Jūratė Sofija LAUČIŪTĖ: Ko niekaip neišmoksta mūsų prezidentas

Nežinau, kas dėliojo šeštadienio LNK 18.30 val. žinių laidą, ar tai darė sąmoningai, ar ne, bet sudėliojo taip tobulai, kad negali žmogus nesikvatoti, kai matai tą lietuviškąją komediją.

Pirmu žinių numeriu ėjo veidmainiški apsimelavusių ir nusišnekančių politikų veidai, prisiekinėjančių, kad nei jie, nei Lietuva nėra antisemitai, kokiais juos užsienio valstybėms piešė keletas klioktelėjusių Lietuvos raudonųjų žydų ir ne mažiau klioktelėjęs Žvygis.

O jau antruoju numeriu, iškart po Lietuvos mizerijų, mekenančių apie neva lietuvių antisemitizmą, pateikti buvo vaizdeliai tikrojo, tikrai kraupaus, fiziškais veiksmais paženklinto antisemitizmo iš demokratiškų, laisvų, tolerancija ir liberalizmu besididžiuojančių Vakarų valstybių. Nors tokie kraupūs vaizdeliai – kol kas tik iš Nyderlandų, Izraelio premjeras jau suskubo pareikšti, kad antisemitizmas kelia galvą visoje Europoje, kad visur ten žydai nebesijaučia saugūs. Ir jis, greičiausiai, nėra neteisus.

Tad paklauskime mūsų prezidento, pono Andriukaičio, ponios Blinkevičiūtės, ir kitų dėl lietuviškojo antisemitizmo besisielojančių personų, o dar geriau – pačių žydų, kur ŠIANDIEN – šiandien, o ne užvakar ar prieš aštuoniasdešimt metų, – žydai jaučiasi saugiau, Lietuvoje ar Nyderlanduose, Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje…?

Kol vyko rinkimai, buvo platinama „žinia”, kad Skvernelio ir Žemaitaičio partijos esančios „konservatorių projektas”. Dabar, stebint porinkimines batalijas, dėliojant valdančiają koaliciją, ryškėja, „kas yra kas”.

Sprendžiant iš konservatorių desperatiškų pastangų sukompromituoti Žemaitaitį bet kokia kaina, net ir Lietuvos valstybės išdavystė kaina, aiškėja, kad ir kieno projektas bebūtų Žemaitaitis su partija, bet jau tikrai ne konservatorių. Užtat Skvernelis nuo ragų galiukų iki uodegos galo – lyg iš akies trauktas konservatorių projektas.

Juk ko reikia konservatoriams: kad koalicijoje jokiu būdų neliktų Žemaitaičio, turinčio svarų kompromatą prieš kai kuriuos tos partijos veikėjus. Tam reikalui jie pasiunčia savo skaliką Žygį per užsienio ambasadas, kad keltų tarptautinio lygio skandalą apie „nacistinę Lietuvą”, o pastiprinimui užsiundo Skvernelį ant Karbauskio taip, kad socdemams nepavyktų sudaryti neutralesnės koalicijos su Skverneliu ir „valstiečiais”.

Bet ne, „valstiečių” negalima, Skvernelis siūlo pakviesti liberalus – o tai tas pats, kas konservatorius. O kai net pavėpusiems socdemams politinė sąjunga su liberalais pasirodė neįmanoma, ir kvietėsi mažesnę blogybę – Žemaitaitį, – tada dešiniųjų šutvė visai suviduriavo. O jiems padeda valstybės vadovo politikos niekaip neišmokstantis prezidentas, vis įsiveliantis į tarpasmenines rietenas.