1952 m. rugpj??io 5 d. C?A i?platintas dokumentas atskleid?ia sud?ting? ir dramati?k? kolektyvizacijos proces? Kartenoje 1948 metais. Soviet? vald?iai bandant priversti ?kininkus stoti ? kol?kius, lietuvi? ?kininkai susid?r? su didel?mis gr?sm?mis, ?skaitant tremt?, teror? ir priverstin? turto konfiskavim?.
Anot dokumento, Lietuvos ?kininkai puikiai ?inojo apie tragi?k? kol?ki? pad?t? Soviet? S?jungoje, tod?l steng?si bet kokia kaina i?vengti ?traukimo ? kol?kius. Rus? brigad? atvykimas ? kaimus buvo lydimas propagandin?s kampanijos ir spaudimo, ta?iau ?kininkai ?m?si gudri? taktik?. Su?inoj? apie art?jan?ius vizitus, daugelis j? su ?eimomis slapst?si mi?kuose arba palikdavo namuose tik vaikus, taip vengdami tiesioginio susid?rimo su brigadomis.
Tokios pasiprie?inimo formos buvo veiksmingos, ta?iau labai pavojingos. Brigados, nesulaukusios reikiamo ?kinink? bendradarbiavimo, neretai taik? represines priemones, grie?tindamos mokes?ius ir rekvizicijas. Taip buvo siekiama priversti ?kininkus prisijungti prie kol?ki? arba palau?ti j? pasiprie?inim?.
Dokumente teigiama, kad vienas i? pagrindini? soviet? vald?ios ?ranki? buvo grie?tos ekonomin?s represijos. ?kininkams buvo skiriami did?iuliai mokes?iai, kuri? ne?vykd?ius per trump? laik?, j? turtas buvo konfiskuojamas, o patys ?kininkai i?siun?iami ? Sibir?. Pavyzd?iui, 1948 m. ?kininkas, valdantis 25 hektarus ?em?s, buvo priverstas sumok?ti 9000 rubli? mokes?i? per penkias dienas. Jei ?i suma neb?t? sumok?ta, jo turtas, ?skaitant namus, ?rankius ir gyvulius, b?t? konfiskuotas, o jis pats su ?eima i?si?stas ? Sibir?.
Tr?mimai ? Sibir? buvo vienas i? efektyviausi? b?d? palau?ti ?kinink? pasiprie?inim?. Tai sukeldavo siaub? ir baim?, kurios pad?jo sovietams pasiekti tam tikr? kolektyvizacijos s?km?. Savanori?kai ? kol?kius stojan?i?j? daug?jo, ta?iau tai buvo labiau i? baim?s nei i? tikrojo noro prisijungti prie kol?ki?. Tie, kurie tur?jo daugiau ?em?s ir turt?, pirmieji band? ?tikti bol?evikams, tik?damiesi i?vengti represij? ir i?laikyti bent dal? savo turto.
Taip pat i?slaptintame dokumente ra?oma, kad Kartenoje kolektyvizacijos procesas buvo ypa? intensyvus. Vietos vald?ia organizavo susitikimus, siekdama ?tikinti ?kininkus prisijungti prie kol?ki?. Vienas i? toki? susitikim? vyko vietos pradin?je mokykloje, kur buvo surinkti beveik 60 procent? pakviest?j?. Susitikimas prasid?jo ?em?s ?kio skyriaus pirmininko kalba, ta?iau jo nesugeb?jimas ?tikinamai meluoti apie kol?ki? privalumus ir akivaizd?s grasinimai nepad?jo pasiekti norimo rezultato.
?kininkai buvo per daug i?sigand? ir nepais? grasinim?. Stribai su ginklais neleido niekam i?eiti i? sal?s, kol nebus pasira?yti dokumentai. Ta?iau ?kininkai mai?tavo ir reikalavo pirmiausia eiti namo ir pasitarti su ?eimomis. Nepaisant vis? pastang?, n? vienas ?kininkas nepasira?? kolektyvizacijos dokument?. Iki 1949 m. prad?ios nebuvo padaryta jokios esmin?s pa?angos.
Soviet? vald?ia susid?r? su dar didesn?mis problemomis d?l partizan? veiklos. Partizanai dien? ir nakt? lank?si pasira?iusi?j? namuose, ragindami juos atsistatydinti i? kol?ki? pirminink? ar brigad? vad? pareig?. Jie kaltino ?iuos ?mones d?l vis? ?emdirbi? patiriamo teroro ir ?m?si grie?t? priemoni? prie? juos. Kai kurie pirmininkai ir brigad? vadai buvo nu?udyti, kiti smarkiai su?aloti.
Partizanai taip pat aktyviai agitavo prie? kolektyvizacij?, siekdami sugriauti soviet? planus. J? veikla suk?l? dar didesn? nepasitenkinim? ir pasiprie?inim? soviet? vald?iai. Tai, kad partizanai su?inojo apie tuos, kurie pasira?? kolektyvizacijos sutartis, ir ?m?si veiksm? prie? juos, privert? daugel? ?kinink? atsisakyti bet koki? ketinim? prisijungti prie kol?ki?.
1949 m. did?ioji tremtimo ? Sibir? banga palau?? daugelio ?kinink? pasiprie?inim?. Po ?i? masini? tr?mim? ?mon?s suprato, kad n?ra kito pasirinkimo, kaip tik prisijungti prie kol?ki?. Kartenos bendruomen?je kol?kie?i? skai?ius padid?jo nuo 3 iki 24, nes ?mon?s bijojo represij? ir teroro.
Pla?iau su dokumentu (angl? kalba) galite susipa?inti ?ia.
Toks gra?us miestelis ir taip apleistas