Susiaur?jusi Vilniaus g. atskleid?ia ne tik projektavimo ? ir ?vietimo problemas

Jau ne tik vairuotojai, bet ir p?stieji supranta, jog renovuota Vilniaus g. sukels daug nepatogum?, o ypa? ? vairuojantiems transporto priemones. Nes gatv?s va?iuojamoji dalis ?ymiai susiaurinta. O k? tai rei?kia? Ogi tai, kad projekto darbus atliko arba dar?elinukai, arba, geriausiu atveju, pasirei?k? koks pirmaklasis moksleivis. Tokio projekto geras architektas net nor?damas neparengt?.

Jei gatve negalima normaliai prava?iuoti, ypa? pro tuos ?iedus, tai kam ir darbai buvo vykdomi, kam leid?iami pinigai? Juk ?ia ? ne vaik? ?aidim? aik?tel?. Tai ? pagrindin? miesto gatv?. O ?ia gatve dabar net arkliais kinkyti ve?imai vos prasilenkt?. Kokia i?vada? Ogi paprastas dalykas ? nekompetentingi vadovai, projektuotojai… Akivaizdus ?rodymas, kad m?s? ?vietimo mokymo sistema eina velniop. Kokie dabar ruo?iami specialistai?
Kai mokslas tapo mokamu, taip ir prasid?jo visokio plauko specialist? antpl?dis. O tie, kurie turi pinig? daugiau nei reikia, tokie ir nusiperka tuos diplomus tiesiogine to ?od?io prasme. Ne?i?rint ? gabumus. Ats?di tuos mokslo metus (arba ne), ?gauna? ?skaitas, ?i?laiko? egzaminus ir gal? gale gauna diplom?. Gal net nesimok?, juk mokslas ? mokamas. Bet vargiai ar dalis i? j? nors ?ino, k? rei?kia diplome para?yta specialyb?. Tod?l ir turime tokius asus specialistus, kurie n? velnio nei?manydami s?di kokioje savivaldyb?je kaip diplomuoti specialistai ir u?ima viet?, skirt? gabiems ?mon?ms, kurie galb?t ?ymiai geriau susitvarkyt? su u?duotimis. Ir kaip tokie ?gab?s? patenka dirbti ? savivaldyb?? Niekaip nesuprantu. Koki? ry?i? ry?i? pagalba jie u?ima atsakingas vietas (etatus), kurie gali nebent debesis projektuoti. ?tai ir turime tokius projektuotojus (architektus) ar kitokio plauko specialistus.
O po to de?imtme?iais yra t?siamos tokios statybos, renovacijos ? broko ?alinimas ir t.t.
?vietimo ir mokslo reformos nuva?iavo ? lankas. N? velnio nesuprasi, k? jie ten reformuoja. Ar mokykl? naikinimas yra reforma? T? sugeb?t? bet kas padaryti. O dabar?
Patriotizmo ugdymas dingo, nyksta kult?ra, prapuola m?s? etnin?s ?aknys, baigia nud?i?ti. Nebesimato, kad kas skelbt? tautinius tolerancijos id?jas, ?tak?. Kaip mus veikia kult?riniai faktoriai, dvasinis universalizmas ? estetin? ir etin? sistema, vienijanti gyvenimo ir k?rybos tikslus. Dingsta lietuvi? kalba. Kalba ? tai ?enkl? sistema, kuri atlieka pa?intin?, ekspresin?, komunikacin? funkcij?. Tai ? juk pagrindin? ?moni? bendravimo ir min?i? rei?kimo, formavimo priemon?. Valstybin?s kalbos apsauga ?m? r?pintis valstyb?s institucijos, pvz. Valstybin? lietuvi? kalbos komisija prie Lietuvos Moksl? Akademijos. O kaip ja r?pinasi? Vis da?niau girdime vaikus kalbant angli?kai. Visokiuose ?faktoriuose? u?kniso angl? kalba, nes lietuvi?kai, matote, nebemadinga. U?mir?tama, kad yra tokia Lietuvos Respublikos valstybin? kalba!
Valstybin?s kalbos nevartojimas antspauduose, spauduose, blankuose, i?kabose, tarnybini? patalp? ir kituose vie?uose u?ra?uose u?traukia arba baud? ?moni?, istaig?, oranizacij? vadovams. O kas dabar matosi? Ar gauna kas tas baudas? Koki? tik ?moni?, ?staig? pavadinim? neb?na. Lie?uvis ? mazg? susiri?ti gali, kol perskaitai kokios ?mon?s pavadinim?.
Ko dabar mokosi vaikai? Kiek man ?inoma, net ?okti dar?elinuk? ?ada nebemokyti. Kur dingo kult?ros tradicijos, kurios ir i?rei?kiamos per dainas, ?okius? ?okiai, dainos stimuliuoja kiekvien? nacionalin? kult?r?. O dabar kai kas dar laiko, kad pas mus vyksta nacionalinis pabudimas. Kur jis, jei viskas naikinama? Kaip ?ia i?eina? Gal greitai kaip papuasai apie lau?? prad?s dar?elinukai dar?elyje lakstyti apie nupie?t? vaivoryk?t? (kuri? kai kas i? j? pavog?), nes ?okti vaikams bus u?drausta. Gal ir ?nek?ti bei skai?iuoti bus privaloma dar?eliuose angli?kai? Kur dingsta kult?rin?s tradicijos?
Kult?ra, kurios funkcionavimas u?tikrina materialin?, dvasin? vertybi? k?rim?, panaudojim?, perteikim?, apib?dina visuomen?s i?sivystymo lyg?. Kult?roje ?tvirtinama specifin? ?mogaus, gamtos, visuomen?s vienov?, kur pagrindinis vaidmuo skirtos ?mogaus veiklai.
Lietuvi? kult?ros istorija ? archeologija, etnografija, pramon?, amatai, architekt?ra, liaudies menas, ?vietimas ? mums turi b?ti, kaip ma??j? kult?r? dvasinio paj?gumo i?kilimas, o ne smukdymas. Jei ? visk? numosime ranka, prarasime savo tradicijas, savo etnines ?aknis. Ir kur mes berasime ideal?, nes jo pa?inimas ir jo siekimas yra ?manomas pereinant visas laiko ir b?ties pakopas. O mes tomis pakopomis s?kmingai ritam?s atgal, prarasdami savo tradicijas. Pasimet?me erdv?je bei laiko harmonijoje. Turime suprasti praeit?, dabart? ir ateit?. O be praeities niekada nesuprasime ateities, tod?l negalime sau leisti prarasti savosios kult?ros, savo prot?vi? tik?jimo. Prot?vius turime gerbti, neniekinti j? palikimo, kad nepakli?tume ? keli?, kuris gali nuvesti mus ? vergov? vakarams arba saviems goduoliams.
Juk prie? 30 met? per referendum? absoliuti dauguma pasisak? u? Lietuvos nepriklausomyb?s atstatym?. Valios i?sakymas buvo laisvas, nesusij?s su baime ar prievarta, kai pastaroji vis labiau pradeda reik?tis, ypa? prie dabartin?s vald?ios. Ir niekas tada negalvojom, kad vietoj tos vienyb?s po kiek met? m?s? protus ir ?irdis aptemdys artimo artimui neapykanta, intrigos. Kas tada atsitiko? Kur mes einame? Nepraraskime tradicini? vertybi?! Nenutaut?kim! Tai svarbiausias dalykas esamu metu. Likime visi lietuviais, nes m?s? t?vyn? ? Lietuva. Neskaldykim jos, nepardavin?kis gob?uoliams. Laikykim?s tradicij?, nepraraskim savo ?akn?. Neprisiimkim kvail? ir neproting? sprendim? Lietuvai. Ma?iau drasti?k? apribojim? ?mogaus teis?ms!
Kuo valstyb? didesn?, tuo administracija sud?tingesn?. O Lietuva juk ma?a valstyb?, tad kam tiek administratori?? 140, o u?tekt? pilnai ir 60-70, ne daugiau. Juos juk mes i?laikome.
Bet gr??kime prie kult?ros, bendravimo, kuris yra irgi kult?ros dalis. Nebeliko gyvo bendravimo tiek, kiek anks?iau. Daugiausiai visi rei?kiasi ?feisbuke?. O ten ir pasimato visas gro?is. Paty?ios, keiksmai, niekinimai, ?eminimai ir t.t. Visu gra?umu atsiskleid?ia kult?ra. Tokia mada. Bem?g?iodami u?sien? baigiame nusiristi nuo didelio stataus skard?io ? bedugn?. Kalbos kult?ra atsiskleid?ia visu gra?umu. Nepriklausomai net nuo i?silavinimo. Nors ir turime ikimokyklinio ugdymo ?staigas, bendrojo lavinimo ir auk?tesni?sias mokyklas, profesinio mokymo, papildomo ugdymo ir neformaliojo ?vietimo ?staigas, bet negalima garantuoti, ar kas jomis rimtai pasinaudojo, nes kult?ra m?suose ritasi ? pakaln?. Silpn?ja meno ir estetikos aukl?jimas. Smarkiai kei?iasi visuomen?, kuri, be to, dar yra skaldoma ? gerus ir blogus. Tai vald?ios vaisius, ji pati kalta, nes daug nekompetenting? joje s?di. Jiems patiems dar daug reikia mokytis. Tad ko ?ia nor?ti, kad koks architektas ?nusiprojektavo?, kad koks vadovas nusivadovavo taip, kad patys nebesusigaudo, kur lazdos priekis, o kur jos galas. Nemok?jimas bendrauti su tauta, did?iul? arogancija. Patarl?, kad mokytis niekada nev?lu, ma?ai kam r?pi, ypa? pasiekusiems vald?i?. Jie jau save laiko vos ne dievais.
Tr?ksta kult?ros. Kult?ra yra universalus visuomen?s atminties mechanizmas, vienintelis praeities i?laikymo b?das. Istorin? atmintis yra pagrindas istorin?s s?mon?s, kuri atsako ? klausim?. Kas mes esame ?iandien, kas buvome vakar, i? kur mes kil?, k? nuveik?me kaip tauta? Ir ?mogus gali b?ti socialiai k?rybi?kas tiek, kiek jis suvokia savo istori?kum? ir subjektyvi?sias jo s?lygas ? savo laisv?, atsakomyb?. O pastarosios daug kam i? vald?ios ir tr?ksta. Kaip ir ?iuo atveju d?l tos Vilniaus gatv?s rekontrukcijos, d?l netikusio projekto pri?mimo ir ?vykdymo. Be to, su daugybe broko. Pinigai, mano manymu, kaip ? bal?.
Kas i? to, kad gra?iai atrodo? Bet visai nepatogu. Ar tai nieko nesako tiems projektuotojams? Si?ly?iau jiems patiems da?niau pasiva?in?ti ?ia gatve ir kuo didesne transporto priemone. O ypa? tai pritikt? daryti ?iem?, kada bus plikledis ar daug sniego. Tada pamatys, k? pridirbo. Taip sakant, pasimokyt? i? savo klaid?. Nors, kas nekvailas, mokosi i? svetim? klaid?.
Pasiva?in?j? da?niau Vilniaus gatve visi ?gaus fig?rinio va?iavimo ma?ina ?g?d?i?. Ir normaliomis gatv?mis gal?s beveik u?simerk? va?iuoti. Tai ? vienintelis projektuotoj? pliusas. Ir neduok Dieve, jei dar sugalvos Rotu??s aik?t? renovuoti tie patys projektuotojai, kurie tvark?si Vilniaus gatv?je. Plaukai ?iau?iasi pagalvojus.
Tiesa, gatv? sutvark?, bet ar po?emius, komunikacijas, kaip vandentiekis, lietaus kanalizacija, fekalin? kanalizacija ar nors sutvark?? Ar avarijos atveju v?l reik?s raustis, kaip tiems archeologams? ?tai ?itaip ir gaunasi, kada n?ra su kuom kai kam galvoti. Viskas nemok?i?kai, atmestinai, neprofesionaliai. Brokas ant broko. Kaip vadovavo ? taip ir dirbo.
Tiesa, kur dar Sporto ir sveikatingumo komplekso statyba. Kiek met? dar skiriama ?iam objektui? Broko pa?alinimui. Tai bent ?siv?l? savivaldyb?s ?specialistai?, o i?sipainioti nelabai ir i?eina. Kaip Pastauninko parko takuose, kurie po kiekvieno lietaus i?plaunami. Ir niekas nesugeba sutvarkyti. Kaip seniau sakydavo senoliai, ?tr?ksta vieno rai?o vokie?io?, ir bus viskas tvarkoje. Taigi, supraskit kaip norit vadovai! Ma?as atlyginimas ir ??eista savimeil? gali numarinti kieno nori pareigos jausm?. K? ir padar? buv? statybininkai tiek Vilniaus gatv?je, tiek Sporto ir sveikatingumo komplekso statybose. Taip sakant ? koks atlyginimas, toks ir darbas.
Ar tai nieko neprimena jums, ponai valdininkai? Ogi man primena ? bumerang?. Lipim? ant to paties gr?blio. Nes n?ra doro vadovo, kuris gaudyt?si, n?ra kompetentingo specialisto savivaldyb?je ?iems darbams. ?tai tau ir rezultatas. Negi visoje Lietuvoje neb?ra normali? specialist?, i?manan?i? savo darb?? Netikiu.
Norbertas KONTRIMAS, Kretinga