Valdančiosios partijos ministrai ir toliau politinei rinkimų kampanijai sėkmingai naudoja administracinius išteklius. Štai praėjusį pirmadienį pilietiškumo pamoką Kretingos r. Salantų gimnazijoje pravedė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Kartu su ja pamokoje dalyvavo ir būrys kandidatų į Seimą bei rajono vadovybė.
Ministrtė į miestelio gimnaziją užsuko vykdama pakeliui į Palangą ir paliko mokyklos bendruomenei daug įvairių emocijų. Tiek Seimo narys Antanas Vinkus, tiek meras Antanas Kalnius, tiek direktorė Aušra Zebitienė, tiek mokinių tėvų atstovas Vidas Žabinskas buvo kupini padėkos žodžių brangiai viešniai už pagaliau išspręstą galvosūkį. Įvairios dovanos ministrei bei svečiams gimnazijos aktų salėje liejosi laisvai ir iš širdies: su pyragais, medumi, kumpiais, sūriais bei suvenyriniais puodeliais. Visi svečiai išvyko gavę ne tik skanių bei vertingų dovanų, netrūko mokinių dainų, dėmesio bet ir saldžių, meilės kupinų padėkos žodžių.
Dar šių metų pradžioje nebuvo aišku, ar valdančiųjų buldozerinė švietimo įstaigų tinklo reforma nepalaidos Salantų miestelio gimnazijos, ar neteks gimnazijos klasių mokiniams mokykliniais ir viešais autobusais ar tėvų pagalba kiekvieną rytą dardėti į „Pabriežą“. Ir štai stebuklas įvyko: rinkimų išvakarėse valdančiųjų širdys tapo minkštesnės, o jų ministrai – žmogiškai sukalbamesni. Susirinkusieji prašė perduoti padėkus žodžius Ingridai Šimonytei, kuri, pagaliau taip pat viską teisingai suprato. „Kur jie buvo anksčiau“? – liejosi tylios, bet kandžios replikos salėje.
Kol kas rezultatas toks, kad visi patikėjo Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, o kartu ir Ministrės Pirmininkės žmogiškosiomis savybėmis, kad Salantų ir Vydmantų gimnazijose šiemet bus leista formuoti vienuoliktas klases. Gimnazijos bendruomenei tai emociškai labai svarbus laimėjimas. Kaip bus toliau, nei valdančiųjų ministrė, nei premjerė, nei kitos partijos, kurios formuos naują koalicija ir Vyriausybę – nežino.
Dar prieš gerą pusmetį šios dvi rajono gimnazijos balansavo ant išlikimo ribos, nes mokyklų tinklo pertvarka buvo numačiusi, jog nuo šių metų rugsėjo tam, kad būtų galima formuoti vienuoliktą klasę, reikia, jog joje būtų 21 mokinys.


Salantų gimnazijai panašu, kad iššūkis surinkti vienuoliktokų klasę galėjo kilti tik šiais mokslo metais, mat žvelgiant į žemesnių klasių moksleivių skaičių matyti, jog tos klasės yra didesnės ir, kaip sakė žiniasklaidai direktorė A.Zebitienė, ateityje nesklandumų neturėtų kilti.
Ministrė R. Morkūnaitė –Mikulėnienė prisipažino, jog ši politine tapusi švietimo tinklo pertvarkos gebenė buvo ne iš lengvųjų. Dar vasaros viduryje į ministeriją buvo atlėkusi Žemaitijos merų, įvairių partijų politikų bei bendruomenių delegacija. Ministrė esą ekselius nešėsi namo ir virtuvėje sprendė ką daryti ir kaip taisyti šį akivaizdų nelogiškumą. Jei dar prieš gerą pusmetį ministru dirbęs Gintautas Jakštas bei jo komanda tinklo reformą matė „grįstą mokslu“ ir tą 21 mokinį – taip pat, tai dabar, prieš rinkimus, toje pertvarkoje staiga atsirado logiškumo ir didesnio žmogiškumo paieškos. Seimo narys A.Vinkus pasidžiaugė, jog Salantų gimnazijos išlikimo klausimas tapo „virš partijų“ esančiu reikalu ir net rado kaip visa tai vaizdžiai apibūdinti, esą nugalėjo „emociniai klijai“, o svarbiausia – žmogiškumas.
Opozicija toje tinklo pertvarkoje dar prieš du metus matė daugiau nei valdantieji: regionų naikinimą bei pataikavimą privačioms švietimo įstaigoms, kurioms kažkodėl jokie gimnazistų skaičiaus apribojimai netaikomi. Matomai privačių įstaigų plėtros apetitai taip pat nūnai prigeso dėl liūdnai pagarsėjusio lošėjo kortomis bei pensininkų milijonais Šarūno Stebukonio ir jo „BaltCap“ „pagalbos“ už 1 eurą valdančiųjų partijos lyderio šeimos verslui, kai lyg grybas po lietaus valstybinėje žemėje prie Vilniaus išdygo privati Karalienės Mortos mokykla. Tuo tarpu normalios valdiškos mokyklos sąmoningai nestatomos arba buvo tyčia siekiama jas uždaryti. Ar gali būti taip, kad tokiems apetitams sumažėjus, staiga stebuklingai suminkštėjo ir valdančiųjų politikų širdys? Tačiau Salantų ir Vydmantų bendruomenėms nuo to tik geriau.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako matanti poreikį peržiūrėti politinių partijų susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos iki 2030 m. Pasak jos, daugiausia klausimų kelia mokytojų darbo užmokesčio kilimo matavimo rodiklis.Esminis susitarimas dėl švietimo yra atlygio didinimo tempas. Visgi praėjusių metų rugsėjį „valstiečiai“ pasitraukė iš šio susitarimo. Greičiausiai visas ši bruzdesys nurims iki žiemos, kol prisieks nauja Vyriausybė.
Gintaras Mikšiūnas
Autoriaus nuotraukos

 687 peržiūrų (-a)

60% LikesVS
40% Dislikes
3 thoughts on “Suveikė „emociniai klijai“ ir žmogiškas požiūris į švietimą?”
  1. Štai ką aptikau šiandien Arviros Klaipėdos portale. Pasirodo kokie dėdės vadovauja muziejui.

  2. Kodėl be dėmesio R.Žiubriui dėl jo pasitraukimo iš pareigų? Daug viešos info buvo. Ir įdomios, kaip jis sav. įmonę pavertė savo „bizniu-verslu” nes dirbo ir jo žmona ir giminaitis ir kokius atlygius sau ir jiems mokėdavo? Ir kaip jis „šeimininkav o” savivaldybėje. Tai kas su tom Miesto šventėmis darosi?Ar negalima sąžiningai jų atlikti? Ar taip labai trokštama pas Eligijų Masiulį nueti?>

  3. Vaikai nuo mažumės užzombinami.Kur rirasi Lietuva….į susinaikinimą

Comments are closed.

TAIP PAT SKAITYKITE