Vasario 16-ąją 13 val. bus pagerbtos dvi iškilios Kretingos rajono asmenybės – Pranas Andrijaitis ir Edvardas Tadevušas Stalmokas. P. Andrijaičiui bus įteiktas Motiejaus Valančiaus atminimo medalis, o E. T. Stalmokui bus suteiktas Kretingos rajono garbės piliečio vardas. Tiesioginę ceremonijos transliaciją bus galima stebėti tiesiogiai Kretingos rajono kultūros centro Facebook puslapyje.
Prano Andrijaičio gyvenimo ir veiklos aprašymas
Pranas Andrijaitis gimė 1942 m. gegužės 2 d. Šiaulių rajono Gruzdžių valsčiaus Laumakių kaime. Tėvas dirbo eiguliu, mama buvo namų šeimininkė.
Pranas Andrijaitis mokėsi Akmenės rajono Klykolių septynmetėje mokykloje, vėliau N. Akmenės vidurinėje mokykloje. 1959 m. įstojo mokytis į Belvederio pienininkystės technikumą (Jurbarko rajonas), techniko-mechaniko specialybę, iš kur buvo pašauktas į tarnybą sovietinėje kariuomenėje. Grįžęs iš jos, baigė mokslus ir buvo paskirtas dirbti į Kretingos pieninę. 1967 m. vedė Birutę Navogreckaitę. Užaugino tris vaikus.
1974 m. neakivaizdiniu būdu baigė Alytaus šaldymo technikos technikumą. 1990 m. buvo pakviestas dirbti Kretingos žvėrininkystės ūkio energetiku. Šiose pareigose dirbo iki 1997 m. Nuo 2002 m., būdamas pensininku, dirbo „Švyturio“ laikraščio redakcijoje spaudos platintoju.
Prano Andrijaičio veikla labai siejasi su vyskupo Motiejaus Valančiaus asmenybės, jo kūrybinio palikimo ir dvasios saugojimu, puoselėjimu. 1995 m. Prano Andrijaičio sumanymu ir jo iniciatyva buvo įkurta Kretingos rajono vyskupo Motiejaus Valančiaus draugija (toliau – Draugija), kurios pirmuoju pirmininku jis buvo išrinktas. Draugijai vadovavo iki 1998 m. Nuo 1999 iki 2016 m. buvo renkamas draugijos pirmininko pavaduotoju. Pranas Andrijaitis aktyviai dalyvavo visose Draugijos veiklose: nuo 1995 m. iki 2016 m. Draugijos organizuojamose moksleivių meninio Motiejaus Valančiaus raštų skaitymo šventėse, 1995 m. sodinant vyskupo Motiejaus Valančiaus ąžuolyną, 1996-2011 m. steigiant vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus sodyboje skulptūrų parkelį.
Draugijos rūpesčiu 2002 m. buvo įsteigta vyskupo Motiejaus Valančiaus vardo premija. Prano Andrijaičio atkaklumo ir užsispyrimo dėka buvo surasti mecenatai, kurie skyrė lėšų šiai iniciatyvai įgyvendinti. Šia premija, už dvasinę veiklą, tęsiant vyskupo M. Valančiaus darbus, buvo apdovanotas Telšių vyskupas Antanas Vaičius, o už biografinę studiją „Motiejus Valančius tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo“ – akademikas Vytautas Merkys. Tais pačiais metais Draugija įteikė literatūrinę premiją kraštietei poetei Marijai Meilei Kudarauskaitei, bei išleido jos poezijos knygą „Mitra ir plunksna“.
Pranas Andrijaitis negailėjo savo laiko, savo lėšų, važinėdamas po Lietuvą ir filmuodamas vyskupo Motiejaus Valančiaus vyskupavimo metu pastatytas bažnyčias, įamžindamas vyskupo nuveiktus darbus. Jo dėka 2001 metais sukurti du videofilmai „Bažnyčios – amžini paminklai“ ir „Vyskupas Motiejus Valančius“. Pranas Andrijaitis yra dar trijų filmų prodiuseris, tai: „Gyvieji to negali užmiršti“ – apie Ablingos kaime ant Žvaginių piliakalnio pastatytą ąžuolo skulptūrų ansamblį, „Petrui Kalendai 100 metų“ – apie salantiškį liaudies meistrą, kurio išdrožtose medžio skulptūrose įamžinti žymūs Lietuvai nusipelnę žmonės, bei filmas „Šeštasis Telšių vyskupas“ – apie vyskupo Antano Vaičiaus asmenybę.
Pranui Andrijaičiui į Draugijos veiklą pavyko įtraukti daug garbingų žmonių, rėmėjų, kurie prisidėjo prie aktyvios vyskupo Motiejaus Valančiaus draugijos veiklos.
Pranas Andrijaitis aktyviai dalyvavo ir vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus veikloje. 2010-2013 m. ir 2015-2017 m. buvo muziejaus tarybos narys. Jam niekada netruko kūrybinių įdėjų, organizuojant vyskupo Motiejaus Valančiaus giminės susitikimus, rengiant vyskupo Motiejaus Valančiaus jubiliejinių gimtadienių minėjimus, aktyviai dalyvavo muziejaus renginiuose.
Skleisdamas ir populiarindamas vyskupo Motiejaus Valančiaus draugijos veiklą, o taip pat ir vyskupo Motiejaus Valančiaus nuopelnus Lietuvai, parašė straipsnių į „Švyturio“ laikraštį: „Nauji eksponatai Valančiaus muziejui“ (2001), „Videofilmus apie M. Valančių kuriantys kretingiškiai Kelmėje aptiko vyskupo žiedą“ (2001), „Bažnyčios – amžini paminklai Vyskupui“ (2001), „Pagerbtas vyskupo M. Valančiaus atminimas“ (2006), „Vyskupas Motiejus Valančius ir Lietuva“ (2011), „Vyskupo Motiejaus Valančiaus kariai“ (2013).
Pranas Andrijaitis aktyviai dalyvavo ir Kretingos rajono visuomeninėje veikloje: vadovavo Kretingos rajono šachmatų-šaškių klubui, organizavo varžybas, treniravo moksleivius.
Dalyvavo Žemaičių kultūros draugijos veikloje, buvo Kretingos skyriaus pirmininkas.
2012 m. kartu su Kretingos rajono pedagogų švietimo centru suorganizavo Lietuvos kryžiažodžių sprendimo turnyrą Kretingoje.
Dėl sunkios ligos, nuo 2016 m. Pranas Andrijaitis pasitraukė iš aktyvios visuomeninės veiklos draugijoje.
2021 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-28 „Dėl apdovanojimo vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medaliu“ apdovanotas Pranas Andrijaitis už krikščioniškosios kultūros ir dvasinių vertybių puoselėjimą bei sklaidą.
Edvardo Tadevušo Stalmoko gyvenimas ir veikla
Tautodalininkas, tapytojas peizažistas Edvardas Tadevušas Stalmokas gimė 1949 m. gegužės 12 d. Klaipėdos rajono Šiūparių kaime.
Edvardo vaikystė prabėgo nuošalioje sodyboje, šalia girios ir žydinčių pievų, devynių brolių ir seserų šeimoje. Tėvas buvo baldžius, meistravo įvairiais ornamentais išraižytus stalus, komodas, spinteles, ant kurių stiklų jaunėlis Edvardas išpaišydavo gėles.
Edvardas Stalmokas mokykloje labiausiai mėgo matematiką ir fiziką.
Tarnaudamas kariuomenėje piešdavo kareivių portretus.
1973 m. Klaipėdos tarybiniame ūkyje-technikume įgijo agronomo specialybę, 2002 m. Klaipėdos universitete – verslo vadybos ir administravimo bakalauro laipsnį.
Nuo 1973 m. gyvena Kretingos rajone.
1973–1987 m. – Kretingos rajono Laukžemės kolūkio agronomas; 1987–1991 m. – Piliakalnio kolūkio pirmininkas; 1993–1997 m. – Darbėnų apylinkės agrarinės tarnybos vadovas; 1997–2015 m. – Darbėnų seniūnijos seniūnas.
Aktyvus visuomenininkas, S. Įpilties kaimo bendruomenės pirmininkas. Jam vadovaujant, Darbėnų seniūnija pelnė Lietuvos bendruomeniškiausios seniūnijos nominaciją.
Piešimu domėjosi jau ankstyvoje vaikystėje. Kūrybinis kelias prasidėjo 1976 m. Imtis teptuko paskatino Piliakalnio kolūkyje dirbęs tautodailininkas Kurtas Skroblys, įdavęs pirmuosius dažus, pamokęs, kaip nugruntuoti kartoną, buvęs E. Stalmoko darbų vertintojas ir patarėjas. Drauge su juo ir karteniškiu menininku Jurgiu Račkausku ketverius metus Klaipėdoje lankė dailės studiją „Guboja“, į kurią rinkdavosi ir daug žinomų Klaipėdos miesto dailininkų.
1978 m. tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariu.
Pirmieji darbai – tapymas iš nuotraukų, pertapyti patikusių dailininkų paveikslai.
Prieš tapydamas paveikslą eskizų tautodailininkas niekada nepiešia – visos mintys, įspūdį palikę vaizdai ir situacijos pasilieka galvoje arba fotografijose. Fotoaparatu E. Stalmokas tik užfiksuoja patį efektą – trumpą akimirką, neregėtą gamtos spalvų derinį. Įkvepia gera poezija ar liaudies dainos.
Internete išstudijavo ir taiko senovės meistrų daugiasluoksnės tapybos techniką.
Paveikslai – tai realistiniai, šiek tiek romantizuoti peizažai: gamta įvairiais metų laikais, įvairiu paros metu. Jį žavi vasaros saulėtekiai ir saulėlydžiai, audros paliestas paslaptingas maištaujantis dangus. Siužetų paveikslams ieško gyvojoje gamtoje: miške, kalvoje, čiurlenančiame upelyje. Tapo ir natiurmortus. Intensyviausias kūrybos laikas – ilgi žiemos vakarai. Tik paskutiniai potėpiai drobėje atliekami natūralioje dienos šviesoje.
Nuo 1976-ųjų surengė per 20 personalinių parodų Kretingoje, Klaipėdoje, Palangoje, Plungėje, Gargžduose, Skuode, Priekulėje (Latvija), nutapė per 500 paveikslų, kurie pasklido ne tik po Lietuvą, bet ir užsienį, papildė muziejų fondų kolekcijas, papuošė įstaigų ir organizacijų interjerus. E. Stalmoko molbertinės tapybos kūriniai puošia ne vieną privačią kolekciją Lietuvoje ir už jos ribų.
2017 m. ištapė Alkos kalno koplyčios, atstatytos Įpilties bendruomenės žmonių, skliautą. Tai didžiausias jo nutapytas paveikslas – skliauto plotas užima 30 kv. m.
2018 m. drožiniais išpuošė sukurtą ąžuolo skulptūrą – Gediminaičių stulpus, papuošusius Senąją Įpiltį Lietuvos valstybės Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną.
2019-aisiais, minint Žemaitijos ir Vietovardžių metus, Įpilties bendruomenė pristatė savo darbu ir jėgomis sukurtą objektą – pilies sienų fragmentus. Sumanytojas ir vienas iš įgyvendintojų – Įpilties seniūnaitis E. Stalmokas.
E. Stalmoko ir jo žmonos Birutės iniciatyva, bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos skyriaus Vizualinio dizaino katedros dėstytoju Gyčiu Tiškumi bei Šventosios girininkijos girininku Rimantu Kvikliu, taip pat kretingiškiu architektu Edmundu Giedrimu, buvusioje Senosios Įpilties alkavietėje iš medžio, metalo ir akmens pastatytos trys skulptūros, įprasminusios senuosius protėvių dievus Perkūną, Saulę ir Žemyną.
2012 m. tuomečio žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus apdovanotas TV projekto „Auksinė širdis“ ženklu, įsteigtu Žemės ūkio ministerijos, už pagalbą gaisrą patyrusiai šeimai.
2017 m. už reikšmingas personalines parodas, išskirtinę kultūrinę-švietėjišką veiklą tapytojui paskirta Kretingos rajono kultūros ir meno premija.
Tautodailininkų klubui „Verpstė“ ir Savivaldybės administracijos Darbėnų seniūnijai pasiūlius Edvardo Tedevušo Stalmoko kandidatūrą, Kretingos rajono Garbės piliečio vardo suteikimo komisija nusprendė 2020 m. tautodailininkui, Įpilties bendruomenės pirmininkui bei buvusiam ilgamečiui Darbėnų seniūnijos seniūnui suteikti Kretingos rajono Garbės piliečio vardą.
Susiję straipsniai:
“Kaip agronomas teptuką į rankas paėmė”.
75,528 peržiūrų (-a)
[…] val. – Kretingos rajono mero Antano Kalniaus sveikinimas, Kretingos rajono Garbės piliečio vardo suteikimo ir vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medalio įteikimo ceremonijų tiesioginė […]