams stojo tarnauti lietuviai? Juk buvo ir toki??

Kod?l, kaltinant visus lietuviams d?l to, kad dalis (ypa? menka, palyginus su ?yd? gelb?toj? skai?iumi) j? tautie?i? pad?jo vokie?iams  vykdyti vadinam?j? ?rasin? valym??, laikoma nekorekti?ka skai?iuoti, kiek  ?yd?  pad?jo rus? okupantams kruvinai ?sovietizuoti? Lietuv?? Argi ne kiekviena nekalta auka vienodai nusipelno teisyb?s bei bausm?s kaltininkams, nepaisant tautyb?s, tik?jimo, ras?s?

Kita vertus, juk ne visi ?ydai puol? tarnauti okupantams rusams, kaip ir ne visi lietuviai klusniai vykd?  vokie?i? ?sakymus? Kaip dabar elgtis? Ar skrupulingai tirti kiekvien? smurto, i?davyst?s fakt?  – o ar tai ?manoma ?iandien, po tiekos met? ir  tam tikriems organams piktybi?kais sunaikinus daugyb? dokument?? Arba pad?ti ta?k? skaud?iai, kupinai smurto ir neteisyb?s praei?iai, nulenkiant galvas auk? atminimui tam skirtomis dienomis, ir darbuotis gyvenimui, nesi?vaistant abipusiais kaltinimais?

Pana??s klausimai daug met? buvo laikomi nekorekti?kais, ypa? klausimas apie ?yd? atsakomyb?. Ta?iau kelis de?imtme?ius trunkanti ?korekti?ka? tyla n? per decibel? nesuma?ino to triuk?mo, kur? kelia grup? ?yd? (bei jiems pritarian?i? ne-?yd?), siekianti i?laikyti am?ino kaltintojo pozicijas ir n? per nago juodymo neprisileid?ianti minties apie tai, kad neb?na visuomet kalt? ir visuomet teisi? taut?. Ypa? kai kalbame apie tautas, ne savo valia ?trauktas ? karo s?kur?.

Beje, kaltintoj? ?teisum?? klibina ne vien negyvenimi?kas j? noras gyventi gatv?je su vienos krypties jud?jimu, bet ir  laikas nuo laiko vie?inami faktai, jog Holokausto tragedija imama spekuliuoti anaiptol ne kilniais tikslais. Galima priminti i?sam? Normano G. Finkel?teino tyrim?, sud?t? ? knyg? ?Holokausto industrija. Kaip i?naudojama ?yd? kan?ia? (lietuvi?kas leidimas 2000 m.). Nors Londono ?The Guardian? j? pavadino kontroversi?kiausia met? knyga,  manyti autori? nor?jus ap?mei?ti tautie?ius vargu ar yra pagrindo, nes autorius gim?  ir u?augo  Maidaneko, Au?vico koncentracijos stovyklas i?gyvenusi? ?yd? ?eimoje.

Pasak N. G. Finkel?teino, Holokausto industrija remiasi  ?nepateisinamomis  Holokausto i?skirtinumo ir neracionalios bei am?inos ne?yd? neapykantos ?ydams dogmomis?. Autoriaus nuomone,  keldama vis naujus kompensacijos ie?kinius (turi galvoje ie?kinius ?veicarijos bankams, Vokietijos verslininkams, Ryt? Europos kra?tams, taigi, ir Lietuvai), i? kuri? tikrosios aukos teturi visai ma?a naudos, ?Holokausto industrija pati labiausiai prisideda  prie antisemitizmo palaikymo ir kurstymo?.

Sp?ju, kad ir Lietuvoje ne vienas ?mogus, prisimin?s pastar?j? met? kai kuri? ?yd? ir jiems dirban?i? vanagai?i? i?si?okimus, pritars ?iai i?vadai.

Stanislawas Aronsonas, Lenkijos ?ydas, karo u? Izraelio nepriklausomyb? veteranas straipsnyje ?Nemanykite, kad j?s? pasaulis negali sugri?ti?  (The Guardian) ra??: ?Svarbu suprasti, jog mes buvome karta (jam 93 m. ? J. L.), gyvenanti baim?je; baim? ver?ia ?mones daryti pasibais?tinus dalykus. Kas n?ra to pajut?s, negali to i? tikr?j? suprasti /…./ Kaip n?ra tokio dalyko, kaip ?didvyri? karta?, taip neegzistuoja ir ?didvyri? tautos? ? taip pat n?ra i? prigimties piktos ar blogos tautos?.

Karas ? tokia visuomen?s b?sena, kuri i?provokuoja pa?ias blogiausias ?mogaus savybes: ?iaurum?, bailum?, egoizm?, polink? i?duoti, sk?sti, ?eminti…O jei taip, tai priminti, ry?kinti reik?t?, gal b?t, ne tik tai, kaip ?mogus virsta ?v?rimi, bet ir tuos  faktus, kuriuose ?mon?s atsiskleid?ia kaip ?mon?s: i?tikimi, u?jau?iantys, pasiaukojantys…

Izraelyje  tokie ?mon?s ? tiek ?ydai, tiek ne ?ydai, nelieka u?mir?ti. Ir valstyb?, ir tauta suranda jiems ir  pad?kos ?od?ius, ir pagarbos ?enklus.

O kaip pas mus? Mes  tik ?engiame pirmuosius ?ingsnius ta linkme, ir neretai  klumpame.

Prie? septynet? ar a?tuonet? met? Darb?n? miestel? pasiek?  ?yd? bendruomen?s (o gal Plung?je ?sik?rusio Jakovo Bunkos fondo) lai?kas d?l 1856 m. Darb?nuose gimusio vieno garsiausi? litvak? Dovydo Volfsono (angl. David Wolffsohn) atminimo ?am?inimo. Miestelio bendruomen?s susirinkime  si?lymui buvo pritarta ir nutarta atmint? ?am?inti memorialine lenta ant namo, kuriame gim? Volfsonas (beje, tokio neatsirado, nei?liko). Be to, kadangi net vyresnio am?iaus darb?ni?kiai priklauso kartai, kuri gim? arba prie? pat kar?, ar jau karo metais, ir ?ia gyvenusi? ?yd? nebeprisimena, atsakomajame lai?ke buvo papra?yta, kad kas nors i? ?yd? bendruomen?s atvykt? ? miestel?, supa?indint? su D. Volfsono asmenybe ir su prie?kario ?yd? gyvenimu, papro?iais, kult?ra apskritai.

Atsakymo bendruomen? nesulauk?  iki ?iol, tik aplinkiniais keliais at?jo gandas, jog toks pageidavimas buvo palaikytas nederamu: atseit, jei kas nori su?inoti k? nors apie ?ydus, tai tegu patys ir susie?ko informacij?.

Patys tai patys…

Miestelio bendruomen? ta kryptimi jau nema?ai nuveik?, nepaisant to, kad santykiai su Jakovo Bunkos fondu, ypa? jo vadovu, klost?si anaiptol ne taip skland?iai ir ?viesiai, kaip to b?t? galima tik?tis i? ?mogaus, pelniusio netgi met? Tolerancijos ?mogaus titul?. Bet tai jau kita istorija…

Prie? trejet? met? miestelio visuomenei buvo pristatyta edukacin? programa ?Darb?n? miestelis ? kelias tarp dviej? ?ventovi??, ? kuri? buvo ?traukta ne tik gimnazijos, bet ir miestelio bendruomen?, o pagrindin? parengiam?j? darb? nuveik? mokytojos Editos Glio?erien?s vadovaujamo gimnazijos Kra?totyros b?relio nariai.

Savoti?koje atviroje istorijos pamokoje buvo priminti ry?kiausi ne tokios jau trumpos (vir? 400 met?) miestelio istorijos etapai,  i?radingai ?pinant ? j? ir miestelio ?yd? gyvenimo vaizdus.

Prie? metus Darb?n? miestelio bibliotekoje buvo surengta popiet? ?I?gelb?j?s vien? gyvyb? ? i?gelb?ja vis? pasaul??,  skirt? ?yd? gelb?tojams. Darb?n? miestelis pasi?ymi tuo, kad ?ia, palyginus su  likusiais Kretingos rajono miesteliais, buvo daugiausia, net 10 ?eim?, gelb?jusi? ?ydus.

O ?? ruden? miestelio ?mon?s rinkosi ? bibliotekos suorganizuot? dar platesnio u?mojo rengin?, skirt? susipa?inimui su ?vairiais ?yd? gyvenimo pasaulyje, Lietuvoje ir Darb?nuose  aspektais.

Buvo suorganizuota istorik?s Irenos Giniotien?s parengta ekskursija po  miestelio vietas, menan?ias ?ia gyvenusius ?ydus, veik? fotografij? paroda ??ydi?kieji Darb?nai?. Konferencijos metu buvo perskaityti prane?imai apie ?yd? kilm?, prie?astis, atvedusias juos ? Lietuv?; apie sionizm? ir vien? ?ymiausi? jo lyderi?, Izraelio valstybei ypatingai nusipelnius? darb?ni?k? Dovyd? Volfson?; buvo parodytas filmukas apie ?tetl? ?yd? buit?, papro?ius. Konferencij? u?baig? ?sp?dingas koncertas, kuriame dainas jidi? ir hebraj? kalbomis atliko solist? Olga ?orova, akompanuojant garsiam d?iazo pianistui Sauliui ?iau?iuliui.

Miestelio gyventoj? susidom?jimas buvo toks didelis ir nuo?irdus, kad maloniai nustebino netik?t? vie?ni? i? Vilniaus, Lietuvos ?yd? bendruomen?s pirminink? Fain? Kuklianski.

Nors ir ekspromtu, vie?nia aktyviai ?sijung? ? rengin?. ?inoma, nebuvo apsieita  be priminimo apie miestelyje vykusias ?yd? ?udynes, kas renginyje, skirtame GYVENIMUI, nuskamb?jo disonansu. Bet, kita vertus, F. Kuklianski pasidalino ir ?domiais faktais i? ?yd? gyvenimo, kurie ne ?ydui grei?iausiai b?t? praslyd? pro akis. Tai ?tikino mane, jog  nuostata ?jums reikia ? j?s ir stenkit?s?, kai kalbama apie lietuvi? nor? su?inoti apie ?ydus ne vien tai, kaip jie buvo ?udomi, bet ir kaip gyveno, n?ra konstruktyvi, kaip ir  susipa??stant su kiekviena kita, ?kitokia? tauta.

Ta?iau, kita vertus, gal ?ydams ?domu pasi?i?r?ti ? save kit? taut? atstov? akimis?

Iki ?iol ?ydai m?gino lietuvius ?tikinti ?i?r?ti ? save lietuvi? ?skaudint? ?yd? akimis. Vaizdelis, pasak vieno ?inomo verslininko ir politiko, ?nykoks?. Nes iki ?iol  atkakliai diegiama nyki asociacija: ?ydas ? ?udomas.

O kaip atrodys, jei ?ydai pasi?i?r?s ? save akimis lietuvi? be jiems dirbtinai primetam? stereotip?? Gal pamatys visko: ne tik ?i?rinkt?j? taut??, bet ir klystan?i?; ne tik tokius ?mones, nuo kuri? (d?l viso pikto?) stengiamasi laikytis atokiai, bet ir tokius, su kuriais ir linksma, ir ?domu, ir perspektyvu?

Tai, kas krenta ? akis steb?tojui i? ?alies, neretai pasirodo es? atsitiktiniai dalykai,  neatskleid?iantys kitos tautos tapatyb?s esm?s, arba tokie, kurie n?ra svarb?s pa?ios tautos akyse, bet gali pasirodyti labai svarb?s, norint suprasti, kod?l kiti mus priima  ne taip, kaip mums patikt?, ne tokius, kokiais mes nor?tume atrodyti.

O tai aktualu kiekvienai tautai, kuriai tenka  gyventi kit? taut?, kit? tautini? bendrij? apsuptyje.

J?rat? Lau?i?t?

Su kitokiu po?i?riu ? Darb?n? miestelio ?yd? istorijos atminim? susipa?inkite Dariaus Simanai?io straipsnyje “Ar meluodami sau tapsime didesni?” 

 136,293 per?i?r? (-a)