Naujausi išslaptinti šaltojo karo laikų JAV žvalgybos dokumentai rodo, kad netoli Palangos oro uosto kažkada veikė slapta sovietinė priešlėktuvinė gynybos bazė. Įvairios ataskaitos ir žvalgybinės nuotraukos atskleidžia plačias raketų „žemė-oras“ (SAM) aikšteles, naudojamas gynybai nuo oro atakų, įskaitant SA-2 ir SA-3 raketų kompleksus. Šis atradimas kelia daug klausimų apie tikrąją Palangos oro uosto paskirtį sovietmečiu: ar jis buvo naudojamas vien civiliniams tikslams, ar turėjo ir slaptą karinį vaidmenį?
Pagal išslaptintus CŽA dokumentus, 1962 m. netoli Palangos veikė dvi svarbios priešlėktuvinės gynybos bazės. Abi šios vietos buvo orientuotos į SA-2 ir SA-3 raketų sistemas, skirtas apsaugoti nuo potencialių priešų atakų iš oro. Dokumentuose minima, kad raketų paleidimo aikštelės buvo įrengtos strategiškai svarbiose vietose, o jų veikla buvo palaikoma pagalbinių objektų tinklu. Viena iš vietovių buvo užfiksuota į rytus nuo Palangos oro uosto, kita – šiaurės-šiaurės rytus, taip sukuriant plačią gynybinę sistemą aplink oro uostą.
Dokumentuose nurodyta, kad šalia Palangos oro uosto esanti SA-3 bazė buvo įrengta ir stebėta JAV žvalgybos, kurie pastebėjo detalius aikštelės struktūrinius elementus: kelių tinklus, radarų pozicijas ir net transporto priemonių srautus. Išsami analizė rodo, kad netoliese esančiose bazėse veikė sudėtinga infrastruktūra, apimanti didelius pastatus, saugomas teritorijas bei transporto priemonių parkus.
Įvairūs dokumentai apibūdina tris pagrindines zonas šalia Palangos aerodromo, kurių kiekviena buvo susijusi su raketų gynybos sistemomis.
A sritis apėmė radarų pozicijas ir SA-3 paleidimo aikštelę, kartu su keliais pastatais, tikriausiai naudojamais transporto priemonėms ir techniniams aptarnavimams. Yra įdomu, kad radarų piliakalniai ir kitų patalpų paskirtis buvo neaiški, kas gali rodyti į slaptumą ir maskavimo priemones.
B sritis buvo tiesiogiai susijusi su SA-2 sistema ir apėmė kelias saugomas zonas, kuriose buvo tiek transporto priemonės, tiek POL (naftos, degalų ir tepalų) saugyklos. Tai buvo svarbus karinis centras, aptarnaujantis raketų paleidimo sistemą.
C sritis buvo įrengta greta SA-2 paleidimo aikštelės ir turėjo bent 14 pastatų. Šie pastatai ir įrenginiai buvo užfiksuoti žvalgybos fotografijose ir buvo būdingi SAM raketų sistemoms visoje Sovietų Sąjungoje.
Dar viena svarbi ataskaita – „SA-3 SAM paleidimo vieta prie Palangos“ – išsamiai aprašė širdies formos paleidimo aikštelę, kuri buvo aptarnaujama kelių tinklu. Vieta buvo apsaugota ir turėjo specialiai įrengtus sandėlius, kur buvo laikoma įranga, galimai skirta raketoms. Tai leidžia manyti, kad ši vieta buvo itin svarbi priešlėktuvinei gynybai ir galėjo būti naudojama apsaugoti strategiškai svarbią Lietuvos teritoriją nuo potencialių vakarų šalių oro atakų.
Dar viena ataskaita apie „Padidintos elektronikos įrangos paiešką SA-3 SAM bazėse“ (1963 m.) rodo, kad vietoje buvo montuojama pažangi radarų ir elektroninė įranga, skirta pagerinti taikymo tikslumą. Specialiai įrengtos radaro pozicijos ir įrangos montavimas rodo, kad Palanga buvo strategiškai reikšminga vieta Sovietų Sąjungos oro gynybos sistemoje.
SA-2 („S-75 Dvina“) ir SA-3 („S-125 Neva/Pechora“) raketos buvo sovietinės priešlėktuvinės gynybos sistemos pagrindas. SA-2 raketos buvo sukurtos kaip ilgesnio nuotolio gynybos priemonė, galinti numušti priešo vidutinio aukščio lėktuvus. Šios raketos išgarsėjo 1960 m., kai būtent tokia raketa buvo numuštas amerikiečių žvalgybinis lėktuvas „U-2“ virš Sovietų Sąjungos.
Tuo tarpu SA-3 buvo skirta trumpesniems nuotoliams ir žemesnio aukščio taikiniams, tad dažnai buvo naudojama kaip papildoma apsauga nuo lėktuvų, kurie galėjo pabėgti nuo SA-2. Ši sistema buvo įdiegta strategiškai svarbiose vietose, siekiant užtikrinti visapusišką apsaugą tiek nuo vidutinio, tiek nuo žemo aukščio atakų.
Nors oficialiai Palangos oro uostas sovietmečiu buvo laikomas civiliniu, netoli jo veikę raketų kompleksai kelia abejonių. Ar oro uostas nebuvo naudojamas kaip slaptas karinis mazgas, remiantis šia gynybine infrastruktūra? Toks klausimas dabar atrodo visai pagrįstas. Dokumentuose minimi radarų kompleksai, elektroninės įrangos paieškos ir didelės transporto priemonių grupės tik dar labiau sustiprina įtarimus, kad ši teritorija galėjo būti naudojama ne tik civilinei aviacijai.
Iš dokumentų aiškėja, kad SA-3 ir SA-2 bazės buvo strategiškai svarbios SSRS oro gynybai, o jų vieta šalia svarbaus Palangos oro uosto gali rodyti, kad oro uostas galėjo turėti dvigubą paskirtį. Aplink šias bazes buvo įrengtos įvairios pagalbinės patalpos, kurios aptarnavo raketų paleidimo sistemas, ir keliai, kurie jungė bazes su aplinkinėmis teritorijomis.
Iš paviešintų dokumentų akivaizdu, kad Palanga nebuvo tik rami pajūrio kurortinė zona. Sovietų karinės gynybos infrastruktūra aplink šią vietovę buvo stipri ir gerai organizuota. Nors oficiali istorija dažnai kalba tik apie Palangos oro uostą kaip civilinės paskirties objektą, šalia esantys raketų kompleksai sukelia rimtų abejonių dėl jo išskirtinai civilinio naudojimo.
Ar tai buvo tiesiog sutapimas, kad dvi svarbios sovietinės priešlėktuvinės gynybos bazės buvo taip arti Palangos oro uosto? Ar oro uostas galėjo būti neatskiriama šios strateginės infrastruktūros dalis? Atsakymų į šiuos klausimus vis dar trūksta, tačiau šie išslaptinti dokumentai atskleidžia ilgai slėptą sovietų karinę strategiją Baltijos jūros pakrantėje.
Saugumo sumetimais daugelis detalių liko paslaptyje, tačiau dabar, kai šie dokumentai tapo vieši, reikėtų atidžiau įvertinti istorinę Palangos vietą ir galimą karinių objektų vaidmenį sovietinėje eroje.
656 peržiūrų (-a)
Gaila, kad nebėra gyvo oro uosto saugos viršininko Jono Vaišės. Jis piešdavo Stalino portretus tiems objektams ir buvo įpareigotas stebėti savo tetą tremtinę Mariją Navickienę. Apie tai sužinojau labai egzotiškomis aplinkybėmis kai Marijai daviau maža siustuvėlį ir ji pasiklausė savo sekėjų.