Gilios institucini? paty?i? tradicijos

Savaitgal? ?skrolinant? lietuvi?k? informacin? lauk?, akis u?kliuvo u? portalo ?15 min? ?inut?s. Pamat?s antra?t? vos nei?ta?kiau paskutinio kavos la?o. ?inia nebuvo ka?kuo intriguojanti, kaip sensacija, ta?iau nuleido i? savaitgalio debes? ant ?em?s, primindama, jog ?ia Lietuva. Drabstymasis m??lu, at?aukimo, paty?i? kult?ra bei ?iniasklaidos negatyvas yra taip stipriai ?si?aknij?s tautos pas?mon?je, kad net i?g?rus santechninio ?kurmio? vargu ar pavykt? t? purv? nuo smegen? atkrap?tyti. Turb?t niekaip?
?i? ?inut? d?jom ir mes ??vyturyje?, nes tai buvo Aplinkos ministerijos prane?imas spaudai apie m?s? kra?tiet?. ?is ?mogus prie? kelis metus atvyko su kilnia misija inicijuoti pozityvius poky?ius rajone, ta?iau i? jo, ?velniai tariant, buvo pasity?iota.
?Lietuvos geologijos tarnybai vadovaus Egidijus Viskontas?. Toliau respublikinis portalas, lyg atliepdamas klasikin? nacionalin? paty?i? kult?r?, prideda ir nuo sav?s: ?kuris Kretingos rajone buvo prarad?s pasitik?jim??. Ir toliau konkretizuojama, beriami teiginiai, kurie su ?urnalistine kult?ra nieko bendro apskritai neturi, nes jokia kita nuomon? i?klausyta nebuvo: ?Pastaruosius metus E.Viskontas buvo i?rinktas Kretingos rajono savivaldyb?s tarybos nariu. Prie? tai dirbo Kretingos rajono savivaldyb?s administracijos direktoriumi, buvo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkim? komisijos narys, ?em?s ?kio viceministras. E.Viskontas 2022 m. rugs?j? i? Kretingos rajono savivaldyb?s administracijos direktoriaus pareig? buvo atleistas kaip prarad?s pasitik?jim?. Kretingos rajono meras Antanas Kalnius ir valdan?ioji dauguma E.Viskont? kaltino neskaidriais sprendimais. 2022 m. bir?el? Vyriausioji tarnybin?s etikos komisija (VTEK) pripa?ino E.Viskont? pa?eidus Vie??j? ir priva?i? interes? derinimo ?statymo reikalavimus vengti interes? konflikto, o jam kilus ? nusi?alinti?.
I?verskime ?i? ra?liav? ? lietuvi? kalb?. Kas buvo para?yta ir kas liko tarp eilu?i?? Auk??iausios kvalifikacijos teisininkas, padar?s karjer? sostin?je, auk??iausiose ?alies institucijose, prie? kelis metus atvyko ? gimt? rajon? pad?ti inicijuoti poky?ius, ?ne?ti nauj? europieti?kos politin?s kult?ros v?j? vietos savivaldoje, pakelti merdint? rajon? i? bre?niavinio s?stingio. Ta?iau vietoj pad?kos gavo ?ko??lu per galv?? nuo ?vietini??, apipiltas srutomis, o garbingai atsitraukus ir u?leidus keli? tikriesiems ?saviems?, gavo nuo t? pa?i? ?vietini?? per mink?t? viet? dar kart?. Taip veikia nacionalin? paty?i? kult?ra, ?vilkta ? vie??j? ry?i? bei neva propagandin? kalb?, atseit, ?mes nepamir?im?. Visa tai galima paai?kinti dar papras?iau: centrin? ?iniasklaida (ka?kod?l ?miau gail?tis, kad gr??au prie ?io amato-aut.past.) tiesiog m?gaujasi, sukeldama negatyvias emocijas, nes blogos ?inios neva labiau pritraukia d?mes?.
Pon? E.Viskont? puikiai suprantu. Ne jis vienas yra patyr?s ?vietini?? pykt? u? dr?s? ir ties?. Man pa?iam tai teko patirti savo kailiu, kai d?l sportinio intereso band?iau kandidatuoti ? vienos seni?nijos seni?no k?d?, b?damas ne ?savas? ir ne ?vietinis?. I?p?stomis akimis buvo pasakyta: ?kaip dr?sai ra?yti tok? pra?ym? ir apskritai kas tu toks?? ?io rei?kinio ?aknys gilios. Savivaldyb?s administracijos, visos vie?ojo sektoriaus institucijos, ne vien tik Kretingos rajono, yra tapusios ?takingiausiais darbdaviais bei nuomon?s formuotojais regionuose, nuo kuri? valios priklauso kone pus?s ?eim? likimas bei finansin? pad?tis. Kartu tai – lizingai, paskolos, kitokie ?sipareigojimai. Kai aplink visi ?savi? ir jokios kontrol?s, galima nesilaikyti ir ?statym?, arba juos interpretuoti taip, kaip patinka.
Tod?l, kaip kokiame animaciniame monstr? biure, menkiausia svetima akis tiesiog nepageidaujama, nes gali sugadinti ka?kokius reikalus. O jeigu dar ir naujos iniciatyvos si?lomos, rodomi pir?tu tr?kumai, net jei pasisi?loma savanoriauti, pad?ti neatlygintinai, kokiame nors kult?ros renginyje, kad parodyti kaip reikia k?rybi?kai dirbti, tokios iniciatyvos sutinkamos pasi?iau?usiais plaukais, lyg i? j? k?sintumeisi atimti ka?k? labai svarbaus. Bet kokia lyderyst? ?i? ?alies? sutinkama su ?ak?mis, nes pani?kai bijoma geresnio rezultato, nei jie patys sugeba padaryti. Yra vietovi? kur vie?ajame sektoriuje dirbama ?eimomis, gimini? klanais kalneliais. Ir tie ?mon?s saugo t? ?darbo viet??, perduoda i? kartos ? kart?, kaip vienintel? gyvenime i?eit?. Lyderyst?, prid?tin?s vert?s jiems visi?kai nesuvokiamos. Kretingos r. atveju pana?u, kad administracijos direktoriaus pareigos veikia kaip koks prakeisimas, kuriam ?nuimti? teisininkai ar teis?saugininkai nebeturi ?ranki?. Reikalingi ekstrasens? m??io laim?tojai.
Ta?iau jokios mistikos n?ra. ?is rei?kinys turi savo pavadinim?. Jis kasmet minimas ?vairiose Speciali?j? tyrim? tarnybos (STT) studijose, kaip nepotizmas. O tam nepotizmui ?sikeroti padeda ir pati politin? sistema, leid?ianti, pavyzd?iui, komitetams dalyvauti rinkimuose. Gali b?ti taip, kad komitetus ?valdo? tos pa?ios vakaryk?t?s partijos, tad po kiekvien? rinkim? kartojasi tos pa?ios istorijos su bloga vietine vald?ia. Pasaka be galo. Tiek STT, tiek ?Transparency International? ekspertai ne kart? akcentavo, jog ?rodyti nepotizm? ? ?iauriai sunku. Prakti?kai ne?manoma. Ta?iau jis egzistuoja, kaip koks Thomas Hobbes apra?ytas Leviatanas su daug galv? ir rank?, kurios ky?o i? kiekvieno juodo ply?io.
Nepotizmas, remiantis apibr??imu vadov?liuose yra sav? asmen? skyrimas ? tam tikras profesini? ar politini? institucij? pozicijas, kai svarbiausias kandidato atrankos kriterijus yra ?eiminiai, giminyst?s ar draugyst?s santykiai, o ne turima kvalifikacija. Nepotizmas yra favoritizmo (favorit? k?limas ar j? skyrimas ? auk?tas pareigas) atskiras tipas.
Egzistuoja dar bjauresn?s s?vokos tokiems rei?kiniams apibr??ti. Da?nai nepotizmas apima ir ?ali?k? draug? ar ger? pa??stam? paskyrim?, ta?iau siekiant atskirti ?ali?kum? pagal giminyst? ir draugyst?, vartojama kronijizmo (angl. crony ? senas draugas ar bi?iulis) s?voka (draug? ar ger? pa??stam? paskyrimas ? tam tikras pozicijas ir pareigas). Da?nai politines pozicijas u?imantys asmenys ie?ko paramos savo pasi?lymams ar siekia ?gyti didesn? gali?, d?l to ? ?vairias politines pareigas skiria sau palankius asmenis.
Vie?ajame sektoriuje nepotizmas ir kronijizmas yra neigiami rei?kiniai, nes d?l j? kvalifikuoti, talentingi ar inovatyvi? id?j? vedini ?mon?s patiria paty?ias, neteisyb? bei socialin? diskriminacij?. Tai skatina korupcij? ir prot? nutek?jim? tiek ? didmies?ius, tiek ir ? u?sien?.
Nuo 2018 nepotizmo paplitim? Lietuvoje tirianti STT yra nusta?iusi, kad 18 proc. savivaldybi? administracijose dirban?i? asmen? yra susij? giminyst?s ry?iais. Mielieji, apsidairykime po Kretingos rajon?, ko gero ?is procentas bus pana?us.
Pagal Eurobarometro 2019 m atlikt? apklaus? 46 proc Lietuvos verslinink? teig?, kad vie?osiose institucijose paplit?s palankumas draugams ar ?eimos nariams. I? ?is rodiklis, deja, kolkas yra didesnis negu vidurkis Europos S?jungoje.