Jungtin?s Karalyst?s dienra?tis ?The Guardian? neseniai paskelb? negailesting? statistik? ? ma?daug du tre?daliai medicinos prie?i?ros darbuotoj? Anglijoje per pastaruosius metus patyr? perdegim? (angl. burnout), kuris apib?dinamas kaip fizinis, emocinis ir psichologinis i?sekimas d?l ilgalaikio streso darbe. ?is rei?kinys siejamas su dideliu darbo kr?viu, nepakankamu darbuotoj? skai?iumi, emociniu kr?viu ir pandemijos poveikiu, kuris dar labiau i?ry?kino sistemos problemas. Su pana?iomis problemomis susiduriama ir Lietuvoje.
Sveikatos prie?i?ros sistema jau ilg? laik? susiduria su darbuotoj? tr?kumu, ypa? slaugytoj? ir gydytoj?. D?l to esami darbuotojai da?nai dirba vir?valand?ius, turi ma?iau poilsio laiko ir patiria didel? spaudim? teikti kokybi?k? prie?i?r? ribotais i?tekliais.
Sveikatos prie?i?ros darbuotojai nuolat susiduria su sud?tingomis situacijomis, tokiomis kaip pacient? kan?ios, mirtys ar etin?s dilemos. Tai ypa? i?ry?k?jo per COVID-19 pandemij?, kai darbuotojai dirbo ekstremaliomis s?lygomis.
?The Guardian? straipsnyje minima, kad daugeliui darbuotoj? tr?ksta prieigos prie psichologin?s pagalbos ar institucin?s paramos, kuri pad?t? ?veikti stres?. Be to, medicinos darbuotojai da?nai jau?ia, kad j? pastangos n?ra pakankamai vertinamos.
Jiems taip pat tenka per didelis administracinis kr?vis ? dokument? pildymas atitraukia darbuotojus nuo tiesiogin?s pacient? prie?i?ros, didindamas frustracij?.
Poveikis pacient? prie?i?rai
Perdegimas ne tik kenkia darbuotoj? gerovei, bet ir tiesiogiai veikia pacient? prie?i?ros kokyb?. Straipsnyje nurodoma, kad i?sek? darbuotojai gali padaryti daugiau klaid?, b?ti ma?iau empati?ki ar ma?iau atid?s pacient? poreikiams. Personalo tr?kumas ir perdegimas prisideda prie ilg? eili? ligonin?se bei u?delsto gydymo, kas ypa? aktualu skubios pagalbos skyriuose. Perdegimas skatina darbuotoj? kait? ? daug biud?etini? medicinos ?staig? darbuotoj? svarsto palikti darb? arba pereiti ? priva?i? praktik?, dar labiau gilindami personalo kriz?.
Dienra?tis ?The Guardian? pabr??ia, kad vie?oji sveikatos prie?i?ros sistema yra stipriai priklausoma nuo savo darbuotoj?, ta?iau pastaraisiais metais susiduria su precedento neturin?iais i???kiais. Pandemija atskleid? sistemos trapum?, o po pandemijos ekonomin?s problemos, infliacija ir nepakankamas finansavimas dar labiau apsunkino situacij?.
Straipsnyje taip pat u?simenama apie politin? aspekt? ? medicinos darbuotojai ne tik Anglijoje, bet ir visoje Europoje reikalauja didesni? investicij? ? sveikatos prie?i?r? ir geresni? darbo s?lyg?, ta?iau vyriausybi? atsakas da?nai vertinamas kaip nepakankamas.
Medik? ?perdegimas? kaip globali problema
Perdegimas (angl. burnout) yra pripa?intas tarptautiniu mastu kaip profesinis rei?kinys, ?trauktas ? 11-?j? Tarptautin?s lig? klasifikacijos versij? (ICD-11). Jis apib?dinamas kaip emocinis i?sekimas, depersonalizacija (cinizmas ar abejingumas darbe) ir suma??j?s profesinis efektyvumas d?l ilgalaikio streso darbe. Sveikatos prie?i?ros sektorius yra ypa? pa?eid?iamas d?l ?i? prie?as?i?.
Darbas su sergan?iais ar mir?tan?iais pacientais kelia stipr? psichologin? spaudim?. Daugelyje ?ali? tr?ksta gydytoj?, slaugytoj? ir kit? specialist?, tod?l esami darbuotojai patiria per didel? kr?v?. COVID-19 pandemija sustiprino perdegim? d?l padid?jusi? darbo kr?vi?, infekcijos rizikos ir ribot? i?tekli?. Nepakankamas finansavimas, biurokratiniai i???kiai ir ribota prieiga prie psichologin?s pagalbos dar labiau apsunkina situacij?.
Anot brit? dienra??io, atlikti tyrimai rodo, kad perdegimas paveikia apie 50 proc. sveikatos prie?i?ros specialist? visame pasaulyje, o gydytoj? ir slaugytoj? rodikliai siekia net 66 proc. Afrikos ?alyse, kur sveikatos prie?i?ros sistemos da?nai yra silpnos, perdegimas taip pat yra paplit?s d?l dideli? darbo kr?vi? ir ribot? resurs?. Singap?re atliktas tyrimas parod?, kad 2020?2021 m. perdegim? patyr? apie 24 proc. sveikatos prie?i?ros darbuotoj?, o stresas ir nerimas dar labiau i?augo pandemijos metu. ?ie duomenys patvirtina, kad problema yra universali, ta?iau jos mastas ir prie?astys skiriasi priklausomai nuo ?alies konteksto.
Situacija Lietuvoje
Lietuvoje toki? tyrim? atlikta nedaug, ta?iau skai?iai tur?t? b?ti pana??s. M?s? ?alyje sveikatos prie?i?ros darbuotoj? perdegimas taip pat yra reik?minga problema, nors ji ma?iau vie?inama lyginant su JK. Remiantis turimais tyrimais ir kontekstu, galima i?skirti ?iuos aspektus:
Vie?oje erdv?je galima rasti 2018 m. Klaip?dos ir Kauno regionuose atlikt? tyrim?, kuris parod?, kad tarp ligonini? gydytoj? perdegimo paplitimas buvo reik?mingas: 44,8 % patyr? asmenin? perdegim?, 46,7 % ? su darbu susijus? perdegim?, o 35,1 % ? su klientais (pacientais) susijus? perdegim?. Kitas tyrimas, atliktas tarp Lietuvos odontolog?, nustat?, kad 42,3 % respondent? patyr? auk?t? emocin? i?sekim?.
2024 m. tyrimas Utenos, Mol?t? ir Ignalinos regionuose parod?, kad perdegimas buvo ypa? paplit?s tarp gydytoj? ir slaugytoj?, palyginti su kitomis profesijomis, tokiomis kaip mokytojai ar vadybininkai. Gydytojai ir slaugytojai patyr? auk?tesn? perdegimo lyg? visose trijose dimensijose (asmenin?, su darbu ir su klientais susijusi).
Lietuvoje perdegimas da?niausiai pasitaiko tarp gydytoj?, ta?iau jis taip pat paveikia slaugytojus, vie?osios sveikatos specialistus ir kitus sveikatos prie?i?ros darbuotojus. Palyginti su mokytojais ar vadybininkais, gydytojai ir slaugytojai patiria didesn? stres? d?l tiesioginio darbo su pacientais.
Darbo kr?vis ir personalo tr?kumas
Lietuvoje, kaip ir JK, tr?ksta sveikatos prie?i?ros specialist?. Pavyzd?iui, Afrikos ?alyse sveikatos prie?i?ros darbuotoj? santykis yra 1,55 / 1000 gyventoj?, o Lietuvoje, nors rodiklis geresnis, jis vis dar neatitinka poreiki?, ypa? regionuose. D?l to darbuotojai susiduria su dideliu kr?viu, ypa? pirmin?s sveikatos prie?i?ros grandyje.
Lietuvoje sveikatos prie?i?ros darbuotoj? atlyginimai yra ?emesni nei daugelyje Vakar? ?ali?, o tai prisideda prie nepasitenkinimo ir motyvacijos stokos. Tai taip pat skatina emigracij? ? JK ar kitas ?alis, kur algos didesn?s, nors darbo kr?vis taip pat didelis.
Darbas su sunkiai sergan?iais pacientais, ypa? pandemijos metu, padidino emocin? kr?v?. Tyrimai rodo, kad bendradarbi? ir vadov? parama Lietuvoje da?nai yra nepakankama, ypa? vie?osios sveikatos specialistams.
Kaip ir JK, Lietuvoje gydytojai ir slaugytojai praleid?ia daug laiko pildydami dokumentus, kas atitraukia juos nuo tiesiogin?s pacient? prie?i?ros.
Sprendimai Lietuvoje
Lietuvoje atliktuose tyrimuose si?loma ma?inti darbo kr?v?, u?tikrinti geresnes bendradarbi? ir vadov? paramos sistemas bei diegti streso valdymo programas. Pavyzd?iui, bendradarbi? parama buvo nustatyta kaip veiksnys, ma?inantis perdegim? gydytojams, slaugytojams ir mokytojams.
Lietuvoje prieiga prie psichologin?s pagalbos sveikatos prie?i?ros darbuotojams yra ribota, palyginti su JK, kur tokios iniciatyvos kaip nemokamos platformos (pvz., ?Headspace?) yra labiau i?pl?totos. Vis d?lto kai kurios Lietuvos ligonin?s pradeda si?lyti psichologines konsultacijas, ta?iau tai dar n?ra sisteminga.
M?s? ?alyje pastaraisiais metais buvo didinami sveikatos prie?i?ros darbuotoj? atlyginimai, ta?iau strukt?rin?s problemos, tokios kaip personalo tr?kumas ir biurokratija, i?lieka nei?spr?stos.
Parengta pagal
?The Guardian? ir ?Lietuvos sveikata? publikacijas
Koks medik? perdegimas, koridoriai tu?ti,kava kvepia ,,sesel?s vaik?to po kabinetus pas drauges, juk patikrinkit ypa? po piet? ,o pas odos gydytoj? lauksi 3 m?n