Pasiūlymas salantiškiams: vietoj tvenkinio – gausybė neliečiamų lašišų?

Salantų regioninio parko direkcijos iniciatyva išardyti Salanto užtvanką iš salantiškių gali atimti tvenkinį. Nors didelė dalis miesto gyventojų tokiai perspektyvai nepritaria, kai kurie, buvę bei dar esantys, rajono vadovai žmonių interesus ignoravo, nesigėdydami apkvailinti ir Savivaldybės tarybos narius.

Užtvankos griovimas buvo staigmena
Atrodo, kad pritariančių Salantų regioninio parko direkcijos idėjai nugriauti užtvanką salantiškių nėra daug. Kur kas daugiau jai prieštaraujančių, o dar daugiau – abejingų arba dėl informacijos stygiaus negalinčių apsispręsti. Vis dėlto Salantuose aistros verda, o labiausiai girdėti dabartinės užtvankos gynėjų balsai. Mat ginama ne tik užtvanka, bet ir itin svarbus salantiškiams objektas – tvenkinys.
Regioninio parko direkcijai pristatant planuojamą įgyvendinti projektą, kurio vertė siekia per 300 tūkst. eurų, užtvankos bei tvenkinio likimu susidomėjusios visuomenės atstovų neatsirado itin daug. Kodėl salantiškiai nesuskubo išsakyti savo nuomonės, priežasčių yra.
Informacija apie numatomą įgyvendinti projektą buvo paskelbta Salantų regioninio parko bei Kretingos rajono savivaldybės internetinėse svetainėse. Tačiau, kad visuomenė būtų galėjusi su jau parengtu projektu bei kitais dokumentais susipažinti kur nors kitur, išgirsti „gyvą“ specialistų paaiškinimą, pasigirti bent jau „Švyturio“ kalbinti salantiškiai negalėjo.
„Jei būtume žinoję, kad planuojama užtvanką nugriauti, o tvenkinio vandenį išleisti, aišku, būtume atėję bet kur, kad taip neatsitiktų. Girdėjome, jog ketinama užtvanką rekonstruoti ar remontuoti. Tokiam dalykui negi prieštarausi. Aiškiai matyti, kad jai reikia remonto. Ir tvenkinį išvalyti seniai reikia. Bet griauti tikrai negalima“, – tikino ant Salantų tvenkinio ledo žvejoję vyrai.
Tačiau ir parko direkcijos gana silpnai paskleistoje informacijoje apie projektą nerašoma, jog Salantų užtvanka bus nugriauta. Vartojami gražiau skambantis žodis: demontuoti. Taip pat nurodoma, ir kas bus demontuojama, kas atsiras vietoj užtvankos. Trūksta tik nupieštų į Salantą plūstančių lašišinių žuvų, dėl kurių, atrodo, nuspręsta nepaisyti gyventojų interesų. Vietoj tvenkinio salantiškiams siūloma… kūdra, kurioje jie esą galėsią maudytis.

Paprastas klausimas – be atsakymo
Salantų regioninio parko direkcija akcentuoja, jog užtvanka bus rekonstruojama, o salantiškiai kalba, jog ji bus griaunama. Kyla klausimas: kaip bus iš tikrųjų? Atsakymas lyg ir neturėtų būti sudėtingas, tačiau parko direktoriui Modestui Šečkui jis, tikriausiai, pasirodė per sunkus, todėl „Švyturio“ paprašyta užduoti jį raštu.
Atsakymo sulaukėme: „…nuoširdžiai džiaugiamės, jog domitės Salantų miesto užtvanka.Su projekto „Žuvų migracijos kliūčių pašalinimas ties Salantų miesto užtvanka ir vandens telkinio būklės gerinimas, siekiant atkurti Salanto upės vagą“ sprendiniais galite susipažinti Salantų regioninio parko direkcijos interneto svetainėje http://www.salanturp.lt/?read=32056. Skelbtos informacijos pabaigoje rasite Kretingos rajono savivaldybės interneto svetainės nuorodą, kurioje prisegti projektiniai pasiūlymai ir vizualizacija“.
Nereikia būti dideliu specialistu, kad suprastum, jog ten kalbama apie užtvankos rekonstrukciją. Tačiau tik labai atidžiai pažvelgus į brėžinius matyti, jog vietoj užtvankos liks tik akmenų krūva, o tvenkinio nebebus nė kvapo. Suprantama, atsiras šiokia tokia kūdra.

Politikai pasidavė klastai?
Praėjusių metų lapkričio 26-osios sprendimu Kretingos rajono savivaldybės taryba valdyti užtvanką pagal panaudos sutartį perdavė Salantų regioniniam parkui. Spalio 27-ąją Savivaldybės administracijos gautame parko direkcijos rašte teigiama: „Daiktinės teisės į minėtą hidrotechninį statinį būtinos, siekiant gauti finansavimą projektui „Žuvų migracijos kliūčių pašalinimas ties Salantų miesto užtvanka ir vandens telkinio būklės gerinimas, siekiant atkurti Salanto upės vagą “įgyvendinti“.
Savivaldybės taryba, suprantama, parko prašymui neprieštaravo ir Savivaldybės turtą perdavė. Taip pat Tarybos nariai neprieštaravo ir kitam regioninio parko direkcijos prašymui. Gruodžio 17-osios sprendimu parko direkcijai leista rekonstruoti užtvanką.
Tarybos sprendime rašoma: „Leisti valstybės biudžetinei įstaigai Salantų regioninio parko direkcijai rekonstruoti Kretingos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą – hidrotechninį statinį – Salantų tvenkinio užtvanką pagal IĮ „Primega“ parengtą „Pralaidos ant Salanto upės ties Salantų miestu rekonstravimo techninį darbo projektą“.
Dauguma Tarybos narių, pritarusių tokiam sprendimui, nesuabejojo, kad parko direkcijos tikslas yra rekonstruoti užtvanką. Dabar sunku pasakyti, ar todėl, kad aklai pasitikėjo sprendimo projektą parengusios Savivaldybės administracijos specialistais, kuriems tada vadovavo direktorė Jolanta Girdvainė, ar todėl, kad pakankamai neįsigilino į planuojamo įgyvendinti projekto sprendinius.
Beje, kai antrojo Tarybos sprendimo projektas buvo teikiamas svarstyti Tarybai, aiškinamajame rašte įrašyta, jog pagal panaudos sutartį „…panaudos gavėjas privalo gauti panaudos davėjo rašytinį sutikimą pagerinti ar pertvarkyti turtą nekeičiant jo paskirties“.

Dingo svarbus žodis
Normalu, jog perskaičiusiems tokius Savivaldybės administracijos pateiktus raštus Tarybos nariams nekilo jokių abejonių gražia Salantų užtvankos ateitimi. Juolab, kad paslaptingai dingo vienas žodelis – griovimas. Jis buvo, kai 2019-aisiais Salantų regioninio parko direkcija skelbė viešųjų prikimų konkursą užtvankos rekonstrukcijos techniniam darbo projektui parengti. Užduotis projektuotojams skambėjo taip: „Pralaidos ant Salanto upės ties Salantų miestu rekonstravimo/griovimo techninio darbo projekto parengimas“.
„Statybininkų kalba žodžiai „rekonstrukcija“ ir „griovimas“ turi visiškai skirtingas reikšmes ir suprantami visiškai skirtingai. Jei koks nors statinys griaunamas, vadinasi, griaunamas. Apie jokią rekonstrukciją negali būti ir kalbos. Negirdėjau, kad prieš svarstant praėjusių metų gruodį priimtą sprendimą kas nors būtų kalbėjęs apie numatomą užtvankos griovimą. Kalbėta apie rekonstrukciją“, – sakė Tarybos narys Konstantinas Skierus.
Tarybos narys Valerijonas Kubilius, išgirdęs, jog Taryba savo sprendimu lyg ir leido griauti Salantų užtvanką, irgi nustebo.
„Mes svarstėme klausimą dėl užtvankos rekonstrukcijos. Neprisimenu, kad būtume diskutavę apie jos griovimą. Juo labiau apie tvenkinio sunaikinimą ar dar kažką. Keista, kad niekas neinformavo, jog užtvanką ketinama griauti“, – teigė V.Kubilius.
Tarybos nario Stasio Kaniavos nuomone, reikia išsiaiškinti, kodėl pernai Tarybos nariams nebuvo sutaikta išsami informacija apie ketinimus pakeisti užtvankos ateitį, o tiksliau, ją nugriauti.

„Reikia peržiūrėti priimtus sprendimus, išsiaiškinti jų parengimo aplinkybes. Tarybos nariai galėjo būti paprasčiausiai apgauti, nesuteikiant visos medžiagos“, – tvirtino S.Kaniava.
Pasak sprendimo projektą ruošusios Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjos Sigutės Jazbutienės, Savivaldybės administracija buvo gavusi regioninio parko direkcijos raštą dėl leidimo rekonstruoti užtvanką.
„Kartu su prašymu buvo pateikti ir kiti dokumentai, tarp kurių – ir rekonstrukcijos techninis darbo projektas. Jis pavadintas „Pralaidos ant Salanto upės ties Salantų miestu rekonstravimo techninis darbo projektas“. Apie kokį nors griovimą nekalbama. Sprendimo projektą rengėme atsižvelgdami į pateiktus dokumentus“, – „Švyturiui“ sakė S.Jazbutienė.
Kitaip tariant, iš Savivaldybės administracijai Salantų regioninio parko direkcijos pateiktų dokumentų „išgaravo“ projekto pavadinime buvęs žodelis „griovimas“, kurį suprasti kaip nors kitaip vargu ar įmanoma. Kodėl taip atsitiko, galima tik spėlioti.

Buvusios direktorės palaiminimas
Tačiau gerokai anksčiau, praėjusių metų pradžioje vykusioje Salantų regioninio parko ir Savivaldybės administracijos susirašinėjimo istorijoje toks žodis buvo vartojamas.
Balandį parko direkcijai buvo išsiųstas tuometinės Savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Girdvainės pasirašytas raštas „Dėl pritarimo Salantų miesto užtvankos vandens pralaidos rekonstrukcijos/griovimo studijos projekto sprendiniams“. Jame rašoma: „Informuojame, kad pagal 2020 m. vasario 29 d. Nr.V1-39 raštą „Dėl pritarimo Salantų miesto užtvankos vandens pralaidos rekonstrukcijos/griovimo studijos projekto sprendiniams“ neprieštaraujame, kad būtų išardytas hidrotechninis statinys“.

Projektas – „puikus ir reikalingas“
Vis dėlto šį žodelį kitaip supranta Savivaldybės meras Antanas Kalnius. Anot jo, numatomas įgyvendinti projektas buvo pristatytas visuomenei, su juo galėjo susipažinti visi Tarybos nariai.
„Ne kartą važiavome į parko direkciją, aiškinomės, kaip viskas atrodys. Užtvanka bus, tik daug mažesnė, taip pat ir tvenkinys bus mažesnis, tačiau švarus. Daug gražiau atrodys ir aplinka. Ką veikė Tarybos nariai, nežinau, gal nosį krapštė. Dažnai jie neįsigilina į sprendimų projektus. Man rūpi viskas – ir žmonės, ir žuvys. Todėl manau, kad toks projektas Salantams yra reikalingas“, – sakė A.Kalnius.
Akivaizdu, kad ne visi Tarybos nariai pakankamai atidžiai perskaitė dokumentus ir įsigilino į numatomo įgyvendinti projekto subtilybes. O tie, kurie įsigilino, tikriausiai, nematė reikalo daugiau informuoti savo kolegas. Tikėtina, kad tokia situacija regioninio parko direkcija sugebėjo pasinaudoti, vengdama karštesnių diskusijų, o gal net ir didesnio politikų pasipriešinimo Salantų užtvankos sunaikinimui.
Beje, vargu ar Salantų užtvankos nugriovimu regioninio parko kova dėl lašišinių žuvų migracijos gerinimo baigsis. Įveikusioms Salantuose vietoj užtvankos suverstą akmenų krūvą, žuvims toli į aukštupį nuplaukti nepavyks – už kelių kilometrų jos atsirems į Tuzų užtvanką, kuri prieš trejetą metų buvo remontuota. Nebent galės pasukti į kelis Salanto intakus ir ten sulaukti palikuonių.
Tik vargu ar dėl tranzitu pro Salantus praplaukiančios žuvys labai džiugins salantiškius. Anot vieno žvejo, liksime lyg šunys ant šieno – nei patys valgysime, nei kitiems duosime…

 77,199 peržiūrų (-a)