?io straipsnio prad?ia buvo keliautoj? i? Vilniaus klausimas, o grei?iau ? pasipiktinimas tuo k? jie pamat? lankytinoje bei valstyb?s saugojamoje istorin?je vietoje – senosiose maro kapinait?se netoli Daugin?i? atodangos ir piliakalnio.
Ten stovi dvi koplyt?l?s, kurios kaip ?tariama senai yra apipl??tos ir akivaizd?iai i?niekintos. ?ol? ? iki juosmens, tiesiog erki? veisykla. Koplyt?li? viduje ? keli ?vent?j? paveiksl?liai, ro?iniai, ma?i kry?eliai, keli centai, nuo V?lini? sudegusios ?vak?s, plastikin?s g?l?s bei pajuod? skiltiniai ?vaku?i? indai. Durel?s sukrypusios, neu?sidaro, stogai – kiauri.
Koplyt?li? sielos ir esm?s – Marijos Sopulingosios ? ten senai n?ra. N?ra ir to sakralinio jausmo, kuris aplanko b?nant ar meld?iantis tokiose ypatingose vietose, n?ra prisilietimo prie ka?kokios gilios paslapties, prasm?s. Tod?l reikt? pritarti keliautojams i? sostin?s: vaizdas apgail?tinas, o jausmas ? slogus. D?l Lietuvos ir jos ?moni?. Kod?l nepriklausomoje Lietuvoje nusiritome iki tokio baisaus dvasinio abejingumo?
Atlaik? vokie?ius ir bol?evikus
Slogus vaizdas dar ir tod?l, kad koplyt?l?s atlaik? vokie?i? ir bol?evik? okupacijas, kolektyvizacij?, ateizm?, Gir?kevi?i?, Brazausk?, Gorba?iov?, S?j?d?, ta?iau neatlaik? ir krito nepriklausomoje Lietuvoje, prie savos vald?ios.
Tiesos vardan reikt? pridurti, jog 2008 metais darbininkai ?ia buvo pasirod? paskutin? kart?. Tais metais lankytini objektai ?sisavintais Europos s?jungos pinigais buvo aptvarkyti visoje Lietuvoje, o projekt? pri?i?r?jo tuometinis Turizmo departamentas prie Ekonomikos ministerijos bei Saugom? teritorij? tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Tiesa, koplyt?l?s n?ra visi?kai tu??ios. Vienoje i? j? ?iuo metu pastatyta ka?kokia ma?a gipsin? Marijos l?l?, grei?iausiai pirkta per ka?kur atlaidus. Ta?iau tai n?ra ta Marija, kuri u?fiksuota senosiose nuotraukose. Tas nuotraukas radome ?eim?, kuri? pastangomis ir intencijomis buvo tos koplyt?l?s pastatytos bei pri?i?rimos, asmeniniuose archyvuose.
Tod?l turistai ir klausia, kod?l tokia betvark? valstyb?s saugojamuose objektuose? Kas u? tai atsakingas? Kas ir kada i? koplyt?li? pavog? originalias Marijas? Ar tai padar? savivaldyb?s institucija ? muziejus, ar juodieji kolekcininkai, ar vagys?
Kry?dirbyst? – UNESCO saugoma
Kaip visa tai saugoma Kretingos rajone? Vis? pirma reikt? paai?kinti, jog ?emaiti?kos koplyt?l?s ir yra tas UNESCO (ne)saugomas paveldas.
Tradiciniai kry?iai – lietuvi? liaudies tradicija, 2001 m. ?ra?yta ? UNESCO ?monijos nematerialaus ir ?odinio paveldo ?edevr? s?ra??. Enciklop?dijoje paai?kinta, kas yra Kry?dirbyst?. Tai kry?iai, taip pat koplyt?l?s, koplytstulpiai ir gyvos ?eim? istorijos. Svarbi yra tokio paminklo statymo intencija, jo pa?ventinimo apeigos, puo?imo tradicijos ir pagerbimo formos ? giesmes bei maldos. Tai ir yra ta nemateriali visuma, kuri saugotina.
?emaitijoje ?v?. Mergel?s Marijos skulpt?ros b?davo ?vairiai aptaisomos ir puo?iamos karoliais, ro?iniais. Kry?dirbyst?s tradicija ?emaitijoje susiklost? su krik??ionyb?s at?jimu. Joje susiliejo ikikrik??ioni?kosios kult?ros elementai su savitai perteiktais krik??ioni?kais simboliais.
Ta?iau Kretingos rajone ? UNESCO paveld? grei?iausiai numojama ranka. Pavyzd?iui Sauseri? kaime esanti Jonu?i? koply?ia daug met? stovi pavirtusi ant ?ono ir niekam ne?domi. Turistai negauna jokios informacijos abejon?ms i?sisklaidyti: kas i?niekino koplyt?les: vald?ia, kuri gal?jo taip pasielgti, pavyzd?iui, d?l riboto finansavimo, ar vagys d?l lengv? pinig?. Kai kurie kalbinti Daugin?i? lankytojai nemato jokio skirtumo, kas pavog?, svarbiau yra akivaizdus faktas: koplyt?l?s stovi be Marij?.
Pavog? ar pa?m? saugoti?
Ir i? ties? koplyt?l?s kelis de?imtme?ius buvo vandalizmo bei vagys?i? objektais. Dar baisiau, kad istorinio paveldo niekinimu u?siima ne tik ilgapir??iai, bet, kaip ?mon?s ?taria, galimai ir valstybin?s institucijos ? muziejai. Kalbinti lankytojai neslepia apmaudo, kad muziejai b?tent taip pasipildo savo eksponat? kolekcijas. Ir tai, deja yra legalu bei teis?ta.
Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kult?ros paveldo ?statyme ra?oma: ? Kult?ros paveldo objekt? draud?iama perkelti, i?skyrus atvejus, kai j? reikia perkelti siekiant i?saugoti. Tuo pagrindu Kretingos rajono savivaldyb? ?m?si prevencini? veiksm? siekiant skulpt?r? i?saugojimo.
?Kretingos muziejus gelb?ja ?vent?j? skulpt?r?les nuo vagi?: i? pakel?s koplyt?li? j? pavogta kone pus?. ? Kretingos muziej? gabenamos ?imtamet?s ?vent?j? skulpt?r?l?s. Per kelerius metus i? pakel?s koplyt?li? pavogta kone pus? kelis ?imtus met? skai?iuojan?i? liaudies meistr? dirbini?, tad siekiama i?saugoti bent likusias?, – kalb?jo prie? ger? pusmet? LRT ?Panorama?.
Ta?iau ar buvo tos vagyst?s, ar jomis tik prisidengiama? Klaip?dos VPK atsiunt? toki? informacij?: ?Klaip?dos apskrities VPK Kriminalin?s policijos informacijos analiz?s skyriaus duomenimis, d?l istorin? menin? vert? turin?i? dirbini? vagys?i? i? koplyt?li? per 2023 m. Kretingos ir Skuodo rajonuose buvo prad?ta po du, Klaip?dos rajone ? vienas ikiteisminis tyrimas?. Joks tyrimas d?l i?niekint? Daugin?i? koplyt?li? n?ra prad?tas.
?Medinio liaudies paveldo ? kaim? parkeli? ir priva?i? sodyb? skulpt?r? ? vis labiau gvie?iantis ilgapir??iams, rajono vadovai i?vien su muziejininkais ?m?si iniciatyvos suve?ti jas saugoti ? Kretingos muziej? (…), suderinus su ?eimininkais, buvo pargabentos dvi skulpt?ros i? sodyb? Juodup?n? ir Naujosios ?pilties kaimuose?, – pra?jusi? met? ruden? buvo ra?oma rajonin?je ?iniasklaidoje bei Faceboock platformoje. Taip pat vie?oje erdv?je buvo ra?oma, jog tokiu b?du muziejininkai sukaup? per 600 objekt?.
Ta?iau b?da ta, jog Daugin?i? koplyt?li? Marijos pradingo labai keistomis aplinkyb?mis, galimai dar anks?iau, nei muziejininkai jas ?pa?m? pasaugoti?. Gali b?ti, kad Kretingos muziejaus darbuotojai iki ?iol ne?ino koplyt?li? istorij? bei nerado galimyb?s susisiekti su ?eim?, kuri? intencijomis koplyt?l?s buvo pastatytos, atstovais ir ?pa?m? saugoti? galimai jau falsifikatus, nes originalios Marijos buvo pavogtos ir i?niekintos, kaip sp?jama, dar 2008 metais, dar prie? tai, kai valstyb?s ir ES l??omis buvo tvarkomi lankytini objektai.
Susisiekus su ?eim? atstovais, sunku buvo klausytis a?ar? d?l to kas ?vyko. Vis? pirma, 2008 metais koplyt?li? restauracija vyko atmestinai ir pasibais?tinai. B?tent tuo metu, kaip ?tariama, es? buvo ne tik pagrotos ir i?niekintos originalios Marijos, bet ir pakeista pati koplyt?li? architekt?ra. Es? i? tri?lai?io stogo padarytas dvi?laitis.
Kam priklaus? koplyt?l?s?
Popieriuje jos priklauso valstybei, ta?iau pagal fakt? yra kitaip. Daugin?iai ? kaimas Kretingos r. rytin?je dalyje, 4 km ? ?iaur?s rytus nuo Kartenos, ? ?iaur? nuo kelio Palanga-?iauliai, Minijos kairiajame krante. Daugin?i? kaimas ?sik?r?s vaizdingame Minijos up?s sl?nyje, kur ?steigtas Minijos kra?tovaizd?io ir Minijos ichtiologinis draustiniai.
Koplyt?l?s stovi Daugin?i? kaimo senosiose kapin?se (maro kapeliuose, arba senkapiuise), kuriose ?mon?s buvo laidojami maro ir kit? epidemij? metais. XVIII am?iaus pabaigoje, prad?jus laidoti tik parapij? kapin?se, iki XX a. vidurio senosiose kapinait?se buvo u?kasami nekrik?tyti mir? k?dikiai, savi?ud?iai, neatpa?inti skenduoliai ir pan. Nuo seniausi? laik? jose buvo statomi kry?iai, koplyt?l?s. Per gegu?ines pamaldas gyvieji susirenka kapin?se, meld?iasi u? mirusius prot?vius, gieda giesmes.
Prie?ais kapines ?rengta ?atokv?pio? aik?tel? automobiliams su Salant? regioninio parko lankytin? viet? schema. ?ia neretai girtaujama, rengiamos baidarinink? i?kylos. U? kapinai?i? praeina mi?ko kelias, u? kurio st?kso Daugin?i? antrasis piliakalnis. ?ia taip pat stovi medinis, kry?mi?kas, 4,3 m auk??io, su masyvia, 1 m auk??io, lieto metalo Nukry?iuotojo skulpt?ra, kry?ius. Jis dar yra, nepavogtas.
Oficialiai kapinait?s Daugin?iuose buvo u?darytos 1795 m. Paskutin? kart? jose laidoti per 1916?1918 m. dizenterij? mir? kaimo gyventojai. Mirusiems atminti nuo seno stov?jo koplyt?l? ir trejetas auk?t?, ??uolini? kry?i?. Jiems sunykus, 1947 m. senoji koplyt?l? buvo atnaujinta, ?alia jos pastatyta kita, o tarp j? pastatytas naujas kry?ius su metaline Nukry?iuotojo skulpt?ra.
Wikipedija ra?o, kad koplyt?l?s yra, sta?iakamp?s sta?iasien?s, vienkamar?s, tri?lai?iais stogais, ant dviej? kolon?li? paremtais frontonais, padarytos pagal vien? pavyzd?, 1,95 m auk??io. Viena pastatyta ant palaid? akmen?, o kita ? ant betoninio pamato. Ta?iau stogas nevykusiai buvo pakeistas 2008 metais. Dabar jis ? dvi?laitis.
Kaip skelbiama vie?oje informacijoje, abi koplyt?l?s su jose esan?iomis ?ven?iausios Mergel?s Marijos skulpt?romis ?ra?ytos ? kult?ros vertybi? registr? kaip vietin?s reik?m?s dail?s paminklai (unikal?s kodai ? 9528 ir 15071; senieji kult?ros paminkl? s?ra?o Nr. DV1530 ir DV4160). Ant koplyt?li? fasad? yra informacin?s lentel?s, jog objektas saugomas valstyb?s. Ta?iau valstyb?s saugomas objektas ?iuo metu stovi i?niekintas, nes Mergeli? Marij? statul?li? koplyt?l?se n?ra. Vietoj originalo, kairiojoje koplyt?l?je pastatyta i? turgelio per atlaidus pirkta pigi l?l?, geriau negu visi?kai nieko.
Kairioji koplyt?l?, statyta tarpukariu, priklaus? Paulausk? ?eimai, gyvenusiai kairiojoje Minijos pus?je, o de?inioji, naujesn? ? Daugin?i? giminei, gyvenusiai kitoje, de?in?je up?s pus?je, Sauseri? kaime. ??vyturiui? pavyko pasikalb?ti su de?iniosios koplyt?l?s istorijos liudytoja.
Garbaus am?iaus moteris papasakojo, kod?l ji buvo pastatyta. Tai – kvap? gniau?ianti istorija.
Apie tai pla?iau skaitykite kitame ??vyturio? numeryje, bet, jei trumpai, d?l intrigos: koplyt?l? pastatyta d?l ?vykusio stebuklo. Galima tik?ti Dievu, galima ? ne, ta?iau stebuklas – realus. Tai – faktas. Daugin?i? ?eima pastat? koplyt?l? su liaudies meistro sukurta Mergel?s Marijos statul?le kaip pad?k? Vie?pa?iui, Mergelei Marijai, nes ?vyko ap?adai. Ma?daug 1940 metais Kretingos vienuol?s i?meld? 2 met? mergaitei gyvyb?, mat ?i sirgo sunkia, nepagydoma apendicito forma, o daktarai, prie tuometin?s medicinos, jau buvo nuleid? rankas. Mergait? pasveiko.
Liaudi?k? papro?i? ?inovai tikina, kad toki? koplyt?li? i?niekinimas gali li?dnai baigtis tiems, kas tai padar? ar sujauk? bendr? vietov?s energetik?. Kod?l?
Apie tai ? kitame
??vyturio? numeryje
Nuotraukos i? asmeninio archyvo
Perskai?iau straipsn? apie Daugin?i? kapines ir apsiverkiau. Va kokie at?jo laikai, istorin?s vietos nesaugojamos nei vietos bendruomen?s, nei rajono, nei atitinkam? vald?ios vadov?. O kam saugoti, svarbu, kad lentel? prikalta su u?ra?u saugoma valstyb?s, priklauso kult?ros paveldui…
Senieji ?mon?s saugojo, tvark?, sodino g?les, meld?si…
O jaunoji karta: tusai, festivaliai, g?rimai, narkotikai, seksas. Dauguma liko abejingi, ne mano ir ner?pi, nesaugo, vagia, lau?o. Kas kaltas? Mes brangieji patys, pamir?ome tikr?sias gyvenimo vertybes, pamir?ome Diev?. Gyvename tik dviveid? gyvenim? ir nesusim?stome, k? po sav?s paliksime…Laikas pabusti!