Tiltai griūva visoje Lietuvoje. Turi kuo susirūpinti ir Kretinga

Ne kartą buvo rašyta ir kalbėta, jog Lietuvoje tiltų būklė kelia susirūpinimą. Apie 13 proc. valstybinės reikšmės tiltų yra blogos būklės, o daugelio jų amžius siekia 50–60 metų. Todėl artimiausiu metu jų būklė gali sparčiai blogėti.
Anot valstybinės įmonės „Via Lietuva“, norint sutvarkyti visus blogos ir patenkinamos būklės tiltus, reikalingos didelės investicijos – apie 1 mlrd. eurų. Šiuo metu šalyje yra 124 blogos būklės tiltai ar viadukai. Praėjusių metų pabaigoje šis skaičius siekė 109.
Kretingos rajono savivaldybėje yra keletas tiltų, kurių būklė kelia susirūpinimą. Svarbiausias iš jų – tiltas per Akmenos upę Birutės gatvėje Kretingoje. 2024 metais buvo pradėtas techninio projekto rengimas šio tilto rekonstrukcijai, siekiant išsaugoti autentiškas akmenines kolonas ir pagerinti infrastruktūrą.

Pavojingiausių Kretingos tiltų TOP-5
1. Tiltas Salantuose per Salanto upę – svarbus infrastruktūros objektas, tačiau jis yra avarinės būklės. Tokia situacija kelia didelį susirūpinimą dėl žmonių saugumo ir galimų pasekmių, jei tiltui nebus suteikta tinkama priežiūra ar neatliktas remontas. Dėl prastos būklės nuo 2024 m. vasaros per Salantų tiltą taikomi eismo apribojimai – įrengti 2,70 m aukščio gabaritiniai vartai ir pastatyti kelio ženklai, ribojantys transporto priemonių masę iki 5,5 tonos. Apribojimai galios iki planuojamos rekonstrukcijos, kurios projektavimo darbai, neoficialiomis žiniomis, numatomi pradėti apie 2028 metus. Dėl šių apribojimų kyla sunkumų vietos gyventojams ir mokykliniam transportui. Tranzitinis transportas, nukreiptas aplinkkeliu per Juodupėnų kaimą, sukelia nepatogumų dėl padidėjusio eismo ir prastėjančios kelio būklės.
2. Tiltas Kartenoje – dėl sausio mėnesį įvykusio potvynio buvo uždarytas tiltas per Alanto upę Kartenoje. Po vandens lygio sumažėjimo pastebėta įgriuva, todėl tiltas liko uždarytas. Remontas bus pradėtas, kai tik leis oro sąlygos. Tačiau ar atsiras lėšų tiltui tvarkyti – klausimas atviras.
3. Pėsčiųjų „Žuvinės“ tiltas Kretingoje, Akmenos gatvėje – jis nėra avarinės būklės, tačiau automobilių eismas juo draudžiamas. Remontas būtinas, ir tam jau yra parengti planai. Šis tiltas jungia senąją Kretingos kaimo vietovę su XVII a. išaugusiu miesto centru. Vietiniai gyventojai jį taip pat vadina Pelėdos tiltu. Neseniai buvo pristatyti planai atnaujinti Akmenos upės pakrantes. Pirmuoju etapu numatyta sutvarkyti teritoriją nuo Žuvinės tilto iki Šaltinių skvero, įskaitant patį skverą. Darbus planuojama užbaigti iki 2027 metų pabaigos, juos finansuos Europos Sąjungos fondai ir Kretingos rajono savivaldybės biudžetas. Be to, Kretingoje planuojama įrengti antrą pėsčiųjų taką per Akmenos upę, jungiantį miesto centrą su Kretingos muziejumi.
4. Kūlupėnų geležinkelio tiltas – pastatytas 1932 metais, tai aukščiausias tiltas Žemaitijoje ir antras pagal ilgį regione. Nors jis yra kultūros paveldo objektas, informacijos apie jo dabartinę būklę ir galimus remonto darbus nėra plačiai prieinama. Vizualiai matyti, kad praėjusią vasarą elektrifikuojant geležinkelio ruožą Šiauliai–Klaipėda šis tiltas buvo tvarkomas.
5. Tilto per Akmenos upę Birutės gatvėje rekonstrukcija – šis tiltas yra svarbus infrastruktūros objektas, tačiau jo būklė kelia rūpesčių. Rekonstrukcija pradėta planuoti 2024 metais, šiuo metu vyksta techninio projekto rengimas. Remonto metu siekiama išsaugoti autentiškas akmenines kolonas, kurios yra architektūrinė vertybė. Tiltas per Akmenos upę yra kasdienės eismo arterijos dalis.

Birutės g. – unikalus serpantinas
Kartu su tiltu bus tvarkoma ir Birutės gatvė, turinti serpantino formą dėl geografinės vietos ir istorinių miesto plėtros aplinkybių. Tai retas inžinerinis sprendimas Lietuvoje, dažniausiai pasitaikantis kalvotose vietovėse.
Serpantinai dažnai atsiranda dėl reljefo ypatybių, kai gatvė turi prisitaikyti prie nelygios žemės, upių ar kalvų. Kretingoje Birutės gatvė suformuota taip, kad būtų išvengta stačių šlaitų. Lietuvoje panašių gatvių galima rasti didžiuosiuose miestuose:
• Vilniuje – senamiestyje ir kalvotose vietose. Vienas iš žymiausių serpantinų – Tuputiškių serpantinas, jungiantis Žemųjų ir Aukštųjų Pavilnių rajonus.
• Kaune – Žaliakalnio serpantinas, jungiantis Žaliakalnį su Jonavos gatve.
Serpantinai buvo kuriami dar XIX ir XX a., kai miestų plėtra nebuvo taip planuojama kaip šiandien. Šiuolaikiniai miestų plėtros planai stengiasi jų vengti, nes jie gali būti nepatogūs eismui ir reikalauti sudėtingų inžinerinių sprendimų.

 958 peržiūrų (-a)