Naujaisiais metais ? visus rodiklius tik auk?tyn!

?iandien rankose ? 1955 m. sausio 1 d. Kretingos rajono laikra??io ?Stalinietis? numeris. Keista, bet pirm?j? nauj? met? dien?, kuri tada buvo ?e?tadienis, laikra?tis buvo spausdintas. Matyt, tada ?partija ir vyriausyb?? dar neleido ?v?sti tokios ?prastos ?vent?s.

Atrodyt?, kad Nauj?j? met? proga b?t? galima skaitytojams ir visiems rajono gyventojams link?ti laim?s, sveikatos, s?km?s ir pana?i? dalyk?. Ta?iau partijos, kuri v?liau pavadino save ?epochos protu ir s??ine?, spaudos ?organas? akcentavo visai kitus dalykus.

Skaitome pirmojo puslapio ?vedam?j?? (tos publikacijos ?mones ka?kur tur?davo nuvesti) straipsn?:

?Dar vieneri metai pra?jo laimingame tarybin?s liaudies gyvenime, kurie buvo tolesnio socialistin?s valstyb?s stiprinimo, jos ekonomin?s galios pak?limo, tarybin?s liaudies materialinio gerb?vio k?limo metais. Komunist? partijos vadovaujama, tarybin? liaudis s?kmingai stato didingus komunizmo r?mus.

Partija ir vyriausyb? pastaruoju metu numat? eil? svarbi? priemoni? staigiam ?em?s ?kio, o taip pat lengvosios ir maisto pramon?s pak?limui, nesusilpninant sunkiosios pramon?s vystymosi temp?, plataus vartojimo preki? gausumo sudarymo ?alyje?.

Ir toliau tekste ? lozungai ir lozungai apie milijon? hektar? dirvonuojan?i? ?emi? suarim?, nes tai tur?s duoti ?mon?ms papildomus milijonus centneri? gr?d?, ?kad m?s? liaudies gyvenimas pasidarys dar turtingesnis ir laimingesnis?, nes ?kartu su visa tarybine liaudimi s?kmingai stato komunizmo rytoj? ir lietuvi? tauta?.

Trumpas istorijos priminimas. Kai pra?jusio am?iaus 6-ame de?imtmetyje SSRS vadovyb? ?met? lozung?? ?Visi ? pl??inius!?, pietin?se ir dalies vakar? Sibiro teritorij? buvo suarta ir gr?din?mis kult?romis aps?ta milijonai hektar? ?em?s. Ir derliai buvo visai neprasti. Ta?iau kaip ?prasta i?klerusioje socialistin?je ?planin?je ekonomikoje?, buvo nesuplanuota visa kita infrastrukt?ra, b?tina ?em?s ?kiui; vis? pirma ? visai u?mir?ti nauji elevatoriai, tinkamos gr?d? saugyklos. Kalnai gr?d? dygo tiesiog laukuose, o v?liau liet?s ir kitos rudens-?iemos oro negandos juos tiesiog sup?d?. Taip baig?si ?maisto pramon?s pak?limas?, kur? gri?vant sovietinei imperijai apie 1990-uosius Rusijoje lyd?jo jau tikras badas.

Kad tas ??em?s ?kio ir maisto pramon?s pak?limas? tuo laikotarpiu nebuvo s?kmingas ir Kretingos rajone, gali byloti tekste pamin?ti faktai, kuriuos verta perskaityti, kaip sakoma, ?tarp eilu?i??:

?Rajono kol?kiuose ?iais metais, ne?i?rint blog? oro s?lyg?, u?der?jo ?ymiai geresnis derlius, negu pereitais metais ir gauta ?ymiai daugiau gr?d?. Vien avansu u? darbadienius kol?kie?iams i?duodama nuo 1 iki 2 kilogram? duonini? gr?d??.

Ar toks pripa?inimas nerei?kia, kad tuo metu nusipirkti gr?d?, tinkam? duonai kepti, buvo ne?manoma, kad juos ?i?duodavo? tik kol?kie?iams ir tik u? darbadienius. Visi kiti gal?jo verstis kaip i?man?. Ta?iau svarbu buvo palaikyti lozung? apie lietuvi? taut?, statan?i? ?didingus komunizmo r?mus?.

Tad kokie buvo Nauj?j? met? palink?jimai?

?Naujieji 1955-ji metai rajono darbo ?mon?ms i?kelia naujus dar didesnius u?davinius, nes ?ie metai yra paskutinieji penktojo penkme?io metai. Bet n?ra jokios abejon?s, kad naujuose metuose rajono darbo ?mon?s pasieks dar didesni? laim?jim?. Tad jiems tenka palink?ti s?kming? Nauj?j? Met??.

Keistas finalas, lyg nevilties atod?sis: k? padarysi – ?tenka palink?ti?…

?alia naujametini? link?jim? ? laim?jim? skiltis. Jais gal?jo pasigirti Kretingos ?pramkombinato? (kas tai buvo ? dabar ne?inia) ?mon?s. ?Pramkombinato? ?altkalvi? remonto dirbtuv?s kolektyvas, vadovaujamas drg. Gano?kos, per 1954 m. 11 m?nesi? plan? ?vykd? 107,9 proc., sutaup? metalo u? 3000 rubli? ir 220 kilovat? elektros energijos. Darbo pirm?n? gretose atsirado ?altkalviai ?ilinskas, Galdikas, kalvis Domarkas.

1954 m. neblogai padirb?jo Kretingos plytin?, vadovaujama drg. Zabielos. Met? planas ?vykdytas per 10 m?nesi?, gerai dirbo plyt? degikai Leknius, Katkus ir kiti.

Dar puikesni? laim?jim? yra odos apdirbimo ?mon?je ?Briedis?: ?Visa eil? fabriko darbinink? jau seniai dirba 1956 met? s?skaiton, o tokie kaip Kaubrys ir ?iobakas baigia 1956 met? gamybines u?duotis?.

Kai rajone buvo sukurti kol?kiai, spaudoje vyravo ne gyvenvie?i?, kaim? pavadinimai, bet t? kol?ki? vardai. Sausio 1 d. laikra??io numeryje aptinkame gana ret? i?imt? ? ra?ant apie ?emait?s kol?k? minimas Kartenos vardas.

Publikacijos autor?s Z. Grik?tait? ir Br. Skurdauskait? laikosi nuomon?s, kad pavadinimas Kartena kil?s nuo kartuvi?: ?Kaip pasakoja senieji ?mon?s, ? ?? Minijos sl?n?, kur dabar yra Kartenos miestelis, ve?dav? i? aplinkini? dvar? baud?iauninkus, kurie m?gino prie?intis ponams, ir ten vykdydav? ?vairias bausmes, neretai ir kardav?, nuo to ir vardas i?lik?s ?Kartena?.

Autor?s gra?iai apra?o kol?kin?s Kartenos pasiekimus: ? namus ?vesta elektra, i?dygo nauji kol?kiniai pastatai; kas gr??ta i? darbo, kas skuba ? mokykl?, treniruotes, bibliotek? ar skaitykl?, visi turi galimybi? ?kult?ringai praleisti laisvalaikius?.

Svarb?s ?vietimo pasiekimai: ?bur?uaziniais laikais? Kartenoje veik? tik pradin? mokykla, dar ma?a krautuv?l?, o dabar ? tikra vidurin? mokykla ir net dvi pradin?s. Minimas ir statybin?s brigados brigadininkas Barisa, kuris ?paskutin? kart? patenkintas ap?velg? dienos darb?, pama?u susirinko savo ?rankius ir reng?si jau ? namus?. Bet savo darbo vietas ?dar nenorom? palieka jauni kol?kie?iai E. Anu?is, I. Domarkas, kurie rengia patalpas kino stacionarui. Galima sp?ti, kad 1955 m. Kartenoje atsirado stacionari kino demonstravimo aparat?ra. Priminsiu, kad ?partija ir vyriausyb?? kinu labai r?pinosi, nes ?didysis Leninas? buvo sak?s, kad ?i? vis? men? mums svarbiausias kinas?. Kaipgi to Lenino neklausysi?

Kartenos klubas-skaitykla ?venti?kai papuo?ta plakatais ir ??kiais, ?ant sien? ? partijos ir vyriausyb?s vad? portretai, foto vitrinos, ant stal? naujausi laikra??iai, ?urnalai, ?vairios knygos. Aplink vikriai sukasi skaityklos ved?ja komjaunuol? A. Balsevi?i?t??.

Klube susirink? repeticijos laukia brigadininkas Barisa, kol?kietis ?ilinskas, v?liau pasirodo kol?kiet?s V. Petrutyt?, S. Baltuonyt?, Kubiliut?, B. Raminait?, Z. ?iaulyt?, visi laukia pasirodant choro vadovo ? mokytojo P. Naru?io.

Kiti saviveiklininkai kartoja savo roles, ruo?iasi vaidinimo repeticijai. Tai ? A. Linartas, A. Ju?ka, V. Skersys, J. ?idlauskait?, J. Lygartas, komjaunuolis P. Jadenkus, S. Vilkait?. Dramos ratelio vadove minima O. Bajor?nien?.

Ir ?tai finalinis ra?in?lio apie Karten? akordas, kur? autor?s i?girdo skambant? per klubo-skaityklos langus:

?Kiekvienas dainuojantysis prie? save mato pla?iuose tarybin?s ?alies laukuose banguojant? derli?, kiekvieno ?irdyje pavasaris, i? kiekvieno kr?tin?s sklinda ry?tingi dainos ?od?iai:

Laukus i?arsim ir apak?sim

Purioj ?emel?j kvie?ius pas?sim…?

Po tokio ra?inio dabartinio skaitytojo mintyse gal?t? suskamb?ti nebent nepakartojamojo maestro Vytauto Kernagio klasika tapusios ironi?kos dainos apie kol?kius ?od?iai ?sutrai?kysim ? gabalus tuos kolorado vabalus…?

Pana?ios gaidos vyrauja ir V. Rimgailos kelioni? ?sp?d?i? apra?yme ?Kretinga-Maskva?. ?ia ? ?sp?d?iai vien apie ?vairi? Rusijos rajon? ir kol?ki? ferm? karvi? pieno i?mil?ius, su kuriais autorius susipa?ino Maskvoje, lankydamas ?em?s ?kio pasiekim? parod?.

Trump? ?inu?i? skiltyje ra?oma, kaip Darb?n? vidurin?s mokyklos mokytojai ir mokiniai apsilank? ?Darb?n?? kol?kyje (?), kur mokytojas Galdikas perskait? paskait? apie religini? ?ven?i? kilm?, o mokiniai suvaidino veikal? ?Keturi draugai?.

?Au?ros? kol?kio choras intensyviai ruo?iasi respublikinei dain? ?ventei, ?jau i?moko Taryb? Lietuvos himn?, eil? tarybini? ir liaudies dain??.

O Kretingos vidurin?s mokyklos mokiniai i?klaus? paskait? ?Tarybinio jaunuolio moralinis veidas?, kuri? skait? direktorius A. Bak?tys, paskaita buvo ?gausiai pailiustruota faktais i? tarybinio jaunimo ir Kretingos vidurin?s mokyklos gyvenimo?.

Dar ra?yta, kad pastaruoju metu ?Darb?n?? kol?kio kol?kie?iai per?i?r?jo nema?ai ?vairi? kino film?.