Pernai pavasarį pro Lietuvą praūžęs uraganas „Laura“ madžius vartė ir ant elektros stulpų. Andriaus juškevičiaus nuotr.

„Ar Lietuvoje karantinas? Nežinojau“, – vakar nustebęs „Švyturio“ žurnalistei sakė darbėniškis Vaclovas Petkus, tik antradienio rytą po keturių dienų įsijungęs telefoną. Septyniasdešimtmetį vyrą su žmona keturias paras be naujienų, be vandens, be šilumos ir elektros paliko Energijos skirstymo operatorius (ESO).


Paskutinių naujienų nežinojo
ESO, ko gero, pasakytų, kad darbėniškius taip nuskriaudė ne elektros tinklus aptarnaujanti įmonė, o ketvirtadienį pro Lietuvą praūžęs uraganas „Laura“.
V. Petkus smarkiai dėl to pasiginčytų, o ESO, regis, iš tiesų dar ginčysis dėl to su Vaclovo sūnumi Andriumi, kai tik šis grįš iš Japonijos. Sūnus svarsto su įmone galbūt net bylinėtis dėl tėvų patirtų nuostolių.
Darbėniškiai pačias ekstremaliausias Lietuvos dienas praleido visiškoje nežinioje. Vyras neapsikentęs jau ketino važiuoti pirkti elektros generatoriaus. Ir vėl baisiausiai nustebo, iš straipsnio autorės antradienį sužinojęs, kad nuo pirmadienio dirba tik maisto prekių parduotuvės.
„Lietuvoje karantinas? Tikrai nežinojau. Ačiū, kad pasakėte, būčiau ir nežinojęs“, – naujienomis negalėjo atsistebėti vyras.
Tiesa, apskritai Darbėnų gyventojai naujienas atidžiai sekė – iki lemtingojo ketvirtadienio, kol turėjo veikiantį televizorių, radiją ir telefonus.
„Nesame kokie tamsuoliai, žinojome, kas vyksta. Kai tik Kinijoje pradėjo plisti koronavirusas, mes su žmona jau kalbėjome, kad tai tikrai taip paprastai nepraeis“, – kalbėjo Vaclovas.


Prausėsi tvenkinio vandeniu
Į Japoniją prieš šeštadienį išvykdamas Petkų sūnus tėvams dar davė kelis patarimus dėl koronaviruso epidemijos, todėl darbėniškiai ir nevaikščiojo pas bičiulius.
„Su kaimynu net nesusitikdavau – tik vandens iš šulinio pasisemdavau“, – sakė pašnekovas.
Laimei, darbėniškiai, net ir nežinodami karantino reikalavimų, nepažeidė jokių jo reikalavimų. Į miestą nevažinėjo, rankas ir be koronaviruso epidemijos kas kartą grįžę iš kiemo kruopščiai plovė ūkišku muilu, nes tai daro visą gyvenimą.
„Kitaip negaliu – taip esu įpratęs“, – sako vyras.
Tiesa, nuo praėjusio ketvirtadienio vakaro iki pirmadienio sutemų, kai pagaliau atgavo elektrą, senoliai buvo priversti praustis ne šiltu vandeniu, o šaltu, ir dar šaltesniu nei iš čiaupo – pasemtu tiesiai iš tvenkinio.
„Jaučiausi, kaip sugrįžęs penkiasdešimt metų atgal. Tarsi būtume kokie benamiai. Vandenį kibirais nešėmės, nes mūsų boileris yra elektra pajungtas. Maistui vandens eidavau iš kaimyno šulinio. Ir viryklė šiuolaikinė, elektrinė. Laimė, kad dujinę turime pirtyje, bet kasdien tekdavo per kiemą po dvidešimt metrų su puodais ir indais vaikščioti pirmyn atgal“, – apie pastarųjų dienų kasdienybę, kai lietuviai ginklavosi dezinfekciniais purškikliais, vienkartinėmis pirštinėmis ir kaukėmis, pasakojo darbėniškis.
Vyrui ypač apmaudu, kad šeštadienį, dar veikiant telefonui, sulaukė sms žinutės iš ESO, kad iki vakaro elektros tinklų gedimas būsiąs sutaisytas. Deja, tas šeštadienis nusitęsė iki pirmadienio ir nežinia, kiek darbėniškiai dar būtų gyvenę be elektros, jei pirmadienį po pietų „Švyturys“ nebūtų susisiekęs su ESO.
V. Petkus sakė, kad elektros tiekimas buvo atstatytas jau pradėjus temti.


ESO rūpi ne klientas, o taupumas?
Japonijoje šiuo metu besidarbuojantis Petkų sūnus Andrius neslepia pasipiktinimo ESO neoperatyvumu: „Situacija nenormali. Jeigu žmogus, kasinėdamas savo kieme, nutraukia kabelį, ESO iš karto samdo privačią įmonę (subrangovus), kad jie likviduotų avariją. Viską sumoka kaltininkas. Plius – baudą. O kai kokį laidą nutraukia vėjas, nebėra avarinės situacijos, nebesamdo subrangovų, nes tektų jiems mokėti. Vietoj to, kad girtųsi uždirbantys milijonus, galėtų juos investuoti į požemines elektros linijas ir padėti žmonėms“.
Darbėniškis įsitikinęs, kad ESO taupo klientų sąskaita ne tik tokiomis kritinėmis aplinkybėmis.
„Žmonės naudoja varinius laidus, nes jie yra geresni dėl kelių niuansų. ESO vis dar naudoja aliumininius, nes tris-keturis kartus pigesni. Jiems rūpi tik uždirbti milijonus ir popieriuje pasirodyti, kokie jie geri operatoriai. O realybėje žmonės verkia“, – tvirtino A. Petkus.

Perspausdiname „Švyturio“ susirašinėjimą ir pokalbius su ESO Ryšių su visuomene projektų vadovu Tomu Kavaliausku:
„Švyturys“: kodėl elektros tinklai Kretingos rajone iki šiol dar nesutvarkyti? Žmonės neturi informacijos net dėl ekstremalios padėties ir karantino šalyje – neveikia televizoriai, mobilieji telefonai išsikrovę. Ar įmonė padengs žmonių patirtus nuostolius sugedus šaldytuvams ir šaldikliams?
ESO: Kretingos rajone pirmadienio rytą iki 200 namų ūkių neturėjo elektros. Iš viso nuo penktadienio nakties audros, o vėliau dėl šeštadienį sustiprėjusių vėjo gūsių, be elektros buvo 18 tūkstančių ESO klientų Kretingos rajone.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai yra pavieniai 0,4 kV linijose fiksuoti atvejai per visą regioną, kurie labai imlūs gedimo šalinimo laikui. Kaip, pavyzdžiui, dažniausiai būna lūžusios elektros oro linijų atramos, kuriomis elektra atiteka keliems ar keliolikai ESO klientų. Tokie darbai vyksta lėtai: kol brigados atveža naujas atramas, atranda pačią gedimo vietą, nepaisant to, kad klientas būna registravęs gedimą.
Pačią gedimo vietą kartais atrasti ir iki jos atvykti būna sudėtinga, nes jei tai miškinga vietovė, pravažiavimas būna sudėtingas dėl medžių ir šakų išvartų. Jas reikia pašalinti, kol ESO žmonės gali prieiti prie gedimo vietos ir pan.
ESO brigados daro viską jau trečia para praktiškai be miego, kad elektros tiekimas būtų atstatytas ir mažiausioms sodyboms.
Švyturys“: kodėl ESO, būdama turtinga įmonė, nesamdo daugiau darbuotojų? Jų akivaizdžiai trūksta net ir su pagalba iš kitų miestų.
ESO: samdomos ir pasitelktos visos pajėgos, net iš kitų regionų – Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir kitų – kad galėtų padėti kolegoms Klaipėdos regione. Ketvirta para žmonės dirba, šešiasdešimt brigadų. Jie tikrai atsidavę darbui ir daro viską, ką gali. Atkreipiu dėmesį, kad kiekvienas atvejis individualus, atsižvelgiame ir sprendžiame visus atvejus.
Nuoširdžiai atsiprašome klientų dėl susiklosčiusių gamtinių aplinkybių, lėmusių masinius gedimus penktadienio naktį, ypač Klaipėdos regione.
„Švyturys“: ar ESO planuoja kloti kuo daugiau požeminių elektros linijų?
ESO: minčių yra, bet viskas remiasi į finansus.
Švyturys“: viešai skelbiatės, kad finansų turite pakankamai.
ESO: finansų yra, bet tai, ką gauname, investuojame į tinklų atnaujinimą ir pan.
Švyturys“: investuojate į tinklų atnaujinimą, bet ne į požeminių tinklų klojimą?
ESO: ir į požeminių tinklų klojimą. Iš viso turime 31 proc. kabelinių linijų, 69 proc. – oro linijų.
Švyturys“: kabelinės linijos koncentruojasi didžiuosiuose miestuose. O regionuose planuojate jas kloti?
ESO: regionuose kabelinių linijų iš tiesų yra mažiau. Klodami naujus tinklus atsižvelgiame ir į elektros linijų tarnavimo laiką, ir vartotojų skundus. Kasmet yra atnaujinami investicijų planai, kuriuose numatome ir tinklų klojimą. Tačiau ne tik klojame tinklus, bet ir įrenginėjame naujas transformatorines bei atliekame kitus darbus. Į tinklus investuojame nuolat, bet visi darbai atliekami iš elektros energijos tarifo, kiek iš jo galime paimti investicijoms.
Švyturys“: kokią procentinę elektros energijos tarifo dalį galite skirti investicijoms?
ESO: taip negalima pasakyti. Apskritai mūsų veiklą reguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba ir kiek ji leidžia investuoti, tiek ir investuojame.
Švyturys“: norite pasakyti, kad viskas priklauso ne nuo ESO, o nuo valstybės?
ESO: mes teikiame investicinius planus, bet juos suderina Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba.

 1,616 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes
2 thoughts on “Lietuvai verčiantis aukštyn kojomis darbėniškiai gyveno be elektros”
  1. Tik įdomu ką #ESO mano apie sugedusius produktus sukauptus šaldikliuose ?. Nes tai buvo ne “maximinė”, o ūkiuose, daržuose užaugintos daržovės, uogos, vaisiai, mėsa..
    Taip, atsiprašo, nes gi būtina būt manfagiems. Tik, deja, už jų atsiprašymą nenusipirksi visos tiek sukauptos ekologiškos produkcijos.. Kur finansinis atsiprašymas?.:)
    Ar kompensuoja patirtus tokių nelaimėje paliktų žmonių nuostolius?
    Kažin ar taip net būna pas juos?
    Deja, greičiausiai kad ne..

Comments are closed.

TAIP PAT SKAITYKITE