2020 m. Kretingos rajono savivaldybės tarybos veiklos pristatymas Žalgirio seniūnijoje. Aisto Mendeikos nuotr.

Vakar išpuoselėtame Raguviškių kultūros centre, kuriame buvo pristatyta praėjusių metų Kretingos rajono tarybos veiklos ataskaita,  tvyrojo įtampa kaip nė vienoje seniūnijoje iki šiol. Meras Antanas Kalnius iš žalgiriečių sulaukė priekaištų ir dar pats sugebėjo juos įžeisti savo pamokomis.

Merui pasakė ataskaitoje pasigedęs Raguviškių bendruomenės labui nuveiktų darbų seniūnaitis Virginijus Brazauskas. Aisto Mendeikos nuotr. 

Išklausę mero pristatytą Tarybos ataskaitą žalgiriečiai rajono vadovui davė pastabų, kad jie norėjo išgirsti, kas nuveikta būtent jų seniūnijoje, o ne visame rajone.

“O kas padaryta mūsų gyvenime? Aš, kaip buvęs politikas, būčiau pasiruošęs pakalbėti būtent apie tai, – žodžių į vatą nevyniojo Raguviškių seniūnaitis Virginijus Brazauskas. – O kas padaryta Raguviškių bendruomenėje? Nuo gatvių greideriavimo, laistymo iki duobių tvarkymo… Tik girdime, kad lėšų nepakanka. Laisvoj Lietuvoje gyvename jau 30 metų ir visada girdime – nepakanka, ir nepakaks. Tačiau reikia turėti planus, mes norime matyti bendradarbiavimą. Tas valdžios atvažiavimas visada naudingas –kaimelis pasipuošia. O jei atvažiuotumėte kas mėnesį, visada būtų pasipuošęs. Kita vertus, miestas apžėlęs, palyginus su susitvarkiusiais kaimais, nors įdomu palyginti, koks finansavimas skiriamas miestui ir koks – rajonui. Mūsų žmonės perkrauti darbais. Arba turi būti normalus finansavimas, kad jie tik vykdytų darbų kontrolę, o ne patys dirbtų, vežtų. Kiekvienas turi dirbti savo darbą. Seniūnijos turi pasakyti, kiek kartų bus šienaujama, šiukšlės renkamos, o pagal tai ir turėtų būti paskirstytas finansavimas. Perduokite žinią Tarybai, kad norime gyventi oriau, norime, kad mūsų NT vertė kiltų, tad turime tvarkytis. O su rajono valdžia esame partneriai.”

V. Brazauskui antrino Baublių seniūnaitė Verutė Keblienė: “Šios veiklos ataskaitos centras lieka rajono centras. Mes, mažieji kaimeliai, norėjome, kad ypač apie Žalgirio seniūniją būtų daugiau kalbama, kas čia padaryta. Ir mane nuvylė ta susidariusi situacija taryboje, kad nežinote, ką daryti. Jūs esate rajono galva, jus išrinko žmonės, jūs turite žinoti, ką padaryti, kad baigtųsi tie negatyvūs debatai”.

Meras Antanas Kalnius Žalgirio seniūnijoje. 

Išsakiusi priekaištus A. Kalniui seniūnaitė prabilo apie Baublių problemas: “Baubliuose svarbiausia – žmogaus sveikata. Jau rašėme raštus, kreipėmės ir į Arną Juškį (Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorių – aut. pastaba). Jau antri metai turbūt baigsis, kaip prašome pagalbos, kad labai stipraus medcinos punkto, turinčio ir įrangą, durys būtų atrakintos. Kiek žmonių yra, kuriems reikalinga pagalba! Išėjo mūsų felčerė, taip ir liko tuščia. Mes labai laukiame, kad į šį gražų, stiprų mūsų medicinos centrą ateitų naujas žmogus dirbti.”

Kadangi žalgiriečius, kaip ir kitų seniūnijų gyventojus, meras bandė įtikinti, jog seniūnijoms verta pirkti aplinkos tvarkymo paslaugas, o ne samdytis naujus darbuotojus, V. Keblienė ir šia tema išsakė savo nuomonę: “O iš kur pinigai? Paslaugos daugiau kainuoja. Techniką pirkti? Bet ji irgi ne visur reikalinga. Be to, ir mūsų parkas paseno, seniūnija nieko negali padaryti. Reikės išpjauti senus medžius. Aš esu už tai, kad būtų padidinti aplinkos tvarkymo specialistų etatai.”

Kai kuriuos konkrečius gyventojų klausimus, kylančius kiekvienoje seniūnijoje, meras nurodydavo pasižymėti kartu su juo atvykusiai Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai Violetai Turauskaitei, bet dėl mediko Baubliuose nieko nežadėjo: “Apskritai turime problemą dėl medikų visame rajone. Kasmet savivalda bando pritraukti po 2-3 specialistus į rajoną, bet po metų-dviejų juos dažnai perperka Klaipėda. Tad pasakyti, kad Baublių medicinos punktas veiks, negaliu, nes šiai dienai nėra specialistų. Pavyzdžiui, ir Kartenos miestelis iki šiol negauna vidaus ligų gydytojo. Tačiau jau rudenį siūlysim tarybai naujiems specialistams netgi pirkti butus, gal sudaryti sąlygas lengvatinei paskolai, kad tik juos pritrauktume.”

Budriškių skauduliai – ir apleistas kaimo centras.

“Turime kaimo centrą, kuris nėra nei savivaldybės, nei žmogaus – bažnyčios. Čia yra dar bažnyčiai priklausančių pastatų, špitolė, o su klebonu neįmanoma susitarti. Jis – ne ūkininkas, o sielos žmogus”, – kalbėjo vienas Budrių gyventojas.

Tačiau meras empatijos budriškiams neparodė, tik pažėrė patarimų, kaip tvarkytis patiems – telktis, organizuoti talkas, kaip pavyzdį minėdamas vydmantiškius. Tokia A. Kalniaus redakcija nejuokais įžeidė žalgiriečius.

“Kokios vydmantiškų pajamos ir kokie kaimai? Kiek Vydmantuose prie parduotuvės stovi?” – klausė V. Brazauskas.

Seniūnas Bronius Talmontas su juntama nuoskauda balse merui pasakojo apie organizuojamas talkas seniūnijoje ir pabrėžė, kad ne visas problemas galima išspręsti tokiu būdu: “Talka kaime vyksta 2-3 valandas, o, pavyzdžiui, malkinę griovė du jaunuoliai visą savaitę.”

Budrių seniūnaitė irgi antrino seniūnui: “Nuskambėjo taip, tarsi baubliškiai nedaro talkų. Moterys išgirdusios, kad taip pasukote kalbą, dar įsižeis. Aš kalbėjau apie tai, ko mes nepajėgiame patys.”

Baublių seniūnaitė Verutė Keblienė. Aisto Mendeikos nuotr.

Klausydamiesi mero pamokymų, žalgiriečiai nepatenkinti murmėjo, kad finansavimas jiems reikalingas ne teritorijai tvarkyti – tą gebantys atlikti ir savo jėgomis, bet apleistiems statiniams, pavyzdžiui, špitolei, nugriauti, arba seniems medžiams nupjauti, ką patiems – ne specialistams – daryti net ir pavojinga.

Administracijos direktoriaus pavaduotoja V. Turauskaitė pažadėjo atkreipti dėmesį į šią problemą. Anot jos, belieka tikėtis, kad tai nėra kultūros paveldas – tada statinius nugriauti būtų paprasčiau.

Nors atrodė, kad žalgiriečiai aiškiai išdėstė savo rūpesčius, vis dėlto trečiadienio vakarą Vydmantuose meras nepamiršo jų vėl pašpilkuoti, net papasakojęs vydmantiškiams, kaip jį apstulbino šių prašymas skirti lėšų žolei kaimelio centre nupjauti.

Kiti žalgiriečių rūpesčiai – neasfaltuoti, duobėti, nelaistomi arba blogai laistomi keliai, dideliu greičiu pro gyvenamąsias teritorijas lekiantys automobiliai – tai ypač aktualu Rubulių sodų bendrijai. Šios bendrijos viena gyventoja kėlė klausimą ir dėl dviračių tako nuo Kretingos iki Vydmantų.

Kalbas apie žvyrkelius apibendrino vienas Žalgirio seniūnijos gyventojas suskėlęs emocingą kalbą:  “Kiek Lietuvoje žvyrkelių? Apie 200 tūkstančių kilometrų? Jei Danijoje kam nors pasakytum bent apie kilometrą žvyrkelio,  nieks nesuprastų. Čia ne komisaras, ne meras kaltas, čia Vilnius kaltas!”

Ataskaitos pristatyme dalyvavo ir keli Tarybos nariai – “kraštiečiai” Darius Petreikis ir Simas Končius.

Nepaisant susitikimo su rajono valdžia tvyrojusios įtampos Raguviškių kultūros centre kai kas sugebėjo pakelti nuotaiką – ypatingos puokštelės, žyminčios saugų karantininį atstumą. Jokių baisių “Stop” juostų!

Smulkmena, bet tokia miela! Kažkas Raguviškėse – labai kūrybingas!

 

 

 

 

 34,715 peržiūrų (-a)

83% LikesVS
17% Dislikes
2 thoughts on “Iš žalgiriečių sulaukęs priekaištų meras dar sugebėjo juos ir įžeisti”
  1. įdomu būtų sužinoti to mulkio , tik dėl vaizdo po nosia pasikabinusio kaukę, vardą ir pavardę.Juk, kaip teko girdėti, renginys truko 3 val ir taip negerbti kitų?

Comments are closed.

TAIP PAT SKAITYKITE