Trylika. Šis „nelaimingas“ skaičius ėmė grėsmingai šmėžuoti prieš akis, kai Vyriausioji rikimų komisija (VRK) savaitės pradžioje paskelbė patikslintus Tarybos narių rinkimų rezultatus. Panašu, kad pildosi Kretingos rajono savivaldybės tarybos rinkimų pasjansas, apie kurį buvo spėliojama jau bent porą mėnesių. Girdėjosi kalbos, kad tie, kas žadėjo „Už šviesią Kretingą“ yra tik dukterinė „Kretingos krašto“ atšaka ar įmonėlė, gal darinys-padarinys, kurio vienintelis tikslas – kiek įmanoma daugiau balsų atimti iš tradicinių partijų. Jeigu kortos sukris tinkamai, tada būsimoje taryboje gal net absoliučią daugumą bus galima turėti. Ir viską valdyti.
Ar tai pavyko? Su kaupu! Kaip byloja VRK duomenys (2023 03 08, 8 val. informacija), politinis komitetas Kretingos kraštas gavo 6438 rinkėjų balsus, o politinis komitetas „Už šviesią Kretingą“ – 956 balsus. Suma – 7394 balsai.
Dėliojame toliau. Renkant tarybos narius iš viso buvo paduoti 14907 Kretingos rajono rinkėjų balsai. Tolesnė aritmetika tokia: už tradicines partijas buvo paduoti 7513 balsų, o tai tik 119 balsų daugiau nei už politinius komitetus. Ar būtų teisinga išvada, kad Kretingos rajono rinkėjams tradicinės partijos jau visai neįdomios, nepatrauklios, neturinčios didesnio politinio svorio? Jeigu taip, rajone veikiančių tradicinių partijų nariams reikia ne tik rimtai susirūpinti, ieškoti patrauklių lyderių, bet ir apie būsimus savivaldybių rinkimus galvoti nuo šiandien.
VRK pateiktoje rinkėjų balsų skaičiavimo statistikoje stebina dar vienas dalykas, tai – negaliojančių biuletenių skaičius. Šiemet renkant tarybos narius jų buvo net 533, renkant merą – 265. Tai byloja viena: šimtai rajono rinkėjų tyčia ar netyčia nesugeba teisingai pažymėti savo balsą. VRK nurodo, kad šį kartą tarybos narių mandatų skirstymo kvota buvo 580 balsų, reiškia, kažkuri partija ar politinis komitetas faktiškai prarado vieną tarybos narį.
O kokį politinį svorį turi politiniai komitetai? Akivaizdu, kad prieš savivaldybių rinkimus susiformavę politiniai komitetai daug ką gali patraukti savo naujumu, jie dar „nesusitepę“ neįvykdytais pažadais, dar nenuvylę rinkėjų ir neišbarstę savo menamo (kol kas tik menamo) politinio kapitalo. Be to, kaip bylojo priešrinkiminiai kandidatų į merus debatai, Antano Kalniaus vadovaujamas „Kretingos kraštas“ nesibodėjo sau prisiimti tokius veiklos „nuopelnus“, kurie jiems visai „ne prie ko“. Bene daugiausiai „kraštiečiai“ kalbėjo apie į rajoną iš šalies pritrauktų investicijų dydžius.
Kaipgi ne? Rinkimų dieną teko netyčia išgirsti dviejų vyrų pokalbį, kai vienas kito klausė, už ką balsuoti. Vienas ryžtingai sakė – „už Kalnių!“ Kitas klausė – „o kodėl?“ Atsakymas buvo paprastas: „žiūrėk, kaip sutvarkyta Kretinga, kokia Vilniaus gatvė, koks centras, ar kada anksčiau taip buvo?“
Taigi, atnaujinta Vilniaus gatve kandidatas į merus A. Kalnius dar kartą atėjo į mero postą. Bet nedaug kas suprato, kad visa tai padaryta ne už savivaldybės lėšas, kad tai buvo Automobilių kelių direkcijos projektas, kad savivaldybė čia iš esmės buvo „ne prie ko“. Bet žmonės tiki tuo, ką mato. „Žvelk giliau“ – tai prieinama ne visiems, o politikai tuo naudojasi.
Grįžkime prie to pradžioje grėsmingai pasirodžiusio skaičiaus „13“. Pirmosiomis dienomis po rinkimų įvairių politologų komentaruose skambėjo viena reikšminga susirūpinimo gaida: o kaip savivaldybių tarybose bus su demokratija? Juk merai dabar turės daug didesnes galias, o jeigu dar galės valdyti savivaldybės tarybos daugumą… Šiandien akivaizdu, kad Kretingos atveju tai bus labai svarbu. „Kretingos kraštas“ turi 11 mandatų, „Už šviesią Kretingą“ – 2. Jeigu pasitvirtins spėliojimai apie šių dviejų politinių komitetų tarpusavio priklausomybę, tarybos dauguma garantuota. Tradicinėms partijoms lieka 12 mandatų, jeigu prie komitetų dar neprisišlies kokia partija, o gal ir ne viena. Kaip bus įsiklausoma į opozicijos siūlymus, nuomones, kokia bus ir ar apskritai vyks politinė diskusija? Prisimenant, kaip Kretingos savivaldybės taryboje politinės diskusijos vyko pastaruosius kelerius metus, kaip tarpusavyje buvo riejamasi, o ne sprendžiami aktualūs rajono reikalai, abejonių dėl būsimo darnaus politikų darbo netrūksta. Kita vertus, politikų tarpusavio rietenos jokiai rajone veikiančiai politinei partijai populiarumo nepridėjo. Toks ir rinkimų rezultatas.
Gali būti, kad A. Kalnius kalbins taryboje atstovaujamų partijų atstovus šlietis prie daugumos, nes jam bus reikalingas rimtesnis politinis užnugaris sostinėje – Seime, Vyriausybėje. Juk nemaža dalis savivaldybės reikalų, reikšmingų projektų tvirtinimas ir finansavimas sprendžiamas sostinėje. Jau dabartinės tarybos kadencijos metu ne kartą buvo kalbama, kad ne tik Kretingos, bet ir kitas savivaldybes valdantys politiniai komitetai visai nežinomi Seime, Vyriausybėje, jie neturi jokio politinių partijų palaikymo. Ar Seime politines partijas atstovaujantys politikai, netgi būdami kad ir iš tos pačios Kretingos, skirs dėmesį politinių komitetų atstovams – daug abejonių. Kas jiems iš to? Juk į Seimą renkami politinių partijų kandidatai.
Visų į naująją Tarybą patekusių politikų veidai ir kiti dalykai jau greit pasirodys.
20,048 peržiūrų (-a)
Čia tik jūsų nuomonė, aš manau kitaip, manau ir dar daugelis žmonių.
Liaudis mato padarytus darbus, o kliedesiai apie tai kas bus lai pasilieka iki šiol buvusiai valdančiajai daugumai.
Ne anonimas, o Alius Lingaitis.