Karolis Neimantas: pačiame Seime tvyro ramybė

Karolis Neimantas – Seimo nariu išrinktas Meguvos vienmandatėje apygardoje. Jis – Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos absolventas. Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakultete įgijo Verslo vadybos neuniversitetinį bakalauro kvalifikacijos laipsnį anglų kalba, taip pat lygiagrečiai baigė Vilniaus universiteto papildomas Verslo vadybos krypties studijas.

Domisi autotransportu, įvairiomis sporto šakomis, nuolat tobulėja klausydamas audio knygas bei skaitydamas įvairią literatūrą. Laisvai šneka anglų kalba, šiuo metu mokosi rusų kalbos. Vedęs. Žmona Indrė, dukra Vesta.

-Ką dar galėtumėte papildyti prie informacijos, kuri pateikta svetainėje „Žinau ką renku“, juk iki šių rinkimų rinkėjams, buvote naujas, nežinomas žmogus?  

-Esu gimęs Vilniuje, bet užaugau Naujojoje Akmenėje. Ten baigiau mokyklą, baigęs vidurinę patraukiau į Vilnių studijuoti. Dar su mama vis atsimename, jog baigus aukštuosius mokslus prioritetas dirbti ir gyventi turėtų būti Klaipėda. Širdis visada vedė į pajūrį. Mokyklą baigiau neblogai. Nebuvo minčių stoti į mokamas studijas, mokiausi valstybės finansuojamose programose. Įstojau į tarptautino verslo programą anglų kalba Vilniaus kolegijoje. Besimokydamas čia, Vilniaus kolegijos 3 kurse, taip pat įstojau į VU tarptautinę verslo mokyklą, gavau papildomą verslo vadybos sertifikatą. Toliau, pabaigęs abi šias įstaigas vienu metu, stojau į VGTU, kur baigiau organizacijų vadybos magistro studijas.

Dar magistro studijų dirbau pardavimų srityje. Iš pradžių buvo paslaugos, po to – produktai. Vėliau patirtis išsiplėtė kuriant pardavimų komandą ir kartu dirbant. Vėliau samdomą darbą pakeitė savas verslas.

-VRK svetainėje parašyta, jog kandidatavimo į Seimą metu buvote registruotas užimtumo tarnyboje?

-Pirmoje šių metų pusėje taip ir buvo. Iš samdomo darbo išėjau 2023 metų pabaigoje. Nuo tada ir registravausi užimtumo tarnyboje. Buvau oficialiai registruotas kaip bedarbis.

-Kaip Jūsų gyvenime atsirado politika? VRK svetainėje pažymėta, kad buvote Laisvės partijos nariu?

-Savo politinį kelią pradėjau ne Laisvės partijoje. Svetainėje „Žinau ką renku“ stengiausi atsakyti į visus klausimus. Gal neatsakiau tik į kelis paskutinius. Esu užaugęs Naujojoje Akmenėje. Šiame rajone – giliai įsišaknijusios socialdemokratų tradicijos. Todėl mes, būdami paaugliai buvome kviečiami dirbti, pramogauti, leisti laiką kartu su socialdemokratais. Tuo metu tai buvo jaunųjų socialdemokratų bendruomenė, kuriai priklausiau besimokydamas mokykloje. Iš socialdemokratų partijos išstojau besimokydamas pirmame kurse.

Vėliau gyvenimas ėjo į priekį, požiūriai ir pomėgiai keitėsi, tačiau politika visada buvo kaip viena pagrindinių domėjimosi sričių. Vėliau su žmona kūrėme šeimą ir svarbesniu prioritetu buvo gyvenamosios vietos bei šeimos gerbūvio kūrimas. Pasirinkome gyventi Klaipėdą, nes manėme, jog tam yra tinkamiausia vieta. Kaip ir kiekvienai jaunai šeimai buvo aktualus nuosavo būsto klausimas. Įsivertinoe ir tai, jog uostamiestyje būsto kainos žymiai mažesnės negu sostinėje.

Aš visada būdavau bendruomenės žmogus, man svarbi – integracija, bendravimas, bendraminčiai, diskusijos. Todėl natūraliai gyvenime vėl atsirado politika. Prieš ketverius metus kūrėsi Laisvės partija, susiradau kur tas skyrius, kaip į jį atvykti, kaip įstoti. Tačiau labai didelių veiklų nebuvo, diskusijų – taip pat. Savo noriu pasisiūliau dalyvauti Seimo rinkimuose, tačiau tas noras niekada nebuvo toks, kad ieškočiau būdo kaip patekti į Seimą. Apsisprendžiau, kad kandidatuosiu Žemaitijos Šiaurinėje apygardoje, kurtą sudaro Akmenės rajonas, dalis Mažeikių ir Skuodo. Tuo metu antrajai kadencijai šioje apygardoje kandidatavo Valius Ąžuolas. Tikrai žinojau, kad laimėti prieš jį bus sunku, o kitas stiprus kandidatas buvo socialdemokratas Tomas Martinaitis. Todėl mano rinkiminis tikslas buvo nuvažiuoti į gimtąją Akmenę, pabendrauti su žmonėmis, atstovauti partijai. Tai tiesiog buvo noras ugdyti savo kompetencijas, įgyti patirties.

Per 2020 metų rinkimus Laisvės partija pateko į Seimą, tačiau jos Klaipėdos skyriuje pradėjo vykti negeri dalykai. Iš Vilniaus jis buvo vienašališkai panaikintas ir įsteigtas naujas Klaipėdos skyrius. Pati Aušrinė Armonaitė neatsakė į klausimą, kodėl taip buvo padaryta. Atsidaro ir daugiau dalykų, kurie man pasirodė nepriimtini ir netinkami. Partijos pirmininkei ir valdybai parašiau laišką išdėstydamas situaciją, su prašymu paaiškinti, kodėl taip įvyko. Tačiau į laišką nebuvo atsakyta. Vėliau parašiau antrą laišką, į kurį taip pat negavau jokio atsakymo. Trečią laišką parašiau su prašymu išbraukti mane iš partijos sąrašų. Nepraėjus nei metams po įstojimo į šią partiją pamačiau, kad jos veikla yra ne tai ko tikėjausi.

-Kaip jūsų politiniame lauke atsirado Remigijus Žemaitaitis ir „Nemuno aušra“?

-Kurį laiką dirbau pardavimų srityje su prabangos prekėmis. Tai daugiausiai buvo automobiliai, kurie kainuoja nemažus pinigus. Turėjau didelį rata žmonių, su kuriais bendraudavau. Tai yra tie žmonės, kurie galėjo sau leisti įsigyti tokias prekes. Dar prie 2023 metų savivaldos rinkimus sulaukiau skambučio iš vieno klaipėdiečio, jog atvyksta Remigijus Žemaitaitis ir nori pasikalbėti. Pagalvojau, gal žmogui reikia patarimo, konsultacijos ar profesionalo pagalbos. Kai susitikau su Remigijumi, supratau, kad mane rekomendavo keli verslininkai. Būtent taip R.Žemaitaitis rinkosi savo komandą prieš Klaipėdos mero rinkimus. Tuo metu pasiūlymo jungtis prie jo komandos atsisakiau dėl darbo krūvių. Tačiau su pačiu Remigijumi palaikėme ryšį ir bendravome. Kai atsirado daugiau laisvo laiko, pradėjau galvoti, kur savo energiją galėčiau skirti politikos srityje. Vėliau prasidėjo Prezidento, Europos parlamento rinkimai, visose diskusijoje dalyvavau, jie man buvo įdomūs.

Galvodamas apie šių metų Seimo rinkimus, iš pradžių planavau save kelti kaip nepriklausomas kandidatas Akmenės rajone. Nemaniau, kad prieš tos apygardos favoritus galėčiau laimėti, tačiau buvo noras atvykti ir bendrauti su žmonėmis. Apie tai kalbėjomės su R.Žemaitaičiu kelis kartus. Tuo metu jau buvo įsikūrusi „Nemuno aušra“. Pabendravus su partijos lyderiu bei šioje politinėje bendruomenėje suradęs daugiau bendraminčių, formuojantis komandai, pagalvojau, kad būtų tikslinga šiam judėjimui atstovauti Klaipėdos krašte. Pagalvojom, pasitarėm, priėmėm sprendimą, kad stoju į „Nemuno aušrą“ Klaipėdoje.

-Pasirinkote kandidatavimui į Seimą Mėguvos rinkimų apygardą. Tačiau čia yra kelios sunkios temos bet kuriam politikui. Vienas tokių – atsinaujinanti energetika jūroje. Kitas klausimas – ar reikia vandenilio gamyklos?

-Apie vandenilio technologijas automobilių gamyboje domėjausi dar nuo vidurinės mokyklos laikų. Didžiausia problema, jeigu kalbame apie vandenilio panaudojimą kurui, tai didelė sprogimo tikimybė. Labai daug metų tai buvo laikoma nesaugia technologija. Tiek Darbėnų, tiek ir Akmenės rajono vandenilio gamyklų projektai jau padėti į paraštes. Tačiau aš pats esu šalininkas, kad į regionus ateitų didelės įmonės. Dėl vandenilio, negaliu šiandien pasakyti, ar aš už, ar prieš. Pirmiausia reiktų atsakyti į klausimus, susijusius su saugumu iš technologinės pusės. Jei kalbama, jog su tokias projektais galėtume tapti vandenilio gamybos valstybe, tai kodėl kitos šalys šios pramonės neįsileidžia, kalbant ne tik apie Lietuvą ar Europą. Tai sąlygoja daugiau klausimų, nei yra atsakymų. Aš esu už investicijas ir naujas gamyklas, ypač regionuose, tačiau tokiose gamyklose dirba labai nedidelis darbuotojų skaičius.

Dėl vėjo energetikos. Jūroje stovinčios jėgainės nėra našesnės už tas, kurios veikia sausumoje, nes jų įrengimas kontinente – ženkliai pigesnis, o atsiperkamumas, jeigu žiūrėti per verslo naudos prizmę – ženkliai greitesnis. Todėl labai skeptiškai žiūriu į vėjo jėgainių parkus jūroje, nes jeigu vertinti pasaulinė praktiką, jūrose tokie projektai buvo vieni pirmųjų, tačiau dabar jų ne tiek daug vystoma, lyginant su projektais sausumoje. Kitas dalykas – dar nesame apstatę visų galimų plotų sausumoje. Kitas dalykas, apie ką niekas nekalba – parkui jūroje yra numatyta apie 900 mln. eurų, tačiau dar reikės 800 milijonų kabeliams nutiesti. Už tai elektros vartotojai turės papildomai susimokėti. Todėl per 10-15 metų mums elektra nepigs. Tolimoje perspektyvoje gal atsiras lūžio taškas ir elektra nebrangs. Todėl manau, kad turėtume sutelkti daugiau dėmesio į atsinaujinančios energetikos projektus sausumoje.

-Kokių Seimo komitetų veikloje norėtumėte dirbti? Ar jau yra pasiskirstyta?

-Turėčiau dirbti Užsienio reikalų komitete, kartu su Europos reikalų komitetu.(Reikia papildyti nauja informacija)

-Šiek tiek grįžkime prie apygardos klausimų. Tai yra kurortinės savivaldybės. Kiek jums yra žinoma kurortų specifika?

-Dalis Mėguvos apygardos priklauso ir Klaipėdos r. savivaldybei. Klaipėdos miestas, kiek man yra žinoma, taip pat siekia kurorto statuso, nes tai suteks papildomų pridėtinių verčių. Kretingos rajonas, manau, kad tvarkosi gerai.  Jo dalis Mėguvos apygardai priklauso labai nedidelė. Daugiausiai infrastruktūrinių iššūkių yra Klaipėdos rajone. Visų pirma – tai naujakurių gyvenvietės, kurias kaimais sunku pavadinti. Ten kyla naujos statybos gyvenamieji namai, kuriasi gyventi jaunos šeimos. Šiaurinėje Klaipėdos r. dalyje gyvena daugiau žmonių negu pačiame Gargždų mieste, todėl didžiausia neteisybė yra biudžeto skirstymas, dėl kurio nukenčia naujakurių rajonai. Jų gyventojai neturi netgi saugių kelių, nei šaligatvių, nei saugių autobusų stotelių bei apšvietimo sistemų, jau nekalbant apie viešas vietas, parkus. Kol kas – plečiami laukai naujomis statybomis, tačiau nieko nedaroma, kad žmonėms atsirastų geresnės gyvenimo sąlygos.

-Daug diskusijų buvo dėl kelio Palanga-Liepoja, kuriame yra dvi nesaugios sankryžos. Viena, kuri vadinama Žibininkų arba HBH. Vasaros sezono metu čia būna daug eismo įvykių? Kaip reiktų spręsti klausimus su tokiomis valstybinėmis monopolijomis, kaip „Via Lietuva“.

-Tai ne vien tik valstybinių monopolijų klausimas. Kaip sprendžiama, ar kelio ruošas yra saugus, ar ne? Jeigu eismo įvykių vidurkis yra didesnis nei visos Lietuvos, jis įgauna avaringo kelio ruožo statusą. Be to „Via Lietuva“ skelbia, kiek tokių naujų vietų yra. Avaringos vietos turi tam tikrą infrastruktūrą, kuri turėtų apsaugoti eismo dalyvius, kad įvykių būtų mažiau. Kiek man yra žinoma Liepojos plento ir Žibininkia-Palanga kelio sankryža neturi tokio statuso, bet ji aiškiai identifikuojama ženklu sumažintu greičio ruožu iki 50km/h. Spręsti šios sankryžos saugumą galima keliais būdais: įrengiant greitį ribojančius ženklus, prevencijai čia gali būti įrengtas stacionarus greičio matuoklis, nes problema yra ne tiems, kas važiuoja Liepojos plentu, o tiems, kas jį nori kirsti nuo Palangos ar HBH pusės. Sezono metu ši sankryža galėtų būti papildomai reguliuojama šviesoforo su išmaniąja funkcija pagalba.

-Kaip vertinate akciją „10 minučių tylos“ , kurios vyksta prie Seimo? 

-Nors nedaug dar laiko teko būti Seime, tačiau buvo galimybė pasikalbėti ne tik su bendraminčiais, bet ir su kitų partijų atstovais. Kas yra įdomiausia, jog pačiame Seime tvyro ramybė, žinant kokia pasiutpolkė yra skleidžiama per žiniasklaidą. Seime šiuo metu vyksta konkretus darbas, formuojant Seimo vadovybę, Vyriausybę. Šis darbas šiuo metu atliekamas labai profesionaliai ir aiškiai. Nuoširdžiai galiu paliūdyti, kad šie trys vyrai G. Paluckas, S.Skvernelis ir R.Žemaitaitis – valdančiųjų partijų prizininkai dirba kaip viena komanda. Visi Seime esantys žmonės, išskyrus vieną partiją, į protesto akcijas reaguoja labai ramiai. Visi puikiai supranta, jog tai dirbtinai keliamas protestas, kuris nukreiptas į R. Žemaitaitį, kurio problemos – visiškai nėra jokios.

Problemų iš tiesų yra daug. Naujausia – „Teltonikos“ skandalas. Tačiau nepamirškime „BaltCap“, „FoxPay“, pedofilijos bylos, kur dar niekas nėra baigta. Dar mes ne viską žinome, kas yra įvykę. Tų skandalų tiek daug, jie veja vienas kitą, jie nėra užbaigti, tačiau jie – buvusiems valdantiesiems jau suteikia tam tikrą pridėtinę vertę, nes žmonės negali tiek visko prisiminti.

-Dėkojame už pokalbį 

Kalbino Gintaras Mikšiūnas

 448 peržiūrų (-a)