Ar dėl svaigulio kaltas magnio trūkumas?

Jeigu jaučiate nuolatinį nuovargį, nerimą, nevalingus raumenų susitraukimus, jums sunku susikaupti ar kankina galvos skausmas, pats metas išsitirti, ar netrūksta magnio (Mg, lengvasis metalas. Periodinėje elementų lentelėje Nr. 12).
Vasarą turime daugiau galimybių praturtinti organizmą natūraliais vitaminais ir mineralais, tačiau kai kuriuos iš jų šiltuoju metų laiku sparčiau ir prarandame. Vienas tokių mineralų, kurių kaitinant Saulei netenkame greičiau – magnis. Magnio trūkumas gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, ypač žmonėms, turintiems silpnesnę širdį, nėščiosioms, senjorams ir vaikams.
Magnis – vienas būtiniausių mikroelementų sportuojantiems ir besilaikantiems dietų. Jis stiprina kaulus ir nervų sistemą. Tai labai svarbus elementas mūsų organizmui, nes virš 60 procentų jo yra mūsų kauluose ir dantyse. Likęs kiekis yra raumenyse, limfotakoje bei kraujotakoje. Šis mineralas dalyvauja daugiau nei 300 organizme vykstančių biocheminių procesų ir yra tiesiogiai atsakingas už gerą širdies ir nervų sistemos veiklą.
Didžiausia magnio koncentracija yra mūsų smegenyse ir širdyje. Jis labai reikšmingas angliavandenių, riebalų, baltymų apykaitoje. Taip pat kontroliuoja mūsų nervinius impulsus, kaulinio audinio formavimąsi, raumenų atsipalaidavimą bei kraujagyslių praplėtimą. Magnis palengvina ir menopauzės laikotarpį – padeda mažinti jo metu jaučiamą nuovargį, prakaitavimą ir arterinio kraujo spaudimo svyravimus. Šis mineralas ne mažiau svarbus ir vyrams: jis skatina potenciją, didiną ištvermę, fizinį pajėgumą, atpalaiduoja raumenis ir padeda atsikratyti susikaupusios nervinės įtampos.

Apie magnio trūkumą praneša ne tik mėšlungis
Be magnio negalėtume pasigaminti energijos, mūsų raumenys nuolat susitrauktų ir negalėtume reguliuoti cholesterolio kiekio. Apie galimą magnio trūkumą signalizuoja įvairūs nemalonūs sveikatos sutrikimai- nepaaiškinami galvos skausmai, sumažėjusi dėmesio koncentracija, o svaigulys yra vienas pirmųjų požymių. Taip pat padažnėję nemalonūs raumenų spazmai: gali trūkčioti veido ir kaklo raumenys. Dėl magnio trūkumo sutrinka virškinimo sistema: atsiranda pykinimas, vėmimas, lygiųjų raumenų (skrandžio ir žarnyno) spazmai, padidėjęs jautrumas, nervingumas, netgi depresija. Gali sutrikti miegas, varginti nepaaiškinamas nerimas, sumažėjęs energingumas ir darbingumas, suprastėjusi nuotaika ir atsparumas išoriniams dirgikliams.
Magnio trūkumui jautrus ir širdies raumuo, todėl galime jausti padažnėjusį ir neritmišką širdies plakimą. Moterims pasireiškia gimdos spazmai. Ypatingai būdingas skausmingas kojų raumenų mėšlungis ir įvairios galūnių parestezijos ( rankų ir kojų dilgčiojimas, tirpimas, badymo adatėlėmis jausmas).
Dėl ilgalaikio ir žymaus magnio trūkumo didėja insulto ir infarkto tikimybė, vystosi osteoporozė, širdies ir kraujagyslių ligos bei depresija.
Vasarą daug judame, kartu ir daugiau prakaituojame. O didelė dalis magnio iš organizmo pasišalina kartu su prakaitu. Kad netektume gyvybiškai svarbaus magnio, nereikia intensyviai plušėti sporto salėje ar kepinant saulei bėgti maratoną – ir su nedideliu prakaito kiekiu netenkame šio mineralo. Dar daugiau magnio prarandame, vartodami alkoholį, gerdami daug kavos, jeigu vartojame šlapimą varančius vaistus, valgydami riebų maistą ar badaudami.

Magnis saugo mūsų DNR
Tyrimai parodė, kad dėl nepakankamo magnio kiekio sulėtėja DNR sintezė. Mūsų organizmo ląsteles nuolat keičia naujos ląstelės. Skirtingų tipų ląstelės keičiasi skirtingu greičiu, o vidutinis ląstelių amžius žmogaus organizme siekia septynerius metus.
Magnio stoka žmogaus organizmui yra itin žalinga, nes jo trūkumas neabejotinai sutrikdo įvairias gyvybiškai svarbias biochemines reakcijas. Įrodyta, kad nuolatinis magnio trūkumas ženkliai didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Yra mokslinių tyrimų, kurių rezultatai parodo statistiškai reikšmingą ryšį tarp magnio trūkumo ir kitų ligų, pavyzdžiui, cukrinio diabeto, astmos, onkologinių ligų pasireiškimo. Be magnio negalėtume pasigaminti energijos, mūsų raumenys nuolat susitrauktų ir negalėtume reguliuoti cholesterolio kiekio.

Kiek magnio reikia per parą?
Reikalingas magnio kiekis priklauso nuo gyvenimo periodo, lyties, amžiaus, veiklos, kuria užsiimama ir daugelio kitų faktorių. Pavyzdžiui, magnio daugiau reikia nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims. Aktyviai sportuojantiems asmenims ir senyvo amžiaus žmonėms magnio taip pat reikia daugiau. Per parą sveikam žmogui rekomenduojama suvartoti apie 350 mg magnio, tačiau reikalinga magnio dozė gali svyruoti net iki 800 mg, kartais jo reikia dar daugiau.
Ne visas su maistu ar maisto papildais, vaistiniais preparatais suvartotas magnis pasisavinamas sėkmingai. Žarnyne absorbuojama maždaug pusė į virškinimo traktą patekusių magnio jonų. Intraveniniais preparatais organizmo atsargas magniu galima papildyti greičiau, tačiau stipriai padidėja perdozavimo tikimybė. Magnio perdozavimas yra pavojingas gyvybei.
Tikslią magnio koncentraciją kraujo serume padeda sužinoti kraujo tyrimai, kuriuos atlieka daugelis laboratorijų.

Ar gali organizmas pasigaminti magnį ?
Pats organizmas magnio pasigaminti negali, jis gaunamas su maistu arba, jei mityba nevisavertė, papildant racioną maisto papildais.
Žinoma, kad pirmiausia reikia atsižvelgti į mitybą. Magniu itin turtingi grūdiniai produktai. Rekomenduojama vartoti viso grūdo gaminius, praturtintus sėlenomis. Taip pat daug magnio turi riešutai, baltosios pupelės, saulėgrąžų branduoliai ir kitos sėklos, žalios daržovės ir švieži vaisiai. Magniu turtingi špinatai, brokoliai, petražolės, rūgštynės, moliūgai, špinatai, kakava, juodas šokoladas. Taip pat ir mėsa (jautiena, kiauliena) bei žuvis (lašiša). Jūros gėrybės, tokios kaip krevetės, krabai taip pat turi nemažai magnio. Šio cheminio elemento yra netgi geriamajame vandenyje – rekomenduojama rinktis šaltinio vandenį. Tačiau daugiausia magnio turi migdolai.
Keturios taisyklės
Vartojant magnio preparatus, būtina laikytis kelių taisyklių:
1. Magnio nevartoti kartu su kalciu vienu metu. Tai reiškia, kad šie mikroelementai veikia priešingai ir konkuruoja tarpusavyje, taip silpnindami vienas kito poveikį. Norint užtikrinti efektyvų jų pasisavinimą, reikėtų magnį vartoti ryte, o kalcį – vakare.
2. Magnio nevartoti kartu su multivitaminais, kurių sudėtyje yra vitamino C. Ši sąveika – nesuderinama tarpusavyje, todėl šias medžiagas vartojant kartu prastėja jų pasisavinimas ir teigiamas poveikis.
3. Stiprinti magnio poveikį vartojant kitus mineralus – magnį vartoti derinant su kalciu ir cinku – taip pagerės šio mineralo pasisavinimas. Geriausia būtų magnį vartoti ryte, kalcį vakare, o cinką – tarp jų darant bent 3–4 valandų pertrauką.
4. Jeigu vartojamas preparatas, kurio sudėtyje yra tik magnis, geriausia tai daryti vakare, nes šis mineralas atpalaiduoja raumenis ir gerina miego kokybę.
Svarbu ne tik laikytis šių taisyklių, bet ir nevartoti per didelio magnio kiekio. Jeigu per parą organizmas gaus 1–2 gramus šio mikroelemento, gali varginti viduriavimas, sutrikti inkstų funkcija ir padidėti kraujospūdis.
Atminkite, mineralas magnis itin svarbus sveikatai, tad būtina užtikrinti reikiamą jo kiekį organizme – tai padaryti galėsit pasitarę su sveikatos specialistais.
Parengė sveikatos specialistė
Virginija Mockutė.
Nuotr. iš internetinio archyvo