Besibaigiantys mokslo metai sk?l? rajono ugdymo ?staigas ?degusi? ?ie?irb? – biud?ete pritr?kus valdymui skirt? l???, kurios numatytos tik ?staig? direktori? ir pavaduotoj? atlyginimams, mokykl? ir vaik? dar?eli? vadov? pra?oma, tolygu – reikalaujama taupyti ma?inant etatus.
Vie?ai meras A.Kalnius teigia, kad pagal savivaldybei pateiktus ugdymo ?staig? taupymo planus, ?iai dienai ?itaip pavykt? ?prigramdyti? apie 220 t?kst. eur?. Pasiaukoti pasiry?usios ?staigos da?niausiai si?losi apsikarpyti vadov? etatus. Labiausiai kent?s direktori? pavaduotojai, kur vietoj trij? etat? atsiranda pustre?io, o turint vien?, ?is ma??ja iki 0,75, pus? etato trupinama net iki 0,1.
?moni? ?staigose dirbti liks tiek pat, nes pavaduotojui skirtas u?duotis ka?kas vis vien turi atlikti, ta?iau j? atlyginimai ma??s. Kitaip tariant, savivaldyb?je nuspr?sta besiverian?ias biud?eto skyles kam?yti darbuotoj? asmeniniais pinigais.
A.Kalniaus teigimu, ?iemet ugdymo ?staig? valdymui i? savivaldyb?s biud?eto reikia 624 t?kst. eur?. Direktori? ir j? pavaduotoj? algoms pinig? nebeu?tenka beveik visoms rajono ugdymo ?staigoms. ?i? l??? tr?kumo nejau?ia tik Jurgio Pabr??os gimnazija ir Marijono Daujoto progimnazija. Kod?l? O tod?l, kad jos neturi prijungt? ikimokyklinio ugdymo ?staig?. Kitaip tariant vaik? lop?eli? – dar?eli?.
Kaip i?ai?kino kalbinti kai kuri? mokykl? vadovai, j? valdymui finansavim? pilnai skiria ?vietimo ir sporto ministerija. Tod?l ?ios dvi i?grynintos mokyklos jokios finansin?s b?dos nejau?ia. Pinig? tr?ksta toms mokykloms, prie kuri? yra prijungtos ikimokyklinio ugdymo ?staigos.
Mat joms l??as privalo skirti ir savivaldyb?. Proporcija yra tokia – ministerija finansuoja 4 ikimokyklinio ugdymo ?staigos veiklos valandas, o likus? darbo laik? ?statymas ?pareigoja apmok?ti savivaldybes. Paprastai lop?eliai – dar?eliai dirba 9, 10, o kai kurios vaik? grup?s – ir iki 12 valand? per dien?. Vadinasi, savivaldyb? prie dar?eli? i?laikymo turi prisid?ti nuo 55 iki 60 procent? reikaling? l???.
Anot savivaldyb?s, valdymo l??? prisid?jimo dalis ?iemet i?augo iki 624 t?kst. eur?. Ministerijos skirtos l??os dar?eli? i?laikymui jau baigin?jasi, o i? rajono biud?eto ?staig? direktori? ir pavaduotoj? atlyginimams ?iemet dar nieko negauta. Savivaldyb?s skiriamos pinig? dalies tr?ksta vaik? dar?eliams, ta?iau kai jie prijungti prie mokykl? – galva suskauda visai mokyklai, kuriai ir liepiama taupyti. Gal ma?inant bibliotekininko, ?kved?io ar valytojo etat?.
Ai?kiausiai ?i problema matoma prie mokykl? neprijungtuose rajono vaik? dar?eliuose.
?tai ??ilvi?io? lo?elio – dar?elio direktor?s ir pavaduotojos atlyginimams ?iemet reik?s apie 108 t?kst. eur?. Valstyb?s dalis – 44 t?kst. 653 eurai jau yra gauti. Atlyginimams tr?ksta apie 63 t?kst. – lygiai tiek, kiek privalo prisid?ti savivaldyb?.
Kiek ma?esnio ?Pasakos? lop?elio – dar?elio valdymui per metus reikia 97,3 t?kst. eur?. I? ministerijos vadov? atlyginimams gauti 35,7 t?kst. jau sunaudoti. Jie pasibaig? bir?elio prad?ioje i?mok?jus atlyginimus u? gegu??. U? bir?el? po m?nesio mokamoms algoms pinig? jau neb?ra. Savivaldyb? valdymo l??oms turi prisid?ti apie 62 t?kst. eur?.
Tikimasi, kad po m?nesio ?staiga i? savivaldyb?s atlyginimams pinig? gaus. Pana?i situacija buvo ir pernai, kai vadovi? algoms tr?ko 58 t?kst. eur?. Tuomet pirmosios finansin?s injekcijos i? savivaldyb?s buvo sulaukta jau bir?elio m?nes?. Bet ?iemet vietoj pinig? ?staig? vadovai i?girdo ?sakmius raginimus taupyti, ver?tis dir?us. Atlyginimams pinig? pritr?k? ?staig? vadovai kar?iai juokauja – ar ant kaklo?
Neabejojama, kad ka?kiek l??? valdymui i? savivaldyb?s vis tik bus sulaukta. Ta?iau jau pradedama abejoti, ar iki met? pabaigos i? biud?eto ugdymo ?staigoms, kaip ir ankstesniais metais, bus gr??inta tiek, kiek savivaldyb? i? viso joms yra skolinga? Ar tie 220 t?kst. eur?, kurie bus nugr??ti u?ver?us dir?us, nebus paimti tiesiog i? ?moni? ki?eni??
Kod?l ugdymo ?staig? valdymo l??oms ?iemet savivaldyb? pritr?ko per 600 t?kst. eur?, kai ankstesniais metais ?i suma b?davo gerokai ma?esn? ir iki met? pabaigos be didesnio vargo b?davo i?mokama?
Rajono tarybos ?vietimo komiteto pirmininkas Darius Petreikis kaltina atlyginimus vadovams pak?lusi? centrin? vald?i?, nes, anot jo, vadovai u? ma?? atlyginim? nebenor?j? dirbti. U?uot pasid?iaug?s ministerijos sprendimu ir Kretingos ugdymo ?staigos vadovams didinti atlyginimus, pats b?damas pedagogu ir vadovaudamas rajono ?vietimo komitetui D.Petreikis piktinasi.
?Pakelti pak?l?, ta?iau l??? realiai neskiria arba skiria labai nedidel? dal?. Nuo rugs?jo ugdymo ?staig? administracijos atlyginimai did?s dar syk?, o savivalda ir toliau tur?s ?lopyti? ministerijos ?skyles?, – ?itaip ?vietimo komiteto pirmininkas cituojamas rajono ?iniasklaidoje.
Ta?iau kai kuri? mokykl? vadov? ?sitikinimu, D.Petreikis visus, kaip ?ia ?velniau i?sirei?kus, klaidina. ?staig? vadovams atlyginimus padidinusi ministerija padid?jusi? alg? ir finansuoja. Tas ?moni? ilgai lauktas alg? pak?limas ka?kod?l erzina tik rajono vald?i?, kurios prisidedama dalis vaik? dar?eli? vadovams taip pat privalo did?ti. Taigi, savivaldyb? i? ties? turi lopyti ne ministerijos, o savo skyles.
Rajone nuo seno labiausiai taupoma ?vietimie?i? s?skaita. Ar ne tod?l meras n? vienam ugdymo ?staig? vadovui neskyr? auk??iausio ?vertinimo, kad jiems nepadid?t? atlyginimai? O ir vaik? dar?elius dirbtinai prijungus prie mokykl? i? ties? sutaupoma j? direktori? ir buhalteri? etat? s?skaita.
Tuo metu dir?us dar labiau privalan?i? ver?tis rajono mokykl? ugdymo pasiekimai – vieni geriausi? ?alyje. Pagal mokini? rezultatus Kretingos rajonas laikosi vis? ?alies savivaldybi? de?imtuke. Ar tokie rezultatai i?liks ir ateityje, jei d?l dirbtinai ma?inam? atlyginim? savivaldyb? nebesulauks norin?i? vadovauti ugdymo ?staigoms?
Ir dar. Vis? sutikusi? bendrauti ugdymo ?staig? vadov? pra?ymas buvo vienas – nemin?ti j? pavard?i?, nors kalb?ta buvo apie vie?us ir visiems rajono gyventojams svarbius dalykus. Vadovai baiminosi paties fakto, kad kalba su vald?ios ignoruojamo laikra??io atstovu. Kaip ir juokais teisinosi, kad po to juos vald?ia gali ?u?pjauti gatavai?.
Tokios mokykl? vadov? baim?s kalb?ti su vald?i? reikliau vertinan?ia ?iniasklaida, vie?ai reik?ti savo nuomon? nebuvo net sovietme?iu. Kaip sakoma, prie M.Gorba?iovo kriti?ka nuomon? buvo net ir skatinama. Nereikia ir Gorba?iovo, rajonui vadovaujant V.Kubiliui ar J.Ma?eika savivaldyb?s tarnautojai ir ?staig? vadovai buvo gerokai dr?sesni.
Dabar gi net rajono tarybos Valstie?i? ir ?ali?j? partijos frakcijos atstovams susitinkant su seni?nais, ? tuos oficialiai paskelbtus susitikimus ?sibrauna ir meras, ?itaip cenz?ruodamas, k? seni?nai kalba su tarybos nariais. Pamet?s visk? A.Kalnius atlekia ? kiekvien? tarybos opozicijos atstov? G.Petreikio ir G.Venckaus susitikim? su seni?nu, kurioje seni?nijoje jis bevykt?.
I? savivaldyb?s tuntais b?gantys prityr? ir kompetetingi specialistai, vie?ai kalb?ti bijantys ?staig? vadovai, kontroliuojami seni?nai, ignoruojama ir be jokio pagrindimo melagienomis kaltinama nepalanki ?iniasklaida – tai jau diktat?ra. O kur atsiranda diktat?ra, vis ma?iau lieka vietos demokratijai, kuri yra svarbiausias valstyb?s pamatas.
?Hola! En nuestra pagina web, nos dedicamos a brindarte
experiencias placenteras con las mejores escort de Valencia, situadas en las proximidades
de esta hermosa ciudad. Las escort de Valencia ofrecen los servicios mas sensuales que
puedas imaginar, incluyendo una variedad de masajes y momentos emocionantes, todo
proporcionado por estas increibles escort que viven en Valencia.
Mas detalles aqui: