Tomas Vytautas Raskevi?ius: lytys yra dvi ? vyrai ir moterys

?iandien mane neraminantis pagrindinis klausimas yra toks: Ar kreipdamiesi ? Konstitucin? teism? su paklausimu, ar Europos Tarybos konvencija d?l smurto prie? moteris neprie?tarauja LR Konstitucijai, pad?s mums atsakyti ? fundamental? klausim?: kiek yra ly?i??
Paradoksalu, ta?iau ?iandien klausti kiek yra ly?i? tapo savoti?ku kontroliniu klausimu, pana?iai kaip karo prad?ioje buvo svarbiu tap?s klausimas: kam priklauso Krymas. Ironi?ka gal yra tai, kad klausim? apie ly?i? skai?i? garsiausiai ?iandien u?duoda tie, kurie nuo klausimo apie Krym? elgiasi lyg unguriai. O tai, kad ka?kokiu mistiniu b?du klausimas apie tai, kiek yra ly?i? tapo nepatogus ir it kar?ta bulv?, o tam klausimui atsakyti reikia net ekspert? pagalbos, rodo, kad mums visiems, ?skaitant ir Seimo narius, tr?ksta ?iek tiek ?ini? apie lyti?kum? ir ly?i? studijas.
Tai a? ?iandien atsakysiu i? Seimo trib?nos: ly?i? yra dvi, vyrai ir moterys. ?it? vyr? ir moter? ly?i? dichotomij? padiktuoja biologija, anatomija ir genetika. Angli?kai tai vadinama ?sex? ir apib?dina kiekvieno i? m?s? biologin?s lyties po?ym?.
Nuostabiausia dar yra tai, kad ?mon?s, kaip individai egzistuoja ne po vien?, bet yra sociumo arba visuomen?s nariai. Ir ta konkreti visuomen? d?l savo istorini?, kult?rini? ir netgi geografini? ypatybi? biologiniams vyrams ir moterims priskiria tam tikrus l?kes?ius arba vaidmenis, kurie yra vadinami socialin?s lyties aspektu arba angli?kai ?gender?.
Sud?tinga gal tam tikru aspektu yra tai, kad ?iandieninio gyvenimo tendencij? ir i???ki? ne?manoma vertinti ar spr?sti nepripa??stant, jog egzistuoja socialini? ly?i? aspektas arba kitais ?od?iais tariant, nera?ytas m?s? vis? susitarimas: kas yra visuomen?je vyri?ka, o kas yra moteri?ka. Egzistuoja tam tikri visuomen?s l?kes?iai k? rei?kia b?ti tikru vyru arba tikra moterimi. Ir kiekvienas i? m?s?, turintis biologin? lyt? bando tuos socialinius l?kes?ius arba normas atliepti.
Galb?t reik?t? pateikti tam tikr? ?gender? pavyzd?i?? Pra?au. Pra?jusias metais atotr?kis tarp moter? ir vyr? atlyginim? Lietuvoje siek? 14 proc. ne tod?l, kad moterys nor?t? ma?iau u?dirbti, o tod?l, kad tai socialiai priimtina, kad moterys gali rinktis profesijas globos ar socialin?s r?pybos srityse, kur tradici?kai ma?iau apmokama. 80 proc. d?l smurto artimoje aplinkoje nukent?jusi? Lietuvoje yra taip pat moterys. Ne tod?l, kad prie? jas smurtaujama, kad jos yra biologi?kai moterys, o tod?l, kad m?s? visuomen?je moterims vis dar pridera b?ti nuolankioms, paklusnioms ir ?inoti savo viet?.
A? ?iandien nesiimsiu agituoti u? b?tinyb? Lietuvoje ratifikuoti vadinam?j? Stambulo konvencij?. Konvencija taikliai sud?lioja akcentus, kad smurtas prie? moteris kyla ne d?l biologin?s lyties, o d?l tam tikr? su ja sietin? socialini? vaidmen? ir l?kes?i?. ?is Seimo nutarimas ne apie tai. ?is nutarimas yra apie tai, kas ai?kina ir interpretuoja pagrindin? m?s? ?alies ?statym?. Visi, manau, esame ?sitikin?, kad Konstitucija netur?t? b?ti i?plaunama per u?pakalines duris. Daugelis i? m?s? tikriausiai labai gerai prisimena kai viena tokia li?dnai pagars?jusi mokytoja nacionalin?s televizijos eteryje mojavo Konstitucijos knyga prie? buvus? Konstitucinio teismo pirmininko Dainiaus ?alimo nos? ir sak?, kad Konstitucij? ji i?mano geriau. O mes kartais irgi lygiai taip pat elgiam?s, sakom, kad Konstitucij? turi ai?kinti ka?kas kitas, mina, o ne Konstitucinis teismas.
Kada mes taip elgiam?s? Keletas konkre?i? pavyzd?i?: kai sakome, jog Lietuvos ?mon?s n?ra verti Konstitucijoje ?tvirtintos ?eimos apsaugos, nes es? Konstitucija apibr??ia ?eim? tik tarp vyro ir moters, nors pats Konstitucinis teismas yra i?ai?kin?s prie?ingai. Lygiai taip pat mes sakome, kad gyvenimo ?g?d?i? programa, integruojama ? lyti?kumo ugdym? ir padedanti apsaugoti paauglius nuo seksualin?s prievartos, neplanuoto n??tumo, prie?tarauja t?v? konstitucinei teisei i?siaukl?ti vaikus pagal savo ?sitikinimus. Nors tikriausiai tokiai teisei prie?tarauja Darvino teorija, sakanti, kad ?mogus atsirado i? be?d?ion?s ir nebuvo sukurtas per ?e?tadien?. Mes taip pat u?siimame Konstitucijos plovimu per u?pakalines duris, kai sakome, jog Konstitucinis teismas, ai?kindamas pagrindin? m?s? ?alies ?statym?, netur?t? pasisakyti d?l tarptautin?s sutarties, apie kuri? buvo sukurta tiek daug baimi?, dezinformacijos ir mit?.
Tikiuosi, kad ?is kreipimasis ? Konstitucin? teism? taps gera proga ?siklausyti ne tik ? emocijas, bet ir ? teisinius argumentus. Ir man vis dar norisi tik?ti, kad ?iose politin?se diskusijose nepamir?tame pagrindinio politinio tikslo: kad kiekvienas ?mogus, nepriklausomai nuo to, koks jis yra, vertas apsaugos nuo prievartos ir smurto.

I? Seimo nario Tomo Vytauto Raskevi?iaus kalbos, Seimo plenariniame pos?dyje, svarstant Seimo kreipim?si ? Konstitucin? teism? d?l Stambulo konvencijos 2023 m. rugs?jo 26 d.