Kas i? tikr?j? meluoja apie Darb?n? ?yd? istorij??

Kai ??vyturio? redaktor? pasi?l? para?yti atsakym? D. Simanai?iui, atsakiau neigiamai. Mat, ai?kintis su jaunuoliu, kuris, patik?j?s  ka?kieno kito pasakojimais (nes pats jis tiesiogiai apra?omuose ?vykiuose, procesuose nedalyvavo), vie?ai meta kaltinim? melavimu, nerodo jo rimto ketinimo diskutuoti dalyki?kai, ie?kant bendros tiesos. Mat, jei autorius tur?t? supratim?, kas yra diskusija ir kas yra padorumas, pirmiausia b?t? nurod?s tuos ?altinius, kuriais remiantis jis, neb?damas darb?ni?kis, apkaltino mane melavimu ir pateik? sav?j? Darb?n? ?istorijos? versij?.

Bet, kita vertus, gali atsirasti ?moni?, kurie be joki? i?ankstini? nuostat?, o tik tod?l, kad ma?ai teturi ?ini? apie ?yd?-lietuvi? santyki? istorij? ir kai kuriuos Darb?n? miestelio ?vykius, patik?s tuo, kas paskelbta D. Simanai?io straipsnyje ?Ar meluodami sau tapsime didesni??. Tod?l pam?ginsiu paai?kinti savo pozicij?.

Primenu pirm?j? melaging? D. Simanai?io teigin?: ?Pirmiausia Dovydo Wolffsohn?o namas yra i?lik?s, nors J. Lau?i?t? tvirtina, kad ne?.

Diskutuoti verta ir ?domu su i?manan?iu ?mogumi, suprantan?iu, apie k? kalba oponentas. Pavyzd?iui, galima diskutuoti su gerbiamu m?s? istoriku Juliumi Kanarsku d?l to, pagr?stai ar nepagr?stai  prie vieno namo Palangos gatv?je Darb?nuose buvo pritvirtinta memoralin? lentel?, kuri skelbia, kad tame name  gim? ??ymus litvakas Dovydas Volfsonas. ?inau, kad J. Kanarskas ne blogiau, o gal ir geriau, nei a?, yra susipa?in?s su litvak? ir ?emai?i? b?sto architekt?rin?mis ypatyb?mis, ir kai a? sakysiu, jog TAME name negal?jo gimti nei Volfsonas, nei joks kitas ?ydas, jis i?kart supras, k? a? turiu galvoje.

O galvoje turiu tai, kad  ?ITA, dabartin? sodyba yra tipi?ka ?emaiti?ka, jokiu b?du ne ?ydi?ka. Troba didel?,  dviej? gal?, per vidur? anks?iau joje buvo ?emaiti?ka ?kokn??, kurioje  be kit? ?ki?k? u?si?mim?, b?davo r?komi la?iniai, kumpiai, de?ros (yra liudinink?). Tod?l memorialin? lentel?, tvirtinanti, kad tokioje troboje gim? pasaulyje garsus ?ydas, ?emai?iams kelia nusisteb?jim?, nepasitik?jim? ar net juok?.

Gal b?t, ka?kada, prie? por? ?imt? met?, toje vietoje ir stov?jo ?yd? namas, bet jo neb?ra, ir ne ma?iau kaip ?imtas met? toje vietoje stovi ?emaiti?ka troba. Tod?l jei memorialin?s lentel?s entuziastai b?t? buv? s??iningi ir pagarb?s tiek  Darb?n? istorijos at?vilgiu, tiek ir architekt?rin?se vietini? pastat? ypatyb?se ma?ai tenusituokian?i? turist? ?yd? at?vilgiu, lentel?je tur?jo pasirodyti kitoks u?ra?as. Pavyzd?iui: ??itoje vietoje galb?t yra stov?j?s namas, kuriame…? ir t.t.

Kai klausim? apie tai, kaip reik?t? ?am?inti D. Volfsono atminim?, sprend? Darb?n? gyventoj? sueiga ir buvo apsistota prie memorialin?s lentos id?jos, mums buvo pasakyta, kad tas namas, istoriko J. Kanarsko duomenimis,  yra Skuodo gatv?je. Paai?k?jus, kad tai ? klaidingas sp?jimas, lenta pakibo ore. Imta galvoti, kad j? reik?t? pritvirtinti prie bet kurio dar i?likusio ?ydi?kos architekt?ros namo (kurie beveik visi privatizuoti, perstatyti), aptakiai nurodant, jog Darb?n? miestelyje yra gim?s i?kilusis asmuo.

Teko gird?ti, kad sutikim?  pakabinti lent? ant savo namo buvo dav?s I. Radajevas. Kod?l to nebuvo padaryta, ne?inau. Dar po kurio laiko, Lietuvos ?yd? bendruomenei  (L?B) ?mus vadovauti Fainai Kuklianski, ? Darb?nus ie?koti vietos memorialinei lentai buvo atvyk?s asmuo, prisistat?s L?B advokatu.  Man dalyvaujant, buvo tariamasi su savininke namo, kuriame ?sik?rusi g?li? parduotuv?. Moteris  mielai sutiko su si?lymu, tik persp?jo, kad ji ruo?iasi atlikti kosmetin? remont?, nes ant toki? aptriu?usi? sien? kabinti memorialin? lent? netgi negra?u. O jei L?B nori remonto darbus paspartinti, savinink?  mielai priimt? finansin? param? remonto i?laidoms dalinai padengti. Bet advokatas dingo, lyg jo n? b?ti nebuvo.

Tuomet reikalo ?m?si Asociacija ?Darb?n? miestelio bendruomen?? (toliau ? Bendruomen?). Ji u?sideg? id?ja rasti l???  miestelio centrin?je aik?t?je stovin?iam vieninteliam neprivatizuotam ?ydams priklausiusiam namui, i? kurio  dabartinis jos savininkas Kretingos rajono savivaldyb?, jau buvo i?k?lusi visus gyventojus d?l avarin?s pastato b?kl?s. Namas didelis, i?laik?s daug ?yd? architekt?rai b?ding? detali?, ? kurias atkreip? d?mesio ?inomas Vilniaus senamies?io architekt?ros ?inovas architektas Augis Gu?as.  Bendruomen?s vizijoje restauruotame name savo nuolatin? pastog? pagaliau gal?t? rasti iki ?iol  nuomininkais gimnazijoje besiglaustantis Darb?n? kult?ros skyrius; tai gal?t? b?t? patogi vieta ir seni?nijai ?sikurti. Svarbiausia ? kad, esant poreikiui, galima b?t? i?skirti patalpas arba D. Volfsono, arba apskritai ? Darb?n? ?yd? muziejui, o prie namo, ?rengus  gra?i? aik?tel?, b?t? galima pastatyti ir paminkl? D. Volfsonui. Bet niekada niekam Bendruomen? nek?l? s?lyg?, kad jei namas bus suremontuotas, tik tada ?leis kabinti? memorialin? lent?. Buvo kalbama tik apie toki? GALIMYB?, ir tik jei to nor?t? L?B.

Deja, vizija ir iki ?iol vis dar vizija. L?B i?kart pasak? l??? neturinti. Tod?l Bendruomen? ?m? belstis ? visas kitas duris, netgi buvo prisiviliojusi atvykti ir visk? pamatyti savo akimis tuometin? LR Seimo pirminink? V. Pranckiet?. Jis  i? visos ?irdies pritar? darb?ni?ki? norams i?saugoti pastat? kaip ?yd? kult?ros ?liudinink??, bet realiai niekas nepasikeit?. Bendruomen? savo archyve tebesaugo vis? susira?in?jim? su Vilniaus institucijomis, kurios gal?t? (ir tur?t?) pad?ti i?saugoti vienintel? ma?iausiai sudarkyt?  Darb?n? ?tetlo architekt?rin? paveld?.  Laim?ta tik tiek, kad pastatas jau ?trauktas ? Kult?ros ministerijos kult?ros paveldo objekt? s?ra??, bet pinig? taip ir neatsirado. Bendruomen? nenuleid?ia rank?, savo j?gomis ir l??omis kiek gali, tvarko bent pastato fasad?, kad jis neg?sdint? miestelio sve?i? savo apgail?tinu vaizdu, ir seniai nieko nei laukia, nei tikisi i? ?yd? bendruomen?s.

Tokie tai faktai, kuriuos gali patvirtinti darb?ni?kiai ?mon?s ir dokumentai. K? bendra jie turi su tuo, kas ra?oma D. Simanai?io straipsnyje, tegu sprend?ia skaitytojas, atva?iav?s ? Darb?nus, pavaik??ioj?s po miestel?, pakalbin?s abu su ?ia istorija susijusius seni?nus, buvus?j? ir dabartin?, bei vis? b?r? kit? darb?ni?ki?, gyvai  (ne nusiklausant i? kit? pasakojim?) dalyvavusi? visuose pasitarimuose, susitikimuose ir darbuose.

Toks ilgas pasakojimas buvo reikalingas tam, kad skaitytojas gal?t? pats ?sitikinti, jog realyb?je viskas buvo kitaip, nei para?yta D. Simanai?io straipsnyje: ?Su memorialine lenta buvo dar ?domiau. Jos pakabinimui ant i?likusio namo sienos buvo pritarta, bet tik ?vykd?ius i?keltas s?lygas: suremontuoti nam? buvus? avarin?s b?kl?s, sutvarkyti aplink?, r?pintis tolimesne prie?i?ra, pristatyti bendruomenei D.Wolffsohn?o biografij?  kuo jis toks ?ymus bei organizuoti ?yd? kult?ros dienas Darb?nuose… ?

N?ra ir nebuvo jokios ?i?likusios namo sienos?, nebuvo kelta joki? s?lyg?, o buvo  tik kvietimas atva?iuoti, pasitarti ir pra?ymas  suorganizuoti pa?intines paskaitas  apie ?yd? gyvenim? Darb?nuose ir apskritai Lietuvoje, ? kur? nebuvo atsiliepta.

Ta lentele Volfsono mito k?rimas nesibaig?. TV laidoje S. Pilinkus ir E. Bunka pamin?jo kelis daiktus, rastus neva Volfsono gimtosios trobos pal?p?je, kurie tur?jo patvirtinti j? sp?jimo teisingum? (t. y., kad b?tent toje  troboje gim? D. Volfsonas). Tie daiktai ? mentel?, keletas krosnies kokli? ir ka?kokia lentyn?l?. Jei ponai b?t? buv? ne tokie aroganti?ki, o atidesni Darb?n? miestelio istorijai ir ?mon?ms, jie b?t? nesunkiai su?inoj?, kad  dar gerokai prie? Antr?j? pasaulin? kar? ir ilgokai po jo tame name gyveno ?emaitis, auksini? rank? meistras, m?rininkas-krosnius Stonkus. Ne vienas vyresnio am?iaus darb?ni?kis b?t? papasakoj?s, kad t? trob? Stonkai paveld?jo, ?nukar?in??, pasak ?emai?i?, ankstesn? savinink?, vieni?? moter?, irgi ?emait?. O dabar joje ?sik?r? atvyk?l? moteris, ne darb?ni?k?, nepa?inusi ankstyvesni? savinink? ir j? pom?gi?.

Mano mama mok? abu Stonk? s?nus, su jaunesniuoju Petru a? pati mokiausi vienoje klas?je. Stonkus t?vas da?nai lankydavosi pas mano mam?, net por? krosni? sum?rijo, tad a? gerai prisimenu t? gyv?, ?nek?, meni?kos sielos ir smals? ?emait?, beje, labai nepana?? ? savo itin tylius, sant?rius s?nus. Nieko nuostabaus, jei po karo jis, profesinio smalsumo vedamas lank?si i?tu?t?jusiuose ?yd? namuose,  ?i?rin?jo krosnis ar j? liekanas, pasi?m? vien? kit? daikt?, kuris jokios kitos, kaip smalsum? tenkinan?ios, vert?s nebetur?jo. I? ?ia ir kokliai, m?rininkui labai ?domus daiktelis, ir mentel?, kuri? m?rininkas tik?josi pritaikyti savo darbui, bet kuri pasirod? ne visai tam tinkama. Tikiu, kad tai gal?jo b?ti, kaip ai?kino ponai Pilinkus ir Bunka, netgi ?yd? ritualin? mentel?, naudojama ruo?iant te?l?, ir kuri? jie kaip did?iausi? ?ventenyb? perdav? ?yd? muziejui. Nieko apie ?yd? ritualus nei?manau, kaip nei?man? ir mentel? ? namus parsine??s  m?rininkas Stonkus. Tikiuosi, kad  muziejaus darbuotojai atitinkamai, pagal ?yd? papro?ius ?apval?? mentel?, nes ji, pabuvojusi ?emai?io m?rininko rankose,  gal?jo b?ti jau nebe ?ko?er?….

?tai taip, gerbiami skaitytojai, yra kuriami mitai ir taip yra meluojama. Tik k?riau, melavau ne a?, o D. Simanaitis ar jo anoniminiai patar?jai, ved?ioj?  patiklaus vaikino rank?.

Dr?stu sp?ti, kad abu klaidinan?i? lenteli? ir mit? k?r?jai, LRT laidos ?Daikt? istorijos? autorius, ved?jas Saulius Pilinkus bei ?Jakovo Bunkos fondo? pirmininkas Eugenijus Bunka patys jaut?si atliek? nelabai ?vari? akcij?, nes atminimo lentel? pritvirtinta buvo pusiau slaptai, neinformavus nei Darb?n? seni?no, nei miestelio gyventoj?. Apie j? darb?ni?kiai su?inojo v?liau, i? ?iniasklaidos.

Bet ar i?girs, ar k? supras ?itame pasakojime D. Simanaitis? Juk jis pasirod? es?s ne tik lengvatikis, kuriam i? prad?i? labai patiko mano straipsnis, bet kuriam v?liau lengvai smegenis suko kiti istorij? pasakotojai. Matosi, kad jis pats ma?ai, o gal ir nieko nenusimano apie XX a. lietuvi? ir ?yd? santykius, ta?iau lengva ranka apkaltino mane ?mit? k?rimu?. Matyt, jo patar?jams labai nepatiko, kad savo straipsnyje a? priminiau, jog kaltinant lietuvius, ?ydams reik?t? kalb?ti atsargiau, nes j? pa?i? tautie?iai, kai Lietuv? pirm? kart? okupavo Soviet? Rusija, su g?dingu uolumu puol? tarnauti okupantams.

Jei ?itai jaunuolis laiko mitu, vadinasi, jis n?ra gird?j?s n? apie Raini? mi?kelio tragedij?, n? toki? ?yd? sadist?, Raslano ir Du?anskio, ?iauriai nukankinusi? ne vien? Lietuvos gyventoj?, pavard?i?. Be abejo, ne?ino n? to, kad sadist? Du?ansk? meilingai priglob? Izraelis, nors Lietuvos vyriausyb? ne kart? kreip?si ? Izraelio vyriausyb?, pra?ydama atiduoti j? ? Lietuvos teis?saugos rankas.

O kai toks autorius, nesuprasdamas, ne?inodamas net to, apie k? pats ra?o, kaltina kit? mit? k?rimu ? ar yra prasm? su juo diskutuoti?

Be to, norint pana?iai, remiantis faktais, argumentuotai atsakyti  ir ? kitas jo priekabes, tekt? prikelti i? praeities daug kit? fakt?, pana?i? ? Raini? tragedij?, draskyti  gal jau gyjan?ias ?aizdas, min?ti daug kit? pavard?i?, kas gali sudrumsti jau be?sivyraujan?i? rimt? Darb?n? bendruomen?je. O tai  jau b?t? prie?inga Advento nuotaikai ir mano internete paskelbto straipsnio tikslui: kalb?ti ne apie vien apie praeit?, apie krauj?, ker?t?, bet ir apie gyvenim?, buvus? ir esam?.

J?rat? Lau?i?t?

Vis? Dariaus Simanai?io straipsn? “Ar meluodami sau tapsime didesni?” skaitykite ?ia. 

 31,650 per?i?r? (-a)